- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2-2889-813/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. Š. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš A. Š. 588,50 Lt sumą, kurią sudaro: 300,00Lt negrąžinta paskola, 28,20 Lt palūkanos iki kredito grąžinimo termino, 260,30 Lt palūkanos po kredito grąžinimo termino,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu 2014-11-11 (LR CPK 130 str.). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi LR CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (LR CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog 2012-07-18 ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovė A. Š. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 965101003, remiantis kuria ieškovas atsakovei suteikė 300,00 LT kreditą 30 dienų terminui su 114,37 proc. dydžio metine palūkanų norma. Ieškovo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovas 2012-07-18 pervedė į atsakovės sąskaitą 300,00 Lt. Pagal sutartį Nr.965101003 atsakovė įsipareigojo grąžinti visą suteiktą kreditą iki 2012-08-17 ir sumokėti ieškovui 28,20 Lt dydžio palūkanas (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 5.3. p.), tačiau atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino ir palūkanų nesumokėjo. Atsakovė, ieškovo teigimu, liko jam skolinga 300,00 Lt negrąžinto kredito ir 28,20 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino. Duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, teismui nepateikta (CPK 178 str.).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str.). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str. 1 d.). Vadovaujantis CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė tinkamai ir nustatytais terminais paskolos sutarties sąlygų nevykdė, suteiktos paskolos negrąžino ir palūkanų iki kredito grąžinimo termino nesumokėjo, todėl laikytina, jog ji pažeidė sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 300,00 Lt negrąžinto kredito ir 28,20 Lt palūkanų iki kredito grąžinimo termino.
Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t. y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p., kredito gavėjo privalomos mokėti fiksuotos palūkanos yra išreikštos bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta198,30 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Pagal paskolos sutarties 7.1 punkto nuostatas ir vadovaudamasis CK 6.874 straipsniu, ieškovas paskaičiavo ir prašo priteisti paskaičiuotas 260,30 Lt dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-08-18 iki 2013-03-04.
Palūkanos gali būti nustatytos įstatymų arba šalių susitarimu (CK 6.37, 6.261, 6.210 str.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu(CK 6.872 str. 1 d.). Jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais(CK 6.261 str.).Minimalių nuostolių sąvoka reiškia, kad skaičiuojant palūkanas už termino praleidimą jos neturėtų būti mažinamos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros(CK 6.228 str.)ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams(CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 str. leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Vadinasi, kai palūkanos nustatomos ne įstatymu, bet šalių susitarimu, kilus ginčui, teismas gali nustatyti, kad palūkanos neprotingai didelės, didesnės už nuostolius, ir sumažinti palūkanas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą ir kitas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).
Atsižvelgdamas į ieškovo veiklos specifiką – ieškovas teikia greitąsias vartojimo paskolas – teismas pažymi, kad ieškovas daugiau nei dvejus metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo patiriamų nuostolių. Vartojimo kredito sutartyje nustatytos 198,30 procentų metinės palūkanos yra pernelyg didelės, suponuoja neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties netinkamą vykdymą (CK6.188 str. 2 d. 5 p.). Socialinių ekonominių procesų pasekmių visuomenėje riziką neteisinga ir nesąžininga būtų perkelti išimtinai vartotojui, nes be pakankamo pagrindo teismo sprendimu būtų dar labiau apsunkinta tikėtina nemokaus skolininko padėtis. Nors ieškovo prašomos priteisti 260,30 Lt palūkanos neviršija negrąžinto kredito 300,00 Lt sumos, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieškovas, paskolinęs atsakovei 300,00 Lt sumą, patyrė būtent tokio dydžio (260,30Lt) nuostolius dėl atsakovės netinkamo prievolės įvykdymo (CPK 12 str., 178 str.). Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, palūkanų suma mažintina. Atsižvelgus į ieškovo veiklos specifiką ir nuotolinio skolinimo riziką, verslo subjektui nedidelę grąžintinos paskolos sumą, į tai, kad sutartis sudaryta prisijungimo būdu, į tai, kad dėl kredito ir palūkanų priteisimo, išdavus trumpalaikį kreditą, į teismą kreiptasi po daugiau kaip dvejų metų nuo kredito grąžinimo termino pabaigos, bei į tai, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taip pat į tai, kad nebūtų ieškovui sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti(ieškovas nurodo, kad skolina su vidutine palūkanų norma -109,89 proc.), palūkanų 260,30 Lt suma mažintina, ir ieškovui iš atsakovės priteistina 130,15 Lt palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 458,35 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y.2014-10-28, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Esant ieškinio sumai, už kurią mokamas minimalus įstatymo numatytas žyminis mokestis, iš atsakovės ieškovui priteistinas visas jos sumokėtas 54,00 Lt žyminis mokestis - Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d.
Iš atsakovės valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (LR CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, iš atsakovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 300,00 Lt (trijų šimtų litų 00 ct) negrąžinto kredito, 28,20 Lt (dvidešimt aštuonių litų 20 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 130,15 Lt (vieno šimto trisdešimties litų 15 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (458,35 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt (penkiasdešimt keturių litų 00 ct) žyminio mokesčio.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.