Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-04-11 · Civilinė byla Nr. 2-609-907/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
2-609-907/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-10568-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Ieškovas
I. Ž.
Atsakovas
D. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-609-907/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-10568-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.4.1.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant

vertėjai Daivai Sakalienei,ieškovei I. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. Ž. prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu D. Ž. dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę Ž. pavardę, prievolę kreditoriui Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, pripažinti asmenine ieškovės prievole.

Ieškovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nes atsakovas Alytaus pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę. Santuokoje gimusių vaikų neturi. Prieš tai su atsakovu apie dvejus metus bendravo telefonu, santykiai buvo puikūs, manė, kad ir toliau taip bus. Tačiau tik susituokus atsakovas labai pasikeitė. Jau per pirmąjį ilgalaikį pasimatymą, iš karto po vestuvių, paprašė jos, kad ji suleistų jam narkotikų. Ji atsisakė. Per antrąjį ilgąjį pasimatymą jos atsiprašė, buvo labai dėmesingas, ji galvojo, kad jis pasikeis ir viskas bus tarp jų gerai. Tačiau toliau vėl kartojosi viskas, kaip anksčiau, ji sužinojo, kad jis vartoja narkotikus, ją įžeidinėjo ir žemino, vadino negražiais žodžiais, kaltino neištikimybe, reikalavo daug pinigų ir dažnai. Ji važiavo gal į 5-6 ilgalaikius pasimatymus su atsakovu. Ji bendravo su atsakovu ir telefonu bei per Skype, tačiau ir toliau jo elgesys nesikeitė: jis grasino, kad kai išeis, sulaužys jai kojas ir panašiai. Ji bijodavo viena grįžti iš darbo, prašydavo, kad kas palydėtų. Tėvai laukdavo su nerimu jos grįžtančios iš darbo, baimindavosi. Ji dirbo, siųsdavo jam paskutinius pinigus, paėmė 1500 Eur kreditą ir jam atidavė, nes jis to reikalavo. Jis nuolat reikalavo iš jos pinigų, liepė imti kreditus ir atiduoti visus pinigus jam, nors ji turi mažametį sūnų nuo kito vyro, reikia ir jį išlaikyti. 2015 m. vasarą suvokė, jog tai ne jos žmogus, jiems nelemta būti kartu ir nutraukė visus santykius, pas jį nebesilankė. Jis liepė atvažiuoti, ėmė grasinti, bet ji nesutiko. 2016-01-31 jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jai paskambino, kad atvažiuoja, ji pasakė, kad nevažiuotų, nes jo nelaukia. Jai rankos, kojos drebėjo, bijojo, kad jis pasirodys, tačiau jis nepasirodė. Jis jau turėjo kitą moterį, pas kurią ir apsigyveno. Ji tai sužinojo, nes ieškojo jo, kad paduotų prašymą kartu nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Jis popierius pasirašė, nebandė su ja net susisiekti, jos susigrąžinti. Niekada jos nerėmė nei morališkai, nei materialiai, nebuvo jai lojalus, tik reikalavo vis daugiau pinigų, darė nusikaltimus ir netrukus vėl buvo suimtas. Su juo niekada kartu negyveno, nes jis nuolat buvo įkalinimo įstaigoje, nevedė bendro ūkio, tarp jų neliko nieko bendra, todėl susitaikymui skirti terminas nėra reikalingas. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis šeima niekada nesirūpino, su ieškove grubiai elgėsi, ją žemino, reikalavo pinigų. Bendro nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. 2015-10-13 jos iniciatyva buvo sudaryta povedybinė sutartis, kurioje aptartas santuokoje įgyto turto teisinis režimas, prievolės. Ji turi kreditorių Bigbank AS, Lietuvoje veikiantį per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, kuriam pranešta apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą. Skola Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, pagal 2016-10-03 vartojimo kredito sutartį yra jos asmeninė, todėl prašo ją tokia ir pripažinti. Bendrų kreditorių nėra, apie atsakovo kreditorius ieškovė nieko nežino. Ieškovė darbinga, išlaikymo sau priteisti neprašo. Ji nedirba, registruota darbo biržoje, kaip ieškanti darbo, gauna apie 200 Eur nedarbo draudimo išmoką. Dar gauna išlaikymą iš nepilnamečio vaiko tėvo. Atsakovas niekada nedirbo, tik vis žadėjo.

Atsakovas D. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (72-73 b. l.), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta. Šiuo metu atsakovas randasi Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-16 nutartimi jam buvo išaiškinta teisė prašyti teismo nustatyta tvarka būti etapuojamam ir asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje (69-70 b. l.), tačiau jis tokio pageidavimo neišreiškė. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, liko abejingas procesui.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Bigbank AS, Lietuvoje veikiančio per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (71 b. l.), atsiliepimo ir prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojos G. K. parodymų matyti, kad sutuoktiniai santuokinių ryšių nepalaiko, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda jau daugiau kaip metai laiko, nuo 2015 m. birželio – liepos mėnesių, kai ieškovė paskutinį kartą aplankė atsakovą laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu iki santuokos telefonu bendravo gal dvejus metus, jis buvo malonus, dėmesingas, paremdavo ją ir jos nepilnametį vaiką, kurio tėvas yra kitas vyras. Ji manė, jog sutiko sau skirtą žmogų, todėl nutarė įregistruoti santuoką. Po santuokos įregistravimo, iš karto pačią pirmą dieną atsakovas labai pasikeitė, ji sužinojo, jog jis vartoja narkotikus, pradėjo su ja grubiai elgtis, ją žemino, įžeidinėjo ir nuolat reikalavo pinigų, vertė imti kreditus. Niekada ja nesirūpino, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, nebuvo jokio tarpusavio supratimo. Jis niekada nedirbo. Santuoka buvo sudaryta įkalinimo įstaigoje, nes jis atlikinėjo už tyčinius nusikaltimus skirtą laisvės atėmimo bausmę. Jo teigimu, jis netrukus turėjo išeiti į laisvę. Tačiau tik išėjęs į laisvę vėl darė naujus nusikaltimus ir vėl buvo suimtas (37-59 b. l.). Be to, būdamas laisvėje niekur neįsidarbino, apsigyveno pas kitą moterį. Nors iš pradžių ieškovė tikėjo, kad jis pasikeis ir jie galės gyventi kartu, tačiau dėl nuolatinių įžeidinėjimų, grubaus atsakovo elgesio, grasinimų susidoroti ji pradėjo atsakovo bijoti ir tęsti santuokinio gyvenimo nemato prasmės. Sutuoktiniai niekaip nebendrauja, neskambina vienas kitam, nuo 2015 m. birželio – liepos mėnesių santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, jo niekada ir nevedė, gyvena atskirai – ieškovė gyvena Visagine, o atsakovas yra patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatorių galimai už padarytus naujus tyčinius nusikaltimus, t. y. savo gyvenimo būdo, elgesio jis nekeičia ir nerodo noro pasikeisti, sutuoktiniai susvetimėjo. Liudytoja G. K. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, parodė, jog žinojo, kad atsakovas yra dukros sutuoktinis, tačiau jo nėra mačiusi. Jos dukra vykdavo pas atsakovą į ilgalaikius pasimatymus į įkalinimo įstaigą, iš pradžių buvo viskas lyg ir gerai, tačiau vėliau situacija pablogėjo. Atsakovas dukros nuolat reikalaudavo pinigų, ji pasiskolindavo ir važiuodavo, pinigus jam atiduodavo. Telefonu kalbėdama dukra įjungdavo garsiakalbį arba ji paprašydavo, kad dukra įjungtų garsiakalbį, todėl girdėjo, kaip ieškovė su atsakovu kalbėjo, girdėjo, kaip jis ją įžeidinėjo, grasino, labai bijojo, kad jis, išėjęs į laisvę, atvyks pas dukrą ir įvykdys savo grasinimus, bet jis nepasirodė, dukra bijodavo net viena grįžti iš darbo, prašydavo, kad kas ją į namus palydėtų. Pažeminta, įžeista, jos dukra suprato, jog su juo kartu gyventi nebus įmanoma. Mano, jog jos dukros santuoka su atsakovu buvo neapgalvota. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji suvokė, jog išsaugoti šeimą nepavyks, nes vien jos pastangų maža, galimybės susitaikyti ji nebemato, nes atsakovas, kaip nurodo ieškovė, ką patvirtino ir liudytoja G. K., pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas: pažeidė lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės paramos kitam sutuoktiniui pareigas, santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo požiūrio į šeimą, šeimos vertybių ir gerovės nepuoselėjimo, nenoro išsaugoti šeimą ir santuoką, pagarbos ieškovei stoka, išsiskyrusio požiūrio į vertybes, bei į pareigas, tvarkant šeimos reikalus, atsakovas santuokos sudarymo metu buvo laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje, buvo trumpam paleistas, tačiau ir toliau joje yra, niekada nesirūpino ieškove, tik ją žemino, su ja elgėsi grubiai ir reikalavo pinigų, nekeitė savo elgesio, tik grasino, nebandė susigrąžinti ieškovės, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, o iš karto apsigyveno su kita moterimi, nesirūpino šeima, nebendravo, dėl tokio atsakovo elgesio bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas, be to šių faktų atsakovas net neginčijo ir nenuginčijo, atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje dalyvauti nepageidavo, dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nutraukti santuoką dėl jo kaltės jokios savo pozicijos neišreiškė, procesui liko abejingas, todėl teismas mano, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.26-3.30 str., 3.60 str., (duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

Ieškovė prašė teismo palikti jai santuokinę pavardę – Ž.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo gali būti palikta ikisantuokinė arba santuokinė pavardė, ji pareiškė norą pasilikti santuokinę pavardę, todėl ieškovei, atsižvelgiant į jos norą, į tai, kad atsakovas dėl to neišreiškė savo pozicijos, į tai, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė Ž. pavardė (LR CK 3.69 str. 1 dalis).

Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes ieškovė yra darbinga ir išlaikymo sau nereikalauja.

Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (6-7 b. l.), todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Iš byloje esančių dokumentų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad 2015-10-13 ieškovė I. Ž. ir atsakovas D. Ž. yra sudarę povedybinę sutartį (13-16 b. l.). Pagal CK 3.82 straipsnį, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą (CK 3.83 str. 1 d.). Iš 2015-10-13 Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės I. B. patvirtintos povedybinės sutarties turinio matyti, kad iki sutarties sudarymo sutuoktiniai nėra įgiję bendro turto (sutarties 3.2 p.), sutartimi šalys susitaria, kad visas turtas, tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu po šios sutarties pasirašymo dienos, bus laikomas tą turtą įsigijusio sutuoktinio, kurio vardu jis įregistruotas viešajame registre, asmenine nuosavybe ir t. t. (sutarties 3.3 p.). Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi po povedybinės sutarties sudarymo turtas, įgytas vieno sutuoktinio vardu santuokos metu, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi, buvusio sutuoktinio turtas, pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, jie kitam sutuoktiniui nepriklauso. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad po povedybinės sutarties sudarymo santuokos metu už savo asmenines lėšas ieškovė 2016-08-13 yra įgijusi transporto priemonę Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra jos asmeninė nuosavybė ir nedalintina (8 b. l.).

Ieškovė nurodo, kad bendrų kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius nieko nežino. Atsakovas atsiliepimo byloje nepateikė, savo kreditorių nenurodė. Ieškovė nurodo, kad turi kreditorinius įsipareigojimus Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, pagal 2016-10-03 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (17 b. l.). Kadangi yra pasirašyta povedybinė sutartis, tai pagal jos 3.12 ir 3.13 punktus minėta prievolė kreditoriui yra jos asmeninė, todėl prašo ją tokia ir pripažinti. Kreditorius Bigbank AS, Lietuvoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, į šios bylos nagrinėjimą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, jam apie procesą pranešta (18 b. l.), atsiliepimas nebuvo gautas, nuomonės dėl minėto ieškovės reikalavimo ir savarankiškų reikalavimų trečiasis asmuo šioje byloje taip pat nereiškė, todėl minėta prievolė pripažintina asmenine ieškovės prievole.

Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu aiškios pozicijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui neišreiškė, tai patvirtinančių dokumentų įstatymo nustatyta tvarka nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimo.

Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 4,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-270 str., 381-385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio D. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. Ž. palikti santuokinę pavardę – Ž., D. Ž. – Ž..

Pripažinti ieškovės I. Ž. asmenine prievole jos įsipareigojimus kreditoriui Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, į. k. 301048563, pagal 2016-10-03 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,20 Eur (keturių eurų, 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.

Teisėja Asta Čebatoriūtė