- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-270-513/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- BUAB „Ferumita“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vaclovas Paulikas Procesinio sprendimo kategorijos:
2013 m. vasario 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir A. Ž., rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Ferumita“ ieškinį atsakovei R. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį ir 2011-06-05 sąskaitą – faktūrą Nr. fer nuo jų sudarymo momento, priteisti iš atsakovės pagal 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį išsimokėtą 8 670 Lt sumą. Nurodė, jog minėta automobilio nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 2.134 str. 1 d. imperatyvias nuostatas, draudžiančias sudaryti sandorius su pačiu savimi, nes atsakovė–automobilio savininkė ir automobilio nuomos sutartį pasirašė ir už BUAB „Ferumita“ ir kaip fizinis asmuo. Automobilio nuomos sutartis laikytina tariamu sandoriu, nes tuo pačiu laikotarpiu atsakovė dėl to paties automobilio nuomos buvo sudariusi sutartis ir su kitomis bankrutuojančiomis įmonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-28 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiomis 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį ir 2011-06-05 sąskaitą faktūrą Nr. fer nuo jų sudarymo momento bei priteisė ieškovei BUAB „Ferumita“ iš atsakovės R. S. pagal 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį išsimokėtą 8 670 Lt sumą. Teismas nurodė, kad ginčo sutartis sudaryta atstovo, pažeidžiant įstatymo imperatyvias nuostatas, draudžiančias sudaryti sandorius su pačiu savimi (CK 2.134 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. buvo įgaliota atlikti visas bankroto procedūras BUAB „Ferumita“ su visomis teisėmis ir visiška materialine atsakomybe. Automobilio nuomos sutartį, pažeisdama imperatyvias įstatymo nuostatas, sudarė savo rizika, šie jos veiksmai laikytini nesąžiningi, pažeidžiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, pažeidžiantis bankrutuojančios įmonės teisėtus interesus ir visiškai nesusiję su administratoriaus atliekamomis pareigomis, todėl atsakovė kaip fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo atsako už įgalioto asmens padarytus neteisėtus veiksmus. Teismas pripažino negaliojančiomis 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį ir 2011-06-05 sąskaitą – faktūrą Nr. fer nuo jų sudarymo momento ir CK 1.86 straipsnio pagrindu. Teismas vadovavosi CK 1.80 straipsnio 2 dalimi ir ieškovei BUAB „Ferumita“ iš atsakovės R. S. priteisė 8670 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovė R. Stuogienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, kuriuose vienas iš dalyvių laikytinas įgaliotoju, o kitas – įgaliotiniu. Bankroto administratoriumi teismas paskyrė juridinį asmenį UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, su kuria buvo sudaryta pavedimo sutartis.. Juridinis asmuo UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ atsakovei įgaliojimo pagrindu suteikė atitinkamas teises jos kompetencijai priskirtoms funkcijoms atlikti. Atsakovė atstovavo bankroto administratorių pavedimo teisiniuose santykiuose su BUAB „Ferumita“. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 2.134 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakovė nesudarė automobilio nuomos sandorių su asmeniu, t.y. UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, kurios atstove ji buvo išduoto įgaliojimo pagrindu. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė kaip fizinis, o ne juridinis asmuo atsako už įgalioto asmens padarytus neteisėtus veiksmus, kadangi administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Kai administruoti įmonę paskiriamas fizinis asmuo, jis pats atsako už savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, o tais atvejais, kai bankroto administravimo paslaugas teikia juridinis asmuo, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatyta kitaip, šis asmuo, o ne įgalioti fiziniai asmenys yra civilinės atsakomybės subjektas. Teismo nuomonė, kad nuomos sutarties sudarymas yra nesusijęs su administratoriaus atliekamomis pareigomis yra klaidinga, nes šiuo atveju be transporto priemonės atlikti bankroto procedūras buvo neįmanoma. Darbdavys UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ nesuteikė atsakovei darbo priemonių, įgaliojo atlikti visus bankroto procedūrų veiksmus. Atliekant BUAB „Ferumita“ bankroto procedūras buvo naudojamas atsakovės išperkamosios nuomos pagrindu naudojamas automobilis. Naudojama darbui priemonė buvo išnuomota, o išlaidos buvo dengiamos pagal BUAB „Ferumita“ kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Naudotis kitais bankrutavusių įmonių automobiliais nebuvo jokios būtinybės, kadangi jie buvo netinkami eksploatacijai, neturėjo civilinės atsakomybės draudimų, buvo pasibaigusios techninės apžiūros galiojimo talonai. Šių automobilių techniniam sutvarkymui buvo reikalingos papildomos lėšos, kas nebuvo numatyta bankrutuojančių įmonių administravimo išlaidų sąmatose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Ferumita“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-28 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde netinkamai supranta ir aiškina CK 2.134 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai interpretuoja jai 2009-12-15 įgaliojimu suteiktų teisių ir pareigų apimtis. Atsakovei buvo suteiktas įgaliojimas atstovauti BUAB „Ferumita“. Ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo teisėta bendrovės atstovė, todėl sudaryti jai priklausančio automobilio nuomos sutarties negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Ferumita“ ginčija bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens R. S. 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį ir 2011-06-05 sąskaitą – faktūrą Nr. fer CK 2.134 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taip pat sandorį ginčijo ir CK 1.80, 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais.
Byloje nustatyta, kad 2009-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Ferumita iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, 2010-08-30 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2009-12-15 UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ paskyrė R. S. kaip įgaliotą bankroto administratorės asmenį UAB „Ferumita“ bankroto byloje (t. 1, b. l. 7). 2009-12-15 R. S., veikdama nuomininko BUAB „Ferumita“ vardu, sudarė jai nuosavybės teisės priklausančio automobilio SUZUKU valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Sutarties 3.5 p. nurodė 600 Lt be PVM mėnesinį nuomos mokestį. Šios sutartis pagrindu atsakovė 2011-06-05 išrašė sąskaitą – faktūrą reg. Nr. fer, bendra sąskaitoje nurodyta sumą už nuomą 8 670 Lt. Atsakovė pagal 2009-12-15 automobilio nuomos sutartį iš BUAB „Ferumita“ atsikaitomosios sąskaitos ir kasos per laikotarpį nuo 2009-12-15 iki 2011-06-07 gavo 8 670 Lt (t. 1, b. l. 8–25, 27–33).
2005-06-20 tarp UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ ir atsakovės R. S. sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad atsakovė buvo bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ darbuotoja, ją su UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ siejo darbo santykiai. Darbdavys darbo sutartyje įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog atsakovė buvo bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ darbuotoja, veikė šio bankroto administratoriaus vardu ir gavo iš jo nustatytą atlyginimą. Pagal atsakovės prašymą bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2010-01-20 nutartimi nustatė, kad BUAB ,Ferumita’’ administravimui būtinos lėšos sudaro 30 000 Lt su privalomais mokesčiais valstybei ir socialiniam draudimui per laikotarpį iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo įmonės kreditorių susirinkime. Atsakovė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, kad į šias išlaidas įeina 9 000 Lt darbo užmokestis, 4 500 Lt ūkio išlaidos (iš jų ir kurui t. 2, b. l. 13). Kiti bankroto bylos duomenys patvirtina, kad Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka administratorei nustatytas 100 000 Lt atlyginimas (įskaitant teismo patvirtintą 30 000 Lt sumą), iš jų 50 000 Lt administratoriaus atlyginimas, 50 000 Lt – kitos administravimo išlaidos (t. 2, b. l. 24–25).
Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, kad administratorius įstatymu nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 12 dalį administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ir juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras, privalomai draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. P. Ū. ministro 2008-12-09 Nr. 4-637 įsakymu patvirtintas „Administratoriaus profesinės veiklos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ 6 dalį, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčytinas sandoris, bankroto administratorės UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ profesinę civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs „BTA Insurance Company“ (t. 1, b. l. 110). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ profesinę civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko „BTA Insurance Company“. Kadangi draudimo kompaniją, kuri apdraudė bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę, sieja materialus teisinis santykis su UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl draudimo bendrovė turėjo būti į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, suteikiant galimybę jai pasinaudoti visomis šaliai suteikiamomis teisėmis (CPK 42 straipsnis).
Juridinis asmuo, kuris verčiasi bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių administravimu, veikia savo rizika. Administratorius privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl jam, kaip privačiam juridiniams asmeniui, tenka savo darbuotojų neapdairių veiksmų neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2004). Šiuo atveju civilinės atsakomybės subjektu yra UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, o ne atsakovė R. S. (buvusi darbuotoja), kuriai pagal bankroto administratoriaus įgaliojimą buvo pavesta atlikti BUAB „Ferumita“ bankroto procedūras, todėl sutiktina su apelaintės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šalių tinkamumo klausimo. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kokiu tikslu ir ar buvo faktiškai naudojamas atsakovės pagal nuomos sutartį BUAB „Ferumita“ išnuomotas automobilis, kiek buvo išmokėta atsakovei kaip bankroto administratorės įgaliotam asmeniui už bankrutavusios įmonės administravimą, ar grąžino bankroto administratorė bankrutavusiai įmonei lėšas už automobilio nuomą, ar pažeidė nuomos sutartis bankrutavusios įmonės teises ir/ar bankroto administratorės teises, įvertinus administravimo išlaidas ir įgaliotam asmeniui išmokėtas sumas bankroto proceso metu (CPK 179 str. 2 ir 3 d. ).
Sprendžiant šalių ginčą šioje byloje, teismo pareiga buvo nustatyti tikrąją šalių valią dėl ginčo sandorio sudarymo, pirmos instancijos teismas nesivadovavo CK 6.193 straipsnio nustatytomis sandorių aiškinimo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-189/2008, konstatavo, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio sudarymo elementų, siekdamos suklaidinti ieškovą) dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas ir vertinamas ir ieškovo elgesys, tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.
Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nesiaiškinus ir netyrus aukščiau minėtų aplinkybių, ginčo faktinės aplinkybės buvo nustatytos nevisapusiškai ir neišsamiai. Spręsdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi išsamiai įvertinti ir ištirti aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į bylos procesą įtraukti draudimo bendrovę, nes šioje byloje priimamas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Taip pat svarstytinas šalių tinkamumo klausimas remiantis CK, DK ir ĮBĮ normomis. Taip pat manytina, kad šioje byloje išvadą dėl ginčo turėtų pateikti Įmonių bankroto valdymo departamentas (CPK 61 str., 2007-12-20 Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-535 patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie ūkio ministerijos nuostatų 6.7, 6.9 ir 7.2 p.). Neatlikus visapusiško tyrimo, ieškovo pareikštas ieškinio reikalavimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis). Tik išnagrinėjęs bylą bei įvertinęs įrodymų visetą, teismas galės spręsti apie ieškinio teisėtumą ir pagrįstumą, ieškovės reikalaujamos restitucijos (CK 6.145 str.) taikymo galimumą ir restitucijos ribas. Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiamasis teismo sprendimas naikintinas ir byla gražintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.