Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-360/2015

Teisėjas Albinas Bazilius Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00517-2014-3

2015 m. rugpjūčio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-02-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos BK 232 str. ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Taikytas Lietuvos BK 64¹ str. ir paskirta bausmė sumažinta 1/3 iki keturių mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2015 m. vasario 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 6 d. nuo 9.30 val. (duomenys neskelbtini) m., esančiame (duomenys neskelbtini) teisme, viešo teismo posėdžio metu išsakė teisėjai D. J. necenzūrinius žodžius, taip viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdančią (duomenys neskelbtini) teismo teisėją D. J. dėl jos veiklos.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 str. 3 d., pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistajam patikrina tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo R. L. apeliacinio skundo matyti, kad jis pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir labai gailisi, tačiau mano, jog tai padarė dėl nestabilios psichinės būsenos, todėl jam reikia paskirti psichiatrinę ekspertizę.

Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas R. L. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis sutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau mano, kad kaltinime inkriminuojamus veiksmus padarė dėl nestabilios psichinės būsenos, todėl prašo paskirti psichiatrinę ekspertizę.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su teismo išvada, jog R. L. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Ši išvada pagrįsta nukentėjusiosios D. J. parodymais (b. l. 14), liudytojos L. I. B. parodymais, teismo posėdžio protokolu (b. l. 8–9) ir teismo posėdžio garso įrašu (b. l. 10).

Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 6 d. nuo 9.30 val. Šilutės m., M. J. g. 4 esančiame (duomenys neskelbtini) teisme, teismo posėdžio metu jis teisėjai išsakė necenzūrinius žodžius, nes buvo susijaudinęs, dėl ko labai gailisi (b. l. 162).

Kaip matyti iš to, kas anksčiau paminėta, R. L. teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad necenzūrinius žodžius vartojo prieš teisėją, nes buvo susijaudinęs, dėl ko labai gailisi. Taigi nuteistasis puikiai suvokia savo išsakytų žodžių reikšmę ir dėl to gailisi. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir nagrinėjant bylą apeliaciniame procese teismo posėdžio metu nekilo abejonių dėl nuteistojo R. L. psichinės būsenos. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistajam R. L. būtų tikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Iš UAB „XXX“ pažymos (b. l. 112) matyti, kad R. L. nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro apskaitą, be to, jis teistas 14 kartų ir visais atvejais nebuvo suabejota jo psichine būkle. BPK 208 straipsnyje nustatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Ekspertizė skiriama, kai teisėjas, įvertinęs visas aplinkybes, nusprendžia, jog ekspertizę skirti būtina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tiek ją nagrinėjant apeliacinio proceso metu nekilo jokių abejonių dėl nuteistojo psichinės būklės, kad dėl psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, todėl tenkinti apelianto prašymą skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. Pats nuteistasis tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad gailisi dėl išsakytų necenzūrinių žodžių teisėjai, nurodė, kad juos išsakė supykęs dėl proceso, o ne dėl psichikos sutrikimo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. pažymi, kad teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis kaltę visiškai pripažino ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir kaltės nepripažino (b. l. 31, 39) ir tik teisiamojo posėdžio metu, po įrodymų tyrimo, siekdamas švelnesnės bausmės, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi. Taigi viso proceso metu nuteistasis R. L. nebuvo nuoširdus. Teisėjų kolegija mano, kad nuteistojo veiksmai, kurie būdingi kaltės pripažinimui, nenustatyti, todėl apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai nepripažino nuteistojo R. L. nurodytų aplinkybių kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Kaip matyti, nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, t. y. aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, taip pat atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Todėl konstatuotina, kad paskirtoji bausmė yra teisinga ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir paskyrė teisingą bausmę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl R. L. pripažinimo kaltu pagal BK 232 yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.