Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei Jolitai Dzindulienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės R. N. pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose 2022 m. rugsėjo 28 d. gautas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo R. N., kuriuo prašoma pratęsti jam priverstinį ambulatorinį stebėjimą. Prie teikimo pridėta viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. rugsėjo 26 d. R. N. psichinės būklės vertinimo išvada Nr. 671 ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 7 d. socialinės būklės įvertinimo aktas. Teikime nurodyta, kad stebimuoju laikotarpiu R. N. psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, jam reikalinga kito asmens globa, pagalba ir kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Teismo posėdžio metu viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė nurodė, kad R. N. nuo 1996 metų serga (duomenys neskelbtini). Pacientas nuolat stebimas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos. Nuo 2011 m. birželio 8 d. jis yra psichikos sveikatos centro pacientų registre ir jam skiriamas nuolatinis palaikomasis medikamentinis gydymas tablečių forma, vaistus jis vartoja personalo priežiūroje. Nuo 1998 m. sausio 6 d. neterminuotam laikotarpiui jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis dėl psichikos negalios. 2011 m. birželio 3 d. R. N. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nes savarankiškai visuomenėje gyventi nesugebėjo. R. N. nesilaiko (duomenys neskelbtini) gyventojų vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėja ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis tvarką, kartais piktnaudžiauja alkoholiu, į pastabas nereaguoja, savo netinkamo elgesio nepripažįsta. Savarankiškai gyventi visuomenėje nesugebėtų dėl psichikos sutrikimo ir socialinių įgūdžių stokos. Su asmeninėmis pajamomis ir išlaidomis tvarkosi savarankiškai. Kontaktas stabilus, elgesys neprognozuojamas. Socialinė adaptacija sutrikusi, pilnai orientuotas laike, vietoje ir savyje. Asmuo nesugebėtų savarankiškai atvykti į Psichikos sveikatos centrą, išsirašyti vaistų, juos įsigyti ir teisingai vartoti. Stebimuoju laikotarpiu psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, išlieka stabili, asmuo yra nepasveikęs. Nekritiškas savo sveikatos būklei bei padarytai nusikalstamai veikai. R. N. reikalinga kito asmens priežiūra, pagalba ir medikamentinė kontrolė, todėl jam tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Atsakydama į klausimus, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovė Jolita Dzindulienė nurodė, kad stebėti jį dar reikia, nes jis pažeidinėja tvarką, įsivaizduoja, kad gali vartoti alkoholį su medikamentais, o tai yra tvarkos pažeidimas. Per priežiūros laikotarpį buvo nustatytas toks atvejis, kad jis vartoja alkoholį. To savo netinkamo elgesio nepripažįsta. Alkoholio vartojimas su psichotropiniais vaistais yra nesuderinamas dalykas. Pacientas tampa neprognozuojamo elgesio, agresyvus. Dėl to jo pavojingumas neišnykęs ir tokiu savo elgesiu gali sukelti problemų aplinkiniams, gali kilti pavojus ir kartu gyvenantiems gyventojams, ir personalui. Socialinės globos namuose yra vidaus tvarkos taisyklės, kurių privalo visi laikytis. Bet pacientai laisvai iš namų išeina apsipirkti, nes tai nėra kažkokia uždara įstaiga. Savarankiškai išėję pacientai paslapčia prisiperka alkoholio ir jį vartoja. O personalas pamato tada, kad jie tą alkoholį turi arba jau būna išgėrę ir išryškėja tas neadekvatus elgesys.

Teismo posėdžio metu R. N. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė nurodė, kad medicinos įstaigos teikimas turėtų būti patenkintas, nes jos ginamajam R. N. reikalinga įstaigos pagalba ir priežiūra, nes jis ne visada laikosi nustatyto režimo, tai yra, būna, kad išgeria alkoholio, o tai gali pakenkti jam pačiam, nes, kaip minėjo atstovė, alkoholis ir vaistai nesuderinami, kas iš tikrųjų kenkia jos ginamojo sveikatai. Todėl mano, kad priverstinis ambulatorinis stebėjimas jos ginamajam turėtų būti pratęstas, kad ateityje jis galėtų labiau tvarkytis ir jam specialistai padėtų, ir jis galėtų toliau gydytis.

Teismo posėdžio metu prokurorė Alma Mikalauskienė siūlė teikimą tenkinti ir pratęsti R. N. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, kadangi R. N. nėra pasveikęs, jo būklė nėra pagerėjusi, būklė stabili, bet jo pavojingumas nėra išnykęs, nes asmuo yra linkęs vartoti alkoholį kartu su medikamentais, o toks derinys gali iššaukti agresijos protrūkį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <..>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2006 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi R. N., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo taikomos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki 2011 m. birželio 3 d. jis buvo gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. 2011 m. gegužės 26 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Paskutinį kartą priverstinis ambulatorinis stebėjimas pratęstas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. vasario 18 d. nutartimi.

Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro R. N. psichinės būklės vertinimo išvados Nr. 671, 2022 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) socialinės būklės įvertinimo akto, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovės Jolitos Dzindulienės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad R. N. serga (duomenys neskelbtini). Pacientas nuolat stebimas viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, psichikos sveikatos centro specialistų: gydytojos psichiatrės, medicinos psichologės, socialinės darbuotojos ir psichikos sveikatos slaugytojos. Nuo 2011 m. birželio 8 d. jis yra Pakruojo rajono psichikos sveikatos centro pacientų registre, jam skiriamas nuolatinis palaikomasis medikamentinis gydymas. Nuo 1998 m. sausio 6 d. neterminuotam laikotarpiui jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis dėl psichinės negalios. Nuo 2011 m. birželio 3 d. R. N. apgyvendintas (duomenys neskelbtini), nes vienas gyventi nesugebėjo. Kontaktas su juo stabilus, elgesys neprognozuojamas, mandagus, nekonfliktiškas. Mąstymas klampus, socialinė adaptacija sutrikusi. Pilnai orientuotas laike, vietoje ir savyje. Nekritiškas savo sveikatos būklei bei padarytai nusikalstamai veikai. Paskirtus vaistus vartoja reguliariai personalo priežiūroje, nes savarankiškai jų įsigyti ir vartoti nesugeba. Pažeidinėja ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis tvarką, nesilaiko (duomenys neskelbtini) gyventojų vidaus tvarkos taisyklių, piktnaudžiauja alkoholiu (pastaruoju metu mažiau), į pastabas nereaguoja, savo netinkamo elgesio nepripažįsta. Savarankiškai visuomenėje gyventi nesugebėtų dėl socialinių gyvenimo įgūdžių stokos ir psichikos sutrikimo. Stebimuoju laikotarpiu jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, išlieka stabili, nėra pasveikęs, todėl jam reikalinga kito asmens priežiūra, pagalba ir medikamentinė kontrolė, užtikrinant jo stabilią psichinę būklę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. N. psichikos sveikatos būklė nepasikeitusi, išlieka stabili tik dėl medikamentinio gydymo ir jis nėra pasveikęs. Nutraukus R. N. priverstinį gydymą, jis savarankiškai nesugebėtų atvykti pas gydytoją, išsirašyti vaistų ir juos vartoti, be vaistų jo būklė pablogėtų, ir tai gali turėti įtakos jo psichikai ir neprognozuojamam elgesiui. Esant nustatytoms aplinkybėms, viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintinas ir R. N. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. N. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro teikimą tenkinti.

Pratęsti R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą toliau vykdyti R. N. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo R. N. reikalingumo.

Nutarties nuorašą išsiųsti R. N., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (per šios įstaigos administraciją).

Nutarčiai įsiteisėjus, jos nuorašą išsiųsti viešajai įstaigai Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui ir Kauno apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.