- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2-450/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- V., V. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-413-622/2008 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės D. J. 450 000 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 1990 m. iki 2005 m. vasario 24 d. ieškovas gyveno su atsakove neįregistravę santuokos. Nusprendę kartu nebegyventi, šalys 2005 m. vasario 24 d. pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo, pardavusi atsakovės motinai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), sumokėti ieškovui pusę gautos sumos. Šiame susitarime šalys nurodė, kad preliminari namo pardavimo kaina 1 100 000 Lt. Atsakovė, veikdama pagal motinos L.-P. G. įgaliojimą, namą pardavė ir ieškovui sumokėjo 100 000 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovė jam liko skolinga 450 000 Lt, kuriuos ir prašo priteisti.
Parengiamojo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio dieną ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas neviršijant ieškinio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Areštavo atsakovės D. J. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, neviršijant 450 000 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nutartyje nurodė, kad pareikšto piniginio reikalavimo suma yra didelė, todėl yra tikimybė, kad atsakovė gali turtą perleisti tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nepatenkinus atskirojo skundo, atsakovė prašo įpareigoti ieškovą pateikti 45 000 Lt dydžio nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Atsakovė skunde nurodo, kad:
1. Su ieškovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė negalėjo susipažinti, kadangi skundžiama nutartis buvo priimta jai nepranešus ir įteikta penkių nedarbo dienų išvakarėse. Tuo buvo suvaržyta atsakovės teisė pateikti savo argumentus dėl ieškovo prašymo ir paduoti atskirąjį skundą.
2. Teismo išvada, kad vien didelė ieškinio suma duoda pagrindą manyti, jog atsakovė turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, yra nepagrįsta. Atsakovė teigia, kad turi nuosavą verslą, todėl galimai palankus ieškovui teismo sprendimas būtų įvykdytas tinkamai. Atsakovė nurodo, kad ieškovas iš jos gavo ne mažesnę nei 270 000 Lt sumą, todėl skundžiama teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra tinkamas. Be šios sumos ieškovas pripažįsta gavęs 100 000 Lt, todėl jo turtinė padėtis negali būti laikoma sunkia.
3. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovei, kaip juridinio asmens dalyvei, priklausančias lėšas, iškils grėsmė tolimesnei atsakovei priklausančios įmonės veiklai, bendrovė patirs nuostolių, todėl teismui nusprendus taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina įpareigoti ieškovą užtikrinti ne mažiau kaip 45 000 Lt nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas V. G. prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturėjo duomenų apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atskirojo skundo argumentai prieštarauja atsakovės parengiamojo posėdžio metu išsakytiems teiginiams apie tai, kad atsakovei priklausanti smulkaus verslo įmonė veiklos nevykdo. Be to, vykdant skundžiamą nutartį areštuotas 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl žala atsakovei priklausančiai įmonei atsirasti negali. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl atsakovės pateikto 270 000 Lt pakvitavimo 2005 m. rugpjūčio 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių paminėtina ir didelė ieškinio suma. Ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.).
Į aplinkybę, kad ginčas yra dėl didelės sumos būtina atsižvelgti tuomet, kai atsakovo valdomas nuosavybės teise turtas, yra žymiai mažesnis už ieškinio sumą. Kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės sumos ieškinio) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas V. G. 450 000 Lt piniginį reikalavimą pareiškė fiziniam asmeniui. Toks turtinis reikalavimas yra laikytinas didelės apimties ir dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų apie jai priklausantį turtą ir nepaneigė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.
Apeliantė prašo taikyti atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėja neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 301 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neturi teisės spręsti klausimo dėl atsakovės nuostolių galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 320 str.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apeliantei kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovei išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovės nuostoliams atsirasti, ji gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atsižvelgdama į atskirajame skunde ir atsiliepime nurodytus argumentus dėl ieškinio dalyko, teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neanalizuoja ir nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Iki bylos išsprendimo iš esmės nagrinėjant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o aplinkybės, kurios yra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo grėsmės egzistavimo tikimybe. Vadovaudamasi šia nuostata, teisėjų kolegija neanalizuoja šalių pateiktų argumentų dėl pareikšto ieškinio reikalavimo ir šiuo klausimu nepasisako.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, vykdydamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį, antstolis aprašė atsakovei priklausantį 4 kambarių butą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 66). Jeigu toks skundžiamos nutarties įvykdymas sukelia neigiamas pasekmes atsakovei ar jos įmonės veiklai, tai vadovaudamasi CPK 146 straipsnio pirmąją dalimi atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taip pat teismas gali atsakovės prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovė įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovę yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovė turi galimybę nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius, ypač tuo atveju, jeigu taikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai paliečia ir įtakoja atsakovei priklausančios įmonės veiklą.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.