- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- 1-1223-270/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62594-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- J. M.
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė, Gintaras Algirdas Perednis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, 1 grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M., 2015 m. lapkričio 12 d., apie 15.25 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties Kovo 11-osios gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta link Kunigiškių gatvės ir priartėjęs prie ties Kovo 11-osios gatvės pastatu Nr. 35 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat, kad vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, jis nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą “Pėsčiųjų perėja”, kad praleistų jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į Kovo 11-osios gatvės važiuojamąją dalį įžengusią ir pėsčiųjų perėja į kitą gatvės pusę ėjusią pėsčiąją A. K. ir ją partrenkė, dėl ko A. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šias savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Tiek apklaustas teisme, tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu (b.l.63,64), J. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, parodė, kad 2015-11-12 važiavo nuosavu automobiliu Kovo 11-osios g. link Kunigiškių g., gatvė nebuvo apšviesta, lijo, buvo prastas matomumas. Nukentėjusioji ėjo link bažnyčios, iš kairės į dešinę pagal jo važiavimo kryptį. Nukentėjusiajai esant pėsčiųjų perėjos saugumo salelėje, matomumą jam užstojo ten esantis kelio ženklas, todėl jis laiku nepastebėjo nukentėjusiosios ir automobilio prekine dalimi ją partrenkė .
Motyvuojamoji dalis
J. M. kaltė be jo dalinio prisipažinimo, teismo nuomone, yra visiškai įrodyta šiais įrodymais:
Nukentėjusioji A. K. apklausta teisme bei bylos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-12 apie 15.25 val. ėjo per pėsčiųjų perėją Kovo 11-osios g., tuo metu lijo. Ji perėjo per eismo juostą iki apsaugos salelės, jokie ženklai toje vietoje pėsčiųjų neužstoja. Kuomet pradėjo eiti toliau ją partrenkė mašina, kaip būtent – nepamena. Tris mėnesius buvo gydoma stacionare, vėliau reabilitacijoje.
Liudytojas V. S. parodė, kad 2015-11-12, apie 15.30 val. ėjo šaligatviu prie bažnyčios, Kovo 11-osios g.. Matė kaip automobilis „Opel zafira“, važiavęs nuo „IKI“ parduotuvės, partrenkė moterį, ėjusią per pėsčiųjų perėją. Aautomobilio vairuotojas prieš susidūrimą nestabdė.
Kaip matyti iš pateiktos Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados, Nr. 4080 /115(01), nustatyta, kad A. K. eismo įvykio metu patyrė muštinę – plėštinę kairio skruosto – akies srities žaizdą su veido kairės pusės odos nubrozdinimais ir kraujosruva kaktos kairės pusės – smilkinio minkštuose audiniuose, o taip pat kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius bei galimą galvos smegenų sukrėtimą. Sužalojimai padaryti galvos ir dubens (galimai) kairę pusę smūginiai paveikiant kietais bukais daiktais. Neatmetama, kad smūgis judančio automobilio priekinėmis dalimis nukentėjusiajai buvo suduotas į kairę kūno pusę. Veido kairės pusės sužalojimai (muštinė - plėštinė žaizda ir nubrozdinimai) galėjo būti padaryti veido kaire puse slenkant nelygiu žemės ar kelio dangos paviršiumi. Sužalojimai visumoje dėl gaktikaulio lūžių atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes gaktikaulio lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgam (ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui) (b.l. 30,31).
Apžiūrint įvykio vietą ir transporto priemonę nustatyta, kad 2015-11-12 eismo įvykis kilo Vilniaus m. sav., Grigiškėse, Kovo 11-osios g. važiuojamojoje dalyje, ties pastatu Nr. 35 esančioje 4 m. pločio horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Pėsčiųjų perėją taip pat žymi bei apie ją įspėja ir keturi kelio ženklai. Du iš ženklų pastatyti ties perėja abejose kelio važiuojamosios dalies pusėse, kiti du - kelio važiuojamosios dalies viduryje, ties perėjos ribomis įrengtose ir priešingų krypčių eismo puses skiriančiose saugumo "salelėse". Važiuojamąją dalį ties perėja sudaro po vieną 5,1 m pločio eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Nustatytas gyvenvietėje leistinas maksimalus greitis - 50 km/h. Apžiūros metu asfaltuota kelio važiuojamosios dalies danga buvo šlapia.
J. M. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas- J. M.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB "Lietuvos draudimas", draudimo liudijimo Nr. LT/AEC 3613907, techninė apžiūra atlikta) po įvykio stovėjo Kovo 11-osios g. eismo juostoje skirtoje važiuoti link Kunigiškių gatvės, apie 15,5 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų, priekine dalimi nukreipta eismo kryptimi, išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, apie 1,5 - 1,6 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Automobilis buvo apgadintas, t.y. ties priekiniu kairės pusės žibintu buvo įlenktas (deformuotas) variklio dangtis. Kitų su eismo įvykiu susijusių objektų, pėdsakų ar žymių apžiūros metu nerasta.(b.l.7-19).
J. M. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 str. 1 d.
J. M. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę teismas atsižvelgia, kad J. M. nesunkų nusikaltimą dėl neatsargumo padarė pirmą kartą, yra neįgalus, todėl jam skirtina švelnesnėč bausmės rūšis- bauda.
Nukentėjusioji prašo tenkinti jos civilinį ieškinį priteisti iš civilinio atsakovo 1670,88 eurus turtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas ir 3000 eurų neturtinės žalos, bei iš kaltinamojo 3500 eurų neturtinės žalos. Teismas šį ieškinį tenkina iš dalies.
BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas mano, kad 250 eurų suma būtų protinga ir pakankama gautoms advokato paslaugoms apmokėti. Ji mažintina proporcingai tenkinamo ieškinio dėl neturtinės žalos dydžiui.
Sutinkamai su LR CK 6.254 str. 1 d. turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Teismas mano, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginti 132,76 eurų išlaidų transportui gydymo metu, bei vaistams. Nukentėjusioji nepagrįstai skaičiuoja, kad jai priklauso atlyginti po 12 valandų už 48 darbo dienas, po 2,67 eurų už valandą gaunamo darbo užmokesčio. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos (b.l.108) pagal grafiką jį turėtų dirbti 168 valandas kas mėnesį arba 576 valandas per nedarbingumo laikotarpį, tačiau ji gavo savo 80 % uždarbio pašalpos iš SODROS, todėl negautos pajamos sudaro 234,20 eurų. Sutinkamai su LR CK 6.250 str. nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes buvo gan stipriai sužalota, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, buvo ilgą laiką gydoma, dėl to patyrė tam tikrus nepatogumus, buvo sumažintos bendravimo galimybės. Kadangi ji sutinka su civilinio atsakovo nustatyta 3000 eurų kompensacija, teismas priteisia būtent tokio dydžio neturtinę žalą.
Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 3500 eurų iš kaltinamojo, tačiau teismas sumažina priteistiną sumą iki 1000 eurų (LR CK 6.251 str. 2 d.) atsižvelgiant, į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis yra neįgalus, gauna nedidelę pašalpą, todėl dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302- 307 str. str., teismas, -
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 15 MGL dydžio baudą (564,90 eurų)
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. 1000 eurų neturtinės žalos ir 250 eurų atstovavimo išlaidų A. K. naudai, priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ A. K. naudai 366,96 eurus turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.