Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, ŽŪB (duomenys neskelbtini) darbininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (ankstesni teistumai yra išnykę),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d., 272 str. 3 d. ir 310 str. padarymu,

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) k., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1987-12-07 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 125 str., 1 d., vieneriems metams pataisos darbams, 1988-11-01 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 3 mėn. 25 d. laisvės atėmimo bausmę, iš laisvės atėmimo bausmės vietos paleistas 1989-02-25 atlikęs bausmę; 2) 1990-02-26 Anykščių rajono apylinėks teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., vieneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 3) 1995-08-16 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 4 mėnesiams laisvės atėmimo, 1995-10-25 paleistas atlikęs bausmę; 4) 1997-02-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu, 1998-09-09 paleistas lygtinai prieš 8 mėn. 7 d. terminą; 5) 2000-11-15 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d. 2 metams laisvės atėmimo su 4000 litų turto konfiskavimu, 2002-01-18 paleistas lygtinai prieš 9 mėn. 25 d. terminą; 6) 2005-08-01 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., remiantis BK 75 str. 1 d. 2 d. 1 p. bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, 2007-08-22 Anykščių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atleistas pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui; 7) 2007-09-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimu, 2008-02-29 Anykščių rajono apylinkės teismo laisvės apribojimo bausmės dalis pakeistą į 90 parų areštą, 2008-06-20 paleistas atlikęs bausmę; teistumai, išskyrus pagal 2005-08-01 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį, neišnykę,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. ir 310 str. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. ir A. J., veikdami bendrininkų grupe, 2011 m. kovo 7 d. apie 7 val., (duomenys neskelbtini), miške netoli (duomenys neskelbtini) k., draudžiamu būdu ir priemonėmis – pasigaminta savadarbe kilpa, neteisėtai sugavo draudžiamą medžioti, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą, žvėrį – lūšį, tuo padarydami gyvajai gamtai 15270 Lt žalą, be to, jie tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, savadarbe kilpa pagavę draudžiamą medžioti žvėrį – lūšį, žiauriai elgėsi su žvėrim, nes kilpai užsinėrus ant kaklo, žvėris buvo kankinamas, patyrė skausmą ir žuvo.

Kaltinamasis A. J. iš esmės kaltę pripažino visiškai, parodė, jog 2011 m. kovo mėnesį, kartu su J. D., ruošė malkas miške, kai išgirdo, jog pradėjo cypti J. D. šuo. Nuėję rado šunį įkliuvusį į paruoštus spąstus. Viso rado ir į J. D. namus parnešė dešimt spąstų. Apie rastus spąstus pranešė gamtos apsaugai. Po kelių dienų jam paskambino vyriškis, kaip vėliau sužinojo, E. J., ir pareikalavo padėti spąstus į vietą, kur rado. Jam pasakius, kad tai ne kalba telefonu, susitarė susitikti parduotuvėje. Parduotuvėje jam E. J. pasiūlė tikrinti statomus spąstus, žadėjo už tai mėsos, aiškino, kad pats dirba fermoje ir negali išeiti. Jis sutiko. E. J. parodė vietas, kur paslėpti spąstai. Kitą dieną nuėjęs patikrinti, vienuose spąstuose rado įkliuvusią lūšį. Ją parsinešė į namus ir apie radinį paskambino E. J., šis pasakė, kad atvažiuos. E. J. atvažiavus, lūšį rogėmis nutraukė iki jų automobilio, ten buvo sulaikyti.

Kaltinamasis E. J. kaltės nepripažino, parodė, jog su A. J. susipažino 2011 m. kovo mėnesio pradžioje, prie fermų. A. J. jo tuomet klausė, ar jis pirktų žvėrienos, jei šis turės. Jis sutiko. Netrukus paskambinęs A. J. pasiūlė pirkti lūšį, arba jis ją parduos kitiems. Į atsakymą, jog gali pardavinėti, A. J. paprašė bent alaus atvežti. Su žmona jis A. J. atidavė dvi alaus pūsles. Kitą dieną pas jį užvažiavus G. M., pasiūlė nuvažiuoti pas A. J.. Atvažiavus matė, jog A. J. jau veža rogutėmis, nors niekas jo neprašė. Privažiavus arčiau, bandė apsisukti, tačiau užklimpo. Tuo metu prie jų privažiavo iš gamtos apsaugos, užstatė mašiną ir ant rogių rado lūšį. Kodėl jį A. J. apkalba, pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. J. kaltę neigia, jo, kaip ir kaltę pripažįstančio A. J. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Liudytojas A. P. parodė, jog dirba Aplinkos apsaugos departamento Anykščių skyriaus inspektoriumi. 2011 m. kovo 7 d. gavo informacijos, jog Anykščių rajone yra pagauta lūšis, kartu su D. A. dar tą patį vakarą apvažinėjo šalia miškų, esančių šalia (duomenys neskelbtini). Pėdsakai liudijo, kad galėjo būti pagauta lūšis. Kitos dienos, 2011 m. kovo 8 d. ryte, J. T. vairuojamu automobiliu taip tat atvažiavo į tą patį mišką, pamatė vieno žmogaus pėdsakus, nurinktas kilpas. Po kurio laiko pamatė ir link vienos sodybos važiuojantį raudonos spalvos automobilį VW PASSAT, matė iš sodybos rogutes tampantį žmogų. Privažiavę prie automobilio sustojo, nustatė, jog automobilyje (duomenys neskelbtini) buvo E. J. ir G. M., rogutes tempė A. J., rogutėse buvo negyva lūšis, ant jos kaklo matėsi užveržta kilpa. E. J. su G. M. teigė, jog užvažiavo pas žmogų, neigė susiję su lūšimi, su A. J. praktiškai nekalbėjo.

Liudytojas J. T. parodė, jog yra neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius 2011 m. kovo 7 d. pavakare, A. P. paprašytas, vyko už Anykščių iki kaimo, kur bandė rasti lūšies medžioklės pėdsakus, tačiau kadangi buvo tamsu, nutarė kitą rytą važiuoti. Kitą rytą, 2011 m. kovo 8 d., jo automobiliu (duomenys neskelbtini) vėl buvo atvažiavę į tuos pačius miškus ir matė nuo sodybos einantį vyrą, tempiantį rogutes, tamsios spalvos automobilį. Jie privažiavo prie to automobilio, užstojo jam kelią. Matė, kad rogutėse buvo negyva lūšis, rogutes atitraukė A. J.. Negyvą lūšį įsidėjo į savo automobilį ir atvežė į policijos kiemą, kur ir paliko.

Liudytoja J. D. parodė, jog datos nepamena, nuėjusi pas A. J. į namus ir jo neradusi, jam paskambino į mobilų telefoną, sužinojo, kad jis miške. Netrukus parėjęs iš miško jis parėjo su maišu, matė, kad A. J. maiše parsinešė negyvą lūšį. Iš paties A. J. sužinojo, kad lūšį rado vienoje iš kilpų, kurias jo paprašė pažiūrėti, už tai žadėjo maisto. Pamačiusi, kad A. J. parsinešė lūšį, paskambino į policiją ir aplinkos apsaugą, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) miške pagauta lūšis. Skambino, nes buvo gaila lūšies. Skambindama nesakė, kas sumedžiojo lūšį. Parodė, jog kelios dienos prieš lūšies parnešimą iš miško, bemalkaujant su A. J. miške, į kilpą buvo pakliuvęs ir jos šunelis. Ji išlaisvino šunelį ir kilpą, kartu su kitomis aštuoniomis kilpomis, kurias rado netoliese, parsinešė į namus. Po kurio laiko A. J. jai sakęs, kad jam skambino ir grasino dėl kilpų, reikalavo grąžinti. Kilpas iš jos paėmė aplinkos apsaugos inspektorius.

Liudytojas G. M. parodė, jog 2011 m. kovo 8 d. E. J. paskambino ir paprašė pavežti į (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad (duomenys neskelbtini) jis turi sodybą. Jis sutiko. Važiavo pagal E. J. rodomas kryptis. Važiuodamas matė vyriškį, tempiantį rogutes. E. J. paprašytas sustabdė automobilį, ką rogutėse vežė A. J., teigia, nežinojęs. Parodė, jog turi išsiėmęs verslo liudijimą, viena iš jo veiklų – kailių išdirbimas.

Liudytoja policijos pareigūnė J. B. parodė, jog ji atliko ikiteisminį tyrimą byloje dėl lūšies žūties, su šia byla sujungta ikiteisminio tyrimo byla dėl stirnos žūties. Parodė, jog tai ji kaip liudytoją apklausinėjo A. J., atliko su juo parodymų patikrinimą, taip pat skyrė specialius tyrimus. Nors A. J. buvo apklausiamas kaip liudytojas, vėliau jo statusas buvo pakeistas į įtariamojo.

Liudytojas policijos pareigūnas A. P. parodė, jog tai jis apžiūrėjo įvykio vietą, kai į policijos komisariatą buvo atvežta negyva lūšis, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, protokolo surašymo detalių nepamena.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 52-55) matyti, jog 2011 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini), apžiūrėti automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu automobilyje (duomenys neskelbtini) bagažinėje rastos rogės, ant rogių padėtas lūšies lavonas, ant lūšies kaklo užveržta vielos kilpa. Ant lūšies kojų matomos žaizdos, letenos – žaizdotos. Automobilio (duomenys neskelbtini) bagažinėje apžiūros metu rastas paklotas polietilenas baltos spalvos maišas su juostelėmis, ant maišo – dėmės, panašios į kraują. Po apžiūros lūšis išimta.

Iš Žalos apskaičiavimo akto (b.l. 58) matyti, jog dėl lūšies žūties, remiantis LR aplinkos ministro 2010-12-23 įsakymu Nr. D1-1028 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotų bazinių tarifų 2011 m. patvirtinimo“, gyvajai gamtai padaryta 15270 Lt žala.

Iš specialisto išvados (b.l. 61) matyti, jog medžioklės trofėjų ekspertas apžiūrėjęs lūšį, ant jos kaklo esančią kilpą, nustatė, kad lūšies mirties priežastis – pasismaugimas kilpa, žvėris iš skausmo blaškėsi stengdamasi išsivaduoti ir nusibrozdino galūnes.

Iš nutarimo (b.l. 64), perdavimo-priėmimo akto (b.l. 65) matyti, jog lūšis prokuroro nutarimu perduota ir saugoma Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje.

Iš Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus pažymos (b.l. 67) matyti, jog skrodimo metu nustatyta, kad gyvūnas pasismaugė (kūno kaklo srityje matyti kilpos užveržimo žymės), vidaus organai be pakitimų, lūšis žuvo kančiose ir skausme. Nustatė, jog lūšis – 4-5 metų amžiaus patinas.

Iš pažymos (b.l. 75) matyti, jog Utenos apskrities VMI Utenos skyrius pažymi, jog G. M. nuo 2009-01-06 vykdo individualią veiklą, viena iš veiklos rūšių – Odų rauginimas ir išdirbimas; kailių išdirbimas ir dažymas (kodas pagal EVRK 2: 15.11.00).

Iš nutarimo daryti kratai (b.l. 87), kratos protokolo (b.l. 88) matyti, jog 2011 m. kovo 8 d. kratos metu iš E. J. namų virtuvės rastas ir išimtas troso ritinys, jis supakuojamas į įrodymų maišelį Nr. 0069908; stalčiuje rasta trosas, suvyniotas į ritę, ritė supakuojama į įrodymų maišelį Nr. 0051827. Tame pat stalčiuje rastas troselis, kurio gale suformuota kilpa. Troselis įpakuotas į maišelį Nr. 0132836. Ūkiniame pastate stovinčiame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas susuktas trosas, kuris supakuotas į įrodymų maišelį Nr. 0069905. Automobilyje taip pat rastas vielos ritinys, kuris dėl gabaritų nesupakuotas. Ūkiniame pastate, betoniniame vamzdyje, rasti trys trosai, kurie supakuoti į įrodymų maišelį Nr. 0069906.

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui protokolo (b.l. 89) matyti, jog nuo E. J. namuose kratos metu 2011-03-08 rasto vielos ritinio atkerpamas lyginamajam pavyzdžiui vielos gabalas ir įpakuojamas į specialų paketą Nr. 0046524.

Iš specialisto išvados (b.l. 93-94) matyti, jog tyrimui pateikti užklijuoti specialūs paketai Nr. 0069906, 0069908, 0051827, 0132836, 0069905, 0051827, 0046524, 0109780, pakuotės nepažeistos. Apžiūros metu specialistas konstatavo: specialiame pakete Nr. 0051827 yra metalinis trosas, sudarytas iš 6 vnt. gyslų, suvyniotas į ritę; specialiame pakete Nr. 0046524 yra vielos mėginys; specialiame pakete Nr. 0132836 yra metaliniai trosai (4 vnt.), iš kurių du sudaryti iš 7 vnt. gyslų, o kiti du – iš 19 vnt. gyslų; specialiame pakete Nr. 0069905 yra metalinis trosas, sudarytas iš 42 vnt. gyslų; specialiame pakete Nr. 0069908 yra metalinis trosas, sudarytų iš 42 vnt. gyslų ir šerdies; specialiame pakete Nr. 0069906 yra 2 vnt. metalinių kilpų ir metalinis trosas; specialiame pakete Nr. 0109780 yra metalinės, vieno troso veržiamos kilpos (8 vnt.). Metalinės kilpos (8 vnt.) sudarytos iš dviejų dalių: metalinio troso ir vielos; metaliniai trosai (7 vnt.), esantys kilpose, sudaryti iš 14 vnt. gyslų; vienas metalinis trosas sudarytas iš 14 vnt. gyslų ir šerdies. Specialistas, atlikęs tyrimą, nustatė, jog troso, iš specialaus paketo Nr. 0069908, ir vielos, iš specialaus paketo Nr. 0046524, metalų cheminė sudėtis vienarūšė kilpų (5 vnt.), iš specialaus paketo Nr. 0109780, metalų cheminei sudėčiai.

Iš telefono abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi E. J. (b.l. 97, 174) ir (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. J. (b.l. 97, 100), išklotinių (b.l. 98, 99) matyti, jog iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-03-05 8:32, 2011-03-06 07:47, 20:29, 2011-03-07 06:57, 18:55, 19:37, 20:34, 20:55, 2011-03-08 07:42 skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta 2011-03-07 6:52, 6:53, 16:47, 20:52 valandomis.Iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės (b.l. 98) matyti, jog tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi G. M. (b.l. 71-73), nuo 2011-03-07 19:07 val. iki 2011-03-08 6:55 val. užfiksuoti trys skambučiai (2011-03-07 19:07, 19:24 val., 2011-03-08 6:55 val.), kurių atitinkama trukmė yra 126 s, 234 s, 147 s.

Iš nutarimo daryti kratai (b.l. 111), kratos protokolo (b.l. 112-113) matyti, jog 2011 m. kovo 8 d. kratos A. J. namuose metu prieangyje rastas ir išimtas maišelis su užrašu MAXIMA, maišelyje rastos 7 kilpos.

Ant specialaus paketo Nr. 0109780 yra užrašai, jog pakete yra kilpos žvėrims gaudyti, paimtos kratos pas A. J. 2011-03-08 metu bei nuo negyvos lūšies.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Kaltinamojo E. J. gynėjas advokatas S. Gedvilas teigia, jog nei įvykio vietos apžiūros protokolas, nei išimti daiktai negali būti įrodymais, nes lūšis, pagal advokato turimus duomenis, nebuvo išimta apžiūrint įvykio vietą 2011 m. kovo 8 d., o iš E. J. išimti daiktai nebuvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 52-54), grafoje „Atlikus apžiūrą“ yra įrašas, jog po apžiūros lūšis yra išimta, todėl teigti, kad ji nebuvo išimta, nėra pagrindo. Tai, kad advokatui atšviestame dokumente nėra įrašo, jog lūšis išimta, galbūt liudija apie tam tikrą pareigūno aplaidų protokolo pildymą, nes tai, kad lūšis buvo ir ji išimta, patvirtina ir kiti byloje esantys dokumentai. Taip pat negalima sutikti su advokato teiginiais, jog iš E. J. kratos metu išimti daiktai nebuvo apžiūrėti. BPK 207 str. 1 d. numatyta, jog turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 str. nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Kaip matyti iš specialisto išvados (b.l. 93-94), iš E. J. išimtus trosus, kitus daiktus, apžiūrėjo Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro specialistas E. J., juos aprašė, todėl teigti, kad šie daiktai neapžiūrėti, yra nepagrįsta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamojo A. J., liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, neginčytinai įrodyta, kad kaltinamieji E. J. ir A. J., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai medžiojo draudžiamu būdu – savadarbėmis kilpomis, medžiodami sunaikino ypatingai saugomos rūšies laukinį gyvūną – į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytą lūšį, be to, sumedžioję lūšį savadarbe kilpa, kilpai užsinėrus lūšiai ant kaklo, žvėris buvo kankinamas ir patyrė skausmą, tokiu būdu žiauriai elgėsi su žvėrim, dėl ko šis žuvo. Tokia kaltinamųjų veika atitinka BK 272 str. 2 d. ir 310 str. sutaptį. Kaltinamasis A. J. teigia, kad jis nestatė kilpų, negaudė žvėries, todėl mano, jog nėra bendrininkas. Tačiau remiantis BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kaltinamasis A. J., nors jis nestatė kilpų miške, suvokė, jog tikrins kilpas, kuriomis bus medžiojami ir kankinami žvėrys, numatė pasekmes ir jų siekė aktyviais veiksmais prisidėdamas prie jau pradėtos nusikalstamos veikos, tikrindamas sustatytas kilpas, jas prižiūrėdamas bei paimdamas sumedžiotą lūšį. Todėl A. J. yra laikomas aktyviu nusikalstamos veikos vykdytoju ir bendrininku, prisidėjusiu prie nusikalstamos veikos darymo. Vis gi pripažįstama, kad prokuratūros kaltinamųjų veikos kvalifikacija nėra tinkama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuratūra abiejų kaltinamųjų veiką kvalifikavo pagal BK 272 str. 3 d. ir 310 str., tačiau nei nurodydami kaltinamųjų padarytą veiką, nei baigiamosiose kalbose prokuroras nenurodė, kodėl kaltinamųjų veiką kvalifikavo būtent pagal BK 272 str. 3 d. BK 272 str. 3 d. sudėties objektyvioji pusė ir objektas – neteisėtai naikino, žalojo, paėmė iš natūralios aplinkos, gaudė ar kitaip įgijo didelį kiekį saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių arba gaminių iš jų arba tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, arba tokią veiką padarė komerciniais tikslais. Prokuratūra nenurodė nei vieno iš šių požymių, dėl kurių veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 272 str. 3 d., pats teismas negali spėlioti ir savo iniciatyva sunkinti kaltinamųjų padėtį nurodydamas veiką kvalifikuojančius požymius. Yra žinoma, jog lūšis yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą, Lietuvoje 2008 metais buvo priskaičiuota kelios dešimtys gyvenančių lūšių (http://www.raudonojiknyga.lt/1_9_-induoliai-23.html), ji yra priskiriama ypatingai saugomų rūšių laukiniams gyvūnams, tačiau tai yra BK 272 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos objektas (dalykas), o ne BK 272 str. 3 d., kaip veiką, kvalifikavo prokuratūra. Todėl prokuratūrai nenurodžius požymių, dėl kurių kaltinamųjų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 272 str. 3 d., ir jų nepagrindus, veika iš BK 272 str. 3 d. yra perkvalifikuojama į BK 272 str. 2 d. Veikos perkvalifikavimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų padėties nepablogino, jų teisių nesuvaržė. Teismas atmeta kaltinamojo E. J. paaiškinimus, jog jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo ir laiko juos siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo abejoti kito kaltinamojo A. J. parodymais, jog kilpas sustatė ir jo paprašė jas prižiūrėti E. J., šiuos A. J. žodžius netiesiogiai patvirtino liudytoja apklausta J. D.. Nenustatyta, jog kaltinamuosius iki šio įvykio būtų sieję kažkokie santykiai, dėl kurių A. J. galėtų apkalbėti kaltinamąjį E. J., tuo labiau, jog ir pats E. J. neneigia, kad su A. J. susipažino tik 2011 m. kovo mėnesio pradžioje. Kaip matyti iš išklotinių, bendravimas tarp A. J. ir E. J. laikotarpiu nuo 2011-03-05 iki pat jų sulaikymo 2011-03-08 buvo intensyvus, kas nebūdinga asmenims, kurių nesiejo artimesni santykiai ar nebuvo jokių tarpusavio ryšių. Šis intensyvus bendravimas tik patvirtina A. J. parodymus apie tai, kad jis skambino ir pranešė apie rastą lūšį, tarėsi dėl jos perdavimo. Tai, kad E. J. yra susijęs su medžioklėmis neteisėtu būdu, patvirtina jo namuose rasti trosai, kilpų ruošiniai, jam taikyta administracinė nuobaudą už netesėtą medžioklę. Be to, manoma, jog ir kaip liudytojas apklaustas G. M. neatsitiktinai vyko į tą vietą, kur buvo sulaikytas. Atsižvelgus į liudytojo veiklos pobūdį (kailių išdirbimas), jo ir E. J. pokalbius 2011-03-07 ir 2011-03-08, trukusius kiekvienas ne trumpiau kaip po 2 minutes (vienas iš jų – beveik keturias minutes), manoma, jog kelionė į vietą, kur buvo sulaikyti, yra susijusi su pagauta lūšimi. Paprastai tokios trukmės pokalbiai netrunka, jei tik klausiama, ar paveši skambinantį asmenį pakeliui, važiuodamas į kaimą, kaip apklausti parodė E. J. ir G. M.. Neatmetama, jog tarp E. J. ir G. M. vyko pokalbis dėl kailio perdirbimo, ir liudytojo G. M. paaiškinimai vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti galimos atsakomybės už veiklos pažeidimus (ypatingai saugotinų gyvūnų perdirbimas ar pan.) ar siekiu padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam E. J..

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti joje dalyvavusį asmenį (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmes, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai aplinkai, gyvūnijai, sumedžiota lūšis, kurių Lietuvoje liko nedaug, padaryta žala gamtai – 15270 litų. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra septynis kartus teistas, 6 teistumai nėra išnykę, išsituokęs, bedarbis, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena – sunkinanti, kaltinamojo vaidmuo buvo antraeilis. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga A. J., kaip recidyvistui (BK 56 str. 1 d.), skirti už nusikalstamų veikų padarymą sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teismas nemato galimybės skirti kaltinamajam kitokios rūšies bausmės, nes A. J., kaip matyti iš jį charakterizuojančios medžiagos, anksčiau ne kartą teistas už tyčines veikas, nors ir kitos rūšies, nei kaltinamas šioje byloje, ir tai A. J. nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo vaidmenį aiškinant nusikalstamų veikų aplinkybes, bausmės dydis nustatomas sankcijos ribose, arčiau minimumo. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (idealioji sutaptis) (BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p.). Nors prokuroras prašo A. J. atidėti bausmės vykdymą, įvertinus tą aplinkybę, jog paskutinį kartą (2007-09-21) A. J. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį bei paskyrus laisvės apribojimo bausmę (švelnesnę, nei paprastai turėjo būti skiriama), kaltinamasis A. J. nesilaikė įpareigojimų, dėl ko bausmė buvo pakeista į areštą. Tuo labiau, jog bausmė A. J. dėl jos nevykdymo keičiama buvo nebe pirmą kartą – dar 1988 m. lapkričio 1 d. nutartimi vykdant 1987 m. gruodžio 7 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį skirti pataisos darbai buvo pakeisti į laisvės atėmimo bausmę. Tos aplinkybės neleidžia nei taikyti BK 75 str. numatytus pagrindus, nei skirti švelnesnę bausmę, nei paprastai skiriama recidyvistui – tyčinį nusikaltimą padariusiam asmeniui, anksčiau teistam už tyčinių veikų padarymą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. J. bausmes, taip pat atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai aplinkai, gyvūnijai, sumedžiota lūšis, kurių Lietuvoje liko nedaug, padaryta žala gamtai – 15270 Lt. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nors yra neteistas (teistumai yra išnykę), tačiau jo atžvilgiu devynis kartus buvo priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarytų veikų nevertina kritiškai, kas jį charakterizuoja neigiamai. Nustatyta, jog E. J. yra šių veikų iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga E. J., nors ir teisiamam pirmą kartą (ankstesni teistumai yra išnykę, todėl juridinių pasekmių nesukelia), skirti sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmę - laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo požiūrį į veiką, bausmės dydis nustatomas sankcijos ribose, vidurkio ribose. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (idealioji sutaptis) (BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p.). Tačiau kadangi E. J. yra dirbantis, vedęs, kaip minėta, ankstesni teistumai yra išnykę, pripažįstama, jog bausmės tikslai, kad E. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymas yra atidedamas tam tikram laikotarpiui, nustatant įpareigojimus, susijusius su turtinės žalos atlyginimu.

Anykščių rajono apylinkės vyriausiais prokuroras ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, gindami viešąjį interesą, pareiškė 15270 Lt dydžio ieškinį bei prašo iš kaltinamųjų priteisti 15270 Lt padarytos žalos. Ieškinyje nurodė, jog ši žala gamtai atsirado dėl lūšies sumedžiojimo, žala paskaičiuota remiantis LR aplinkos ministro 2010-12-23 įsakymu Nr. D1-1028 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotų bazinių tarifų 2011 m. patvirtinimo“, ir kaltinamieji E. J. ir A. J., remiantis CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1 d., privalo šią žalą atlyginti solidariai. Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustatyta, kad kaltinamieji E. J. ir A. J. neteisėtais veiksmais padarė žalą gamtai, tarp kaltinamųjų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl valstybė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-621 patvirtintos Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 1 p., 2010-12-23 įsakymu Nr. D1-1028 patvirtintų Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo indeksuotų bazinių tarifų 2011 m. 1.3 p., žala už sunaikintą Lietuvos Respublikos saugomą lūšį 2011 m. yra 15270 litai, todėl ši padaryta žala iš kaltinamųjų yra priteisiama. Kadangi žalą abu kaltinamieji padarė nusikalstamais veiksmais veikdami bendrininkų grupe, prievolė atlyginti žalą yra solidari (CK 6.6 str. 3 d., 6.279 str. 1 d.).

Daiktai – prie bylos esančios kilpos, paimtos kratos metu A. J. namuose metu ir nuo lūšies nuimta kilpa, viso 8 kilpos (supakuotos į specialų paketą Nr. 0109780); metalinis trosas, suvyniotas į ritę (specialus paketas Nr. 0051827), metalinis trosas (specialus paketas Nr. 0069905), metalinis trosas (specialus paketas Nr. 0069908), 2 vnt. metalinių kilpų ir metalinis trosas (specialus paketas Nr. 0069906), 4 vnt. metalinių trosų (specialus paketas Nr. 0132836), troso ritinys (dėl gabaritų į specialų paketą nesupakuotas), paimti kratų metu E. J. namuose, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Lyginamojo tyrimo pavyzdys – vielos pavyzdys, supakuotas į specialų paketą Nr. 0046524, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Negyva lūšis, laikoma ir saugoma Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, ir paliekama šioje įstaigoje (BPK 94 str. 1 d. 2 p.)

2009 m. gruodžio 30 d. neteisėta medžioklė, žiaurus elgesys su gyvūnu

E. J. buvo kaltinamas tuo, jog 2009 m. gruodžio 30 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) miške, medžiojo draudžiamu būdu ir priemonėmis – pasigaminta savadarbe kilpa, neteisėtai sugavo stirną, tuo padarydamas gyvajai gamtai 637 Lt žalą, be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, savadarbe kilpa pagavo stirną: kilpai užsinėrus stirnai ant kaklo, dėl ko stirna buvo kankinama ir žuvo, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnu, tai yra kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 272 str. 1 d. ir 310 str., padarymu.

E. J. kaltės nepripažino, parodė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. buvo namuose, kai į namu atėjo aplinkos apsaugos inspektorius A. P., policijos pareigūnas bei L. K. jo klausė, kur yra sumedžiota stirna, ieškojo antro žmogaus, apžiūrėjo visus namus, šaldytuvą. Namie buvusiam V. Ž. pasakė, kad jo batai šlapi. Nieko neradę, išėjo. Vėliau atlikę kratą jo namuose, išėmė vielas, kurios buvo naudojamos ūkyje.

Liudytoja apklausta S. J. parodė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. buvo namuose, laukė, kol pinigai bus pervesti į vyro sąskaitą ir jie važiuos į Uteną apsipirkti. Jų namuose buvo atėjęs V. Ž., kuris taip pat ketino vykti į Uteną apsipirkti. Prieš jiems išvykstant, į namus atėjo A. P., A. K. ir R. R., kurie ieškojo kažkokio žmogaus, darinėjo spintą, verandą, kalbėjo, kad jie atiduotų stirną. Neradę nei žmogaus, nei stirnos, važiavo pas V. Ž. į namus, ėjo pas kaimynus. Teigia, kad jų namuose tą dieną jokios stirnos nebuvo, šaldytuve buvo mėsos, karpis, tačiau tai nebuvo stirniena. Parodė, jog vyras nemedžioja kilpomis, o po kurio laiko kratų metų rastos kilpos priklausė seneliui.

Liudytojas policijos pareigūnas R. R. parodė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. prieš pietus jam paskambino aplinkos apsaugos inspektorius A. P. bei paprašė pagalbos, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) miške aptiktas brakonieriavimo atvejis ir reikia pagalbos. Nuvykęs į nurodytą vietą, be A. P., rado ir A. K., šis turėjo radęs kilpas, parodė pėdas, paliktas lyg tai dviejų žmonių. A. P. ir A. K. sekė pėdomis, o jis sėdęs į automobilį važiavo keliuku, su A. P. ir A. K. susiekdavo radijo ryšiu. Automobiliu nuvažiavo pas E. J.. Ant besikūrenančios krosnies buvo padėti batai, jų protektorius lyg atitiko su pėdsakus, rastus netoli stirnos. E. J. namuose buvo V. Ž., E. J., S. J., atrodo E. J. tėvas. Girdėjo, kaip A. P. aiškino E. J., jog atsekė pėdsakais iki jo sodybos, nurodė, kad rado išdarinėtą stirną. E. J. neigė medžiojęs, rodė šaldytuve esančią mėsą. Matė, kad mėsa yra sušalusi, bet pagal spalvą sprendžia, jog tai buvo žvėriena, labiausiai tikėtina, kad stirniena.

Liudytojas A. K. parodė, jog lankydamasis klubo medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini) miške rado kilpas. Kelias paėmė. Po poros savaičių vėl nuvažiavo, tą naktį kaip tik snigo. Atvažiavęs matė dviejų žmonių pėdsakus, paėjęs rado naujų kilpų pristatyta, buvo tikrintos senos. Tai matydamas paskambino A. P., pranešė, ką rado, šiam atvažiavus filmavo ir ėjo pėdsakais. Beeidami priėjo ką tik išdarinėtą stirną. Mėtėsi kailis, viduriai, galva. Toliau sekdami pėdsakais nuėjo į sodybą, kurioje rado E. J. ir V. Ž.. Paklausė, ką šie darė miške, tačiau abu neigė buvę miške. Šaldytuve rado šaldytos žvėrienos, į klausimą, iš kur, E. J. atsakė, kad pirko. Šalia namų buvusiame konteineryje rado mėsos likučių, kraujo. Garaže buvo vielų, ruošiamos naujos kilpos. Kuo užsiima E. J., jam nebuvo žinoma, tačiau pėdsakai iš stirnos žuvimo vietos vedė tiesiogiai į E. J. sodybą, tuo labiau, jog ir namuose buvę batai vizualiai buvo panašūs į rastus pėdsakus.

Liudytojas aplinkos apsaugos inspektorius A. P. parodė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. jam paskambinęs A. K. pasakė, kad rado miške kilpas žvėrims medžioti ir kilpas. Į vietą nuvyko kartu su policijos pareigūnu R. R.. Su A. K. sekė pėdomis, o R. R. važiavo automobiliu. Su R. R. susiekdavo radijo ryšiu. Eidami dalį kilpų nurinkdavo, pėdsakų kryptis vedė link kaimo. Beeidami rado išdarinėtą stirną. Radę stirną nurodė R. R. vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, o patys pėdsakais nusekė į E. J. sodybą, iš šios sodybos daugiau pėdsakai nebevedė. Beeidami dar pakeliui buvo užsukę į sodybą, tačiau įtarimai nepasitvirtino. E. J. sodyboje rado E. J., S. J., V. Ž.. Nurodė, dėl ko atvyko, tačiau sodyboje buvę asmenys neigė susiję su stirnienos išdorojimu. Apžiūrėjus namo vidų šaldytuve buvo rasta žvėriena, tačiau jis buvo sušaldyta iš anksčiau. Be namo, apžiūrinėjo ūkinį pastatą, garažą, jame rado ruošinius kilpoms, jas išėmė. Kilpos buvo tokios pačios, kaip ir rastos medžioklės plotuose. Šiukšliadėžėje rado kruviną mėlyną maišelį, katėms padėtos žvėrienos. Sodyboje buvęs V. Ž. teigė, kad jis užėjo pas E. J., nes su juo norėjo vykti į Uteną.

Liudytojas V. Ž. parodė, jog 2009 m. gruodžio 30 d. susitarė su J. vykti apsikirpti į Uteną, pas J. atėjo apie 12.30 val. Atėjo avėdamas kerziniais batais, tačiau persiavė į sportinius batelius. Po kokių 10 minučių pas E. J. į namus atėję aplinkos apsaugos inspektorius, policijos pareigūnas įtarinėjo E. J. sumedžiojus stirną, E. J. neigė. Apžiūros metu buvo rasta vielų, tačiau kam jos reikalingos, nežino. Pats jis jokios stirnos nemedžiojo.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 20-21), nutarimo (b.l. 22) matyti, jog 2009 m. gruodžio 30 d. E. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 str. 4 d. kaltinant jį tuo, kad jis, kartu su V. Ž., (duomenys neskelbtini) medžioklės klubo plotuose statė žvėrims kilpas bei sugavo ir išdorojo miške stirną, 2010 m. sausio 8 d. administracinio teisės pažeidimo byla perduota prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Iš nutarimo (b.l. 8) matyti, jog 2010-04-02 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą E. J. atžvilgiu dėl 2009 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) miške neteisėti sumedžioto stirnino nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 310 str., padarymo.

Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 25-26) matyti, jog 2010 m. balandžio 30 d. E. J. už 2009 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) miške (duomenys neskelbtini) sen. draudžiamu būdu (kilpomis) sugautą stirniną, 9 kilpų pastatymą, pagal ATPK 85 str. 4 d. skirta 2000 Lt bauda, konfiskuotos 9 kilpos.

Iš nutarimo (b.l. 9) matyti, jog 2010-06-23 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl 2009 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) miške neteisėtai sumedžioto stirnino nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 310 str., padarymo.

Iš nutarimo (b.l. 5) matyti, jog 2011-03-10 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausias prokuroras panaikino 2010 m. birželio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2009 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) miške neteisėti sumedžioto stirnino nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 310 str., padarymo, pavesta toliau tęsti ikiteisminį tyrimą.

Iš Žalos apskaičiavimo akto (b.l. 28) matyti, jog dėl stirnino patino, remiantis LR aplinkos ministro 2008-12-30 įsakymu Nr. D1-694 „Dėl žalos, padarytos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms, apskaičiuotų bazinių tarifų 2009 m. patvirtinimo“, gyvajai gamtai padaryta 637 Lt žala.

Iš byloje esančios laikmenos (b.l. 30) matyti, jog joje yra trys failai, šiuos failuose užfiksuota: 1) failo Nr. 20100108103954, vaizdo trukmė 0:27 min., šiame faile matomas vaizdas, kaip vyriškis nuo medžio riša kilpą, vėliau vaizdą filmuojantis asmuo eina pėdsakais, prieina ir randa tarp medžių ištemptą ir paruoštą kilpą, tuo vaizdas baigiasi; 2) failo Nr. 20100108104022, vaizdo trukmė 0:38 min., šiame faile matomas vaizdas, kaip filmuojantis pėdsakus asmuo prieina išdarinėtą stirną, rastos dvi kojos, aplinkui pritaškyta kraujo, rastas kailis, stirnos viduriai, tarp medžių ištempta kilpa, rasta stirnos galva, ir filmuojantis asmuo praneš, jog seka pėdsakais toliau; 3) failo Nr. 20100108104131, vaizdo trukmė 0:05 min., filmuojama sodybos ar ūkinio pastato viduje, filmuojamas kilimėlis, ant kurio išmėtyti žalios mėsos gabalėliai, vaizdą filmuojantis asmuo komentuoja, jog „matosi katinui porcija“.

Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l. 32) matyti, jog Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. P. ikiteisminio tyrimo tyrėjai perdavė 9 vnt. kilpų.

Iš specialaus paketo Nr. 069897 matyti, jog ant šio paketo yra užrašas, kad pakete yra 9 kilpos, rastos miške 2009-12-30.

Iš nutarties (b.l. 39), kratos protokolo (b.l. 40-41) matyti, jog 2010 m. vasario 26 d. atlikus kratą E. J. sodyboje, iš garažo išimta kabantys ant sienos 93 cm ilgio trosas bei 80 cm ilgio vielos dalis (atkirpta iš ritinio); garaže taip pat rastos 20 vnt. kilpų, pagamintų iš troso su viela.

Iš specialaus paketo Nr. 0069896 matyti, jog ant jo yra užrašas, kad pakete yra 20 vnt. kilpų, paimtų kratos pas E. J. 2010-02-26 metu.

Iš specialisto išvados (b.l. 48-49) matyti, jog tyrimo metu apžiūrėta: specialūs paketai Nr. 0069905, 0132836, 0051827, 0046524, 0069908, 0069906, 0069896, 0069897 pakuotės nepažeistos. Apžiūros metu specialistas konstatavo: specialiame pakete Nr. 0069905 yra metalinis trosas, sudarytas iš 42 vnt. gyslų; specialiame pakete Nr. 0132836 yra metaliniai trosai (4 vnt.), iš kurių du sudaryti iš 7 vnt. gyslų, o kiti du – iš 19 vnt. gyslų; specialiame pakete Nr. 0051827 yra metalinis trosas, sudarytas iš 6 vnt. gyslų, suvyniotas į ritę; specialiame pakete Nr. 0046524 yra vielos mėginys; specialiame pakete Nr. 0069908 yra metalinis trosas, sudarytų iš 42 vnt. gyslų ir šerdies; specialiame pakete Nr. 000069896 yra metalinės, vieno troso veržiamos kilpos (16 vnt.); metalinės kilpos (16 vnt.) sudarytos iš dviejų dalių: metalinio troso ir vielos; metaliniai trosai (3 vnt.), esantys kilpose, sudaryti iš 14 vnt. gyslų ir baltos spalvos šerdies; metaliniai trosai (8 vnt.), esantys kilpose, sudaryti iš 21 vnt. gyslų; vienas metalinis trosas, esantis kilpoje, sudarytas iš 21 vnt. gyslų ir virvės metaliniai trosai (3 vnt.), esantys kilpose, sudaryti iš 18 vnt. gyslų; vienas metalinis trosas, esantis kilpoje, sudarytas iš 42 vnt. gyslų; specialiame pakete Nr. 000069897 yra metalinės, vieno troso veržiamos kilpos (18 vnt.); metalinės kilpos (16 vnt.) sudarytos iš dviejų dalių: metalinio troso ir vielos; metaliniai trosai (13 vnt.), esantys kilpose, sudaryti iš 42 vnt. gyslų ir baltos spalvos šerdies; viena kilpa sudaryta iš trijų dalių: prie vielos iš abiejų pusių pritvirtintas metalinis trosas: iš vienos pusės metalinis trosas yra 42 vnt. gyslų, iš kitos pusės - metalinis trosas, sudarytas iš 42 vnt. gyslų ir baltos spalvos šerdies, ant troso užrišti mazgai; metaliniai trosai, esantys kilpose, sudaryti iš 42 vnt. gyslų; vienas metalinis trosas, esantis kilpoje, sudarytas iš 18 vnt. gyslų; vienas metalinis trosas, esantis kilpoje, sudarytas iš 42 vnt. gyslų ir baltos spalvos šerdies. Tyrimo metu nustatyta, jog 4 vnt. kilpų, paimtų iš miško 2009-12-30, metalų cheminė sudėtis vienarūšė metalų (11 vnt.), paimtų kratos metu pas E. J. 2011-03-08, cheminei sudėčiai; kilpų (8 vnt.), paimtų kratos metu 2010-02-26, metalų cheminė sudėtis vienarūšė metalų (11 vnt.), paimtų kratos metu pas E. J. 2011-03-08 cheminei sudėčiai; tarp kilpų (18 vnt.), paimtų iš miško 2009-12-30, ir kilpų (16 vnt.), paimtų kratos metu 2010-02-26, 16 vnt. kilpų metalinė sudėtis tarpusavyje vienarūšė.

Dėl BK 272 str. 1 d. veikos E. J. išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), o baudžiamasis procesas dėl BK 310 str. padarytos veikos E. J. atžvilgiu yra nutraukiamas BPK 3 str. 1 d. 8 p. pagrindais. BK 272 str. 1 d. numatyta, jog už šios veikos padarymą atsako tas, kas medžiojo ar žvejojo uždraustu laiku, uždraustose vietose ar draudžiamais būdais, įrankiais, priemonėmis arba kitaip neteisėtai naudojo ar naikino laukinės gyvūnijos išteklius ir padarė didelės žalos gyvūnijai. Prokuratūra, inkriminuodama E. J. veiką, numatytą BK 272 str. 1 d., nenurodė, kokiais veiksmais E. J. padarė didelę žalą gamtai, kaltinime nurodoma 637 Lt suma gamtai negali būti laikoma didelė, todėl E. J. dėl šios veikos padarymo išteisinamas, kadangi nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo labiau, nuo kaltinimo atsisakė ir prokuroras, palaikantis kaltinimą byloje. E. J. taip pat negali būti pripažįstamas kaltu ir dėl BK 310 str. numatyto nusikaltimo padarymo. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog Anykščių rajono apylinkės prokuratūra 2010 m. balandžio 2 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą E. J. atžvilgiu dėl 2009-12-30 (duomenys neskelbtini) miške žiauriai nukankinto stirnino pagal BK 310 str. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (b.l. 8), šis nutarimas yra galiojantis, teismas nesprendžia dėl įrodymų pakankamumo E. J. veikoje. 2010 m. birželio 23 d. tas pats prokuroras, priėmęs 2010 m. balandžio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą E. J. atžvilgiu, kaip galima suprasti iš 2010 m. birželio 23 d. nutarimo rezoliucinės dalies (aprašomoji dalis beveik identiška 2010 m. balandžio 2 d. nutarimui), priėmė nutarimą nutraukti visą ikiteisminį tyrimą. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 8 p., asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti tuo pačiu pagrindu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas – nutrauktas. Nustačius, jog E. J. yra kaltinamas 2009 m. gruodžio 30 d. žiauriai nukankinęs stirniną, tai yra veika, dėl kurios yra priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, jis yra galiojantis, E. J. atžvilgiu dėl BK 310 str. numatytos nusikalstamos veikos procesas yra nutraukiamas. Byloje nėra duomenų, jog 2010 m. balandžio 2 d. nutarimas būtų panaikintas. Tai, kad Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras 2011 m. kovo 10 d. panaikino 2010 m. birželio 23 d. nutraukti visą ikiteisminį tyrimą Nr. 53-2-00003-10, neturi įtakos E. J. atžvilgiu 2010 m. balandžio 2 d. priimtam nutarimui, šis nutarimas dėl to netapo negaliojančiu.

Daiktai – 16 vnt. kilpų, kurias pateikė Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Anykščių rajono agentūros apsaugos inspektorius A. P. (kilpų skaičius patikslintas atsižvelgus į specialisto išvadą); 16 vnt. kilpų, paimtos kratos metu E. J. namuose (kilpų skaičius patikslintas atsižvelgus į specialisto išvadą), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 5 mėn. (penkiems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir paskirti laisvės atėmimą 3 mėn. (trims mėnesiams);

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti laisvės atėmimą 5 mėn. (penkiems mėnesiams).

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. J. sulaikymo momento.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams);

pagal Lietuvos Respublikos BK 310 str. ir paskirti laisvės atėmimą 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams);

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams).

Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2011 m. kovo 8 d. iki 2011 m. kovo 10 d. (dvi paras).

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviejų metų laikotarpiui), įpareigojant nuteistąjį iki 2013 m. birželio 1 d. atlyginti padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 310 str. (2009-12-30 veika), E. J. atžvilgiu nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs ir nepanaikintas prokuroro nutarimas nutraukti procesą dėl to paties kaltinimo (BPK 3 str. 1 d. 8 p.).

E. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d. (2009-12-30 veika) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinį ieškinį, pareikštą Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, tenkinti visiškai ir iš E. J. ir A. J. solidariai priteisti 15270 Lt (penkiolika tūkstančių du šimtus septyniasdešimt litų) ieškovo Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742867, buveinės adresas Metalo g. 11, Utena, atsiskaitomoji sąskaita LT514010043100090073, naudai.

Negyvą lūšį, laikomą Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (palikti) šiai įstaigai.

Daiktus – 42 vnt. kilpų, metalinį trosą, suvyniotą į ritę; 6 vnt. metalinių trosų, troso ritinį, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Lyginamojo tyrimo pavyzdį – vielą, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.