- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- N2-767-826/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04919-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“
- Advokatai
- Liucija Bogačiovienė
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Alinai Bružienei ir Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. V., atsakovei D. M., jos atstovei advokatei Liucijai Bogačiovienei, trečiojo asmens Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ atstovei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui Klaipėdos vaikų globos namams „Danė“ dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nuolatinės globos ir globos vietos vaikui nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas terminuotai apriboti motinos D. M. valdžią į vaiką, sūnų M. M., nustatyti M. M. nuolatinę globą ir jo globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namus „Danė“ priteisti iš atsakovės D. M. sūnaus M. M. išlaikymui po 200,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-10-02. Ieškovas nurodė, kad atsakovė ieškovui žinoma nuo 2006-11-24 kai buvo gautas pranešimas, kad vaiko mama nepakankamai rūpinasi vaiko gerove. Vaiko tėvas yra miręs 2003-09-18. Šeima nuo 2007-10-18 įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Šeimai socialines paslaugas teikia BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. 2008-12-18 buvo nustatyta, kad atsakovė girtauja, yra atjunta elektra, įvertinus gyvenimo sąlygas, vaikas buvo paimtas ir apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Situacijai nesikeičiant, 2009-09-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1561 nuo 2009-10-02 vaiko globėju paskirti Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atstovų duomenimis, lankantis šeimoje durų dažniausiai niekas nedaro, moteris yra pasyvi, piktnaudžiauja alkoholiu, turi įsiskolinimų už butą. Atsakovė nevykdo prižiūrėti ir auklėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikui vystytis, tai yra, nevykdo savo LR CK 3.155 str. numatytų pareigų.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.
Teismo nustatytu terminu atsakovės D. M. atsiliepimas nebuvo gautas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti pilnai – terminuotai vienerių metų laikotarpiui apriboti atsakovės motinos teises į ir paaiškino, kad atsakovės šeima buvo stebima gana ilgą laiką ir tik 2008-12-18 vaikas buvo paimtas iš šeimos, o 2009 m. rudenį buvo perkeltas į „Danės“ vaikų globos namus. Sprendimas nebuvo skubotas, nes ryšys tarp motinos ir vaiko tikrai stiprus. Situacija atsakovė šeimoje šiuo metu yra pasikeitusi – atsakovė nebegirtauja, nors jos sugyventinis dažnai yra neblaivus. Tai yra susiję su atsakovė sveikata. Atsakovė yra įsiskolinusi už paslaugas, nesidomi sūnaus ugdymu. Vaikas nori būti su mama ir jis gali tai daryti. Šiandien atsakovė neturi pajamų, kad galėtų išlaikyti vaiką. Po atsakovės ligos požiūris į vaiko auklėjimą nepasikeitė. Niekas negali garantuoti, kad vaiko pinigai nebus panaudoti atsakovė skoloms padengti.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad gyvena iš savo ir sugyventinio pensijos. Kiekvieną mėnesį yra dengiami įsiskolinimai. Elektra namuose yra, tik vieną mėnesį ji buvo atjungta. Galvos traumą patyrė per savo gimtadienį. Į namus sūnus pareina dažnai, jie kartu pavalgo, skalbiasi rūbus. Ji gauna neįgalumo pensiją, yra registruota darbo biržoje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovė rūpinasi savo vaiku. Vaikas turi prigimtinę teisę į šeimą. Pareikštas ieškinys nieko nekeičia, nes vaikas kiekvieną dieną grįžta namo pas mamą.
Trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad M. M. geriau yra globos namuose. Paskutinį kartą pas juos atsakovė buvo 2010 metais, gal vėliau buvo susitikę su socialine pedagoge. Iš mamos M. M. grįžta tvarkingas, tačiau pastebimos problemos dėl mokslų.
Nepilnametis liudytojas M. M. paaiškino, kad nori gyventi su mama, tikisi, kad nebereikės grįžti į globos namus. Su mama sutaria gerai, su ja susitinka kiekvieną dieną. Sąlygos pas mamą geros – yra maisto, švari patalynė. Savaitgaliais gyvena pas mamą, iš mamos gauna kišenpinigių. Kai mama gerdavo to nebūdavo. Su mamos draugu Vladu sutaria gerai, jis kartais vartoja alkoholį. Pamokas savaitgaliais ruošia pas mamą. Mama liepia ruošti pamokas, tikrina kaip jos paruoštos, iš kiemo liepia grįžti iki tamsos, dabar 8-9 val. Globos namuose šiuo metu yra jau apsipratęs.
Liudytojas V. Ž. paaiškino, kad su D. M. gyvena gal 10 metų. Šiuo metu D. M. nebegeria, jie gyvena iš jo pensijos, kuri siekia 900,00 Lt. D. M. vaikas ateina po pamokų, pavalgo ir grįžta atgal į globos namus. Atsakovė rūpinasi sūnumi, tikrina jo pamokas. Su vaiku jis kalbasi apie sportą, nes pats yra sportavęs, santykiai su atsakovės sūnumi yra geri. Jis norėtų, kad vaikas gyventų su jais. Anksčiau jis su atsakove išgerdavo, yra gydęsis tuberkuliozės ligoninėje, dėl širdies turi invalidumą. Vaikas savo kambaryje turi televizorių, kompiuterį. Atsakovės nepaliks, nes ji serga.
Liudytoja. V. T. paaiškino, kad yra atsakovės vaikystės draugė ir kaimynė. Ji gyvena vienoje laiptinėje su atsakove. Atsakovę pažįsta jau 44 metai, ji jokių artimųjų neturi. Atsakovė ištekėjo ne už to žmogaus ir nuo to prasidėjo visos jos problemos, nes buvęs jos vyras gėrė, smurtavo, ji taip pat neišlaikė ir ėmė gerti. Šiuo metu atsakovė nebegeria. Atsakovės butui reikalinga atlikti remontą, tačiau butas yra tvarkingas. Šiuo metu atsakovės sūnus yra tvarkingas, ryšys tarp motinos ir sūnaus yra labai stiprus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Tėvų valdžios turinys atskleistas LR CK 3.155 str. 2 d., tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 1996 m. gruodžio 26 d. atsakovei gimė M. M., vaiko tėvas P. M. mirė 2003-09-18 ( b.l. 7, 8). Atsakovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis Kretingos g.16-37, Klaipėda (b.l. 24). Pagal Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažymą, atsakovė įskaitoje nėra, nesigydė (b.l. 20). 2006-11-24 Klaipėdos „Verdenės“ pagrindinės mokyklos direktorė kreipėsi į ieškovę su prašymu apsilankyti atsakovės šeimoje, nes mama nepakankamai rūpinasi vaiko gerove (b.l. 21, 22). 2006-06-16 ir 2006-10-16 Klaipėdos statybininkų mokyklos direktorius už darbo drausmės pažeidimus (buvimas darbo vietoje apsvaigus nuo alkoholio ir neatvykimas į darbą) atsakovei paskyrė drausmines nuobaudas (b.l. 23 - 26 ). 2007 m. spalio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-2372, D. M. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (b.l. 27). 2008-12-18 M. M. buvo laikinai apgyvendintas VĮ Šeimos ir vaiko gerovės centro grupėje Šilutės pl.8, Klaipėda (b.l. 28). 2008-12-19 ieškovas priėmė sprendimą dėl laikino M. M. paėmimo iš šeimos (b.l. 29). 2008-12-30 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-2551, laikinu M. M. globėju buvo paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (b.l. 30). Pagal Klaipėdos „Verdenės“ pagrindinės mokyklos 2009-01-16 raštą Nr.V10-175, atsakovė nesidomi sūnaus mokymusi ir elgesiu mokykloje (b.l. 31). 2009 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.AD1-1561, Klaipėdos vaikų globos namai „Danė“ paskirti laikinais M. M. globėjais (b.l. 32). 2009-09-29 atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl sūnaus gražinimo (b.l. 33). Pagal 2009-10-23 ieškovės raštą trečiajam asmeniui, sąlygos atsakovei priklausančiame bute Kretingos g.16-37, Klaipėda, patenkinamos. Vaiko kambaryje stovi sofa – lova, spinta, stalas su kompiuteriu (b.l. 34). Atsakovė bausta administracinėmis nuobaudomis 2009-09-11 pagal LR ATPK 178 str. (b.l. 35). Pagal BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2010-02-23 raštą Nr.S-11-383, atsakovė niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, yra aktyvi ir stengiasi daryti viską, kad susigražinti vaiką, tačiau iš tikro yra pasyvi, piktnaudžiauja alkoholiu. Moteris vaiko neauklėja, nes vaikas, būdamas pas mamą, neruošia pamokų, miega arba žiūri televizorių (b.l. 36). Pagal 2010-03-17 ieškovė raštą trečiajam asmeniui, lankantis atsakovės namuose, buvo pastebėti agresyvūs pašaliniai asmenys, buvo girtaujama (b.l. 37). Pagal UAB „Viloja“ pažymą, 2010-06-21 atsakovė patyrė galvos traumą, pagal VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašą, jai diagnozuota epilepsija (b.l.69, 82, 83, 95 ). Atsakovė turi įsiskolinimų už suteiktas paslaugas AB LESTO, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Klaipėdos energija“ (b.l. 70 – 71, 80 – 81, 116 - 120). Pagal 2010-12-02 Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ direktoriaus įsakymą Nr.27, D. M. leista savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis pas save į namus pasiimti M. M. (b.l. 78). Pagal 2010-11-16 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštą Nr.S-11-1899, atsakovė niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, dažniausiai būna namuose, visada geranoriškai bendrauja su socialiniais darbuotojais, po patirtos galvos traumos jaučiamas kitoks moters elgesys, lankosi pas gydytojus, vykdo jų nurodymus, nuo liepos mėnesio nei karto neužfiksuota alkoholio vartojimo faktų, nesutikta jokių pašalinių asmenų, namų aplinka yra tvarkingesnė ir švaresnė nei iki atsakovės ligos (b.l. 79). Atsakovei nustatytas darbingumo lygis 55 proc., jai yra paskirta netekto darbingumo pensija (b.l. 84, 111, 112), atsakovės sugyventinio pajamos 904,32 Lt (b.l. 113 – 114), atsakovė yra registruota darbo biržoje (b.l.115). Mirusiam atsakovės tėvui A. B. neišmokėta 12226,29 Lt negautos senatvės pensijos dalis (b.l. 109).
Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t. y. CPK 185 str. Pastarosios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Byloje yra faktinės aplinkybės, kad atsakovė iki patirtos galvos traumos 2010-06-21 vengė atlikti savo kaip motinos pareigos savo sūnui ir juo nesirūpino bei piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais tokiu būdu darydama žalą ne tik sau, bet ir savo nepilnamečiui sūnui. Tokią išvadą leidžia padaryti Klaipėdos statybininkų mokyklos direktoriaus įsakymai dėl drausminių nuobaudų atsakovei skyrimo, Klaipėdos „Verdenė“ pagrindinės mokyklos ieškovui rašyti raštai, apklausti liudytojai, kita bylos medžiaga.
Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad atsakovės šeimoje situacija po patirtos galvos traumos pasikeitė: atsakovė nebepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (jų nebevartoja), yra užsiregistravusi darbo biržoje, turi pajamas (netekto darbingumo pensija), atsakovei savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis leidžiama pasiimti gyventi pas save sūnų. Tai patvirtina BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2010-11-16 raštas Nr.S-11-1899, Klaipėdos vaikų globos namų „Danė“ sprendimas „Dėl. M. M. ėmimo į šeimą“, šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, iš dalies patvirtino ir ieškovės atstovė.
Aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad D. M. nuo 2010-06-21 patirtos galvos traumos vengia atlikti savo pareigas vaikams, ar jais nesirūpina, ar piktnaudžiauja motinos valdžia, ar šią valdžią naudoja tikslams, priešingiems paties vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams, nebuvo nustatyta. Priešingai, tiek, kiek jai leidžia realiai susiklosčiusi turtinė padėtis (galimybė turint 55 proc. darbingumą įsidarbinti ir užsidirbti yra nedidelė), ji savo sūnų myli, juo rūpinasi ir atlieka savo pareigą jį auklėti ir prižiūrėti, rūpinasi jo sveikata, sudaro sąlygas sūnui harmoningai vystytis. Nė vienas liudytoju apklaustas asmuo nepatvirtino atsakovės žiauraus elgesio su vaiku ar žalingos įtakos vaikui amoraliu elgesiu.
Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu, nenustačius LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytų tėvų valdžios apribojimo sąlygų, nėra pagrindo terminuotai apriboti atsakovės motinos valdžios į sūnų M. M..
LR CK 3.179 str. numato kitą tėvų valdžios apribojimo būdą – vaikų ir tėvų atskyrimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė turi įsiskolinimų už suteiktas paslaugas, gauna tik netekto darbingumo pensiją, nustatytas jos darbingumas siekia 55 proc., darbo neturi. Taip pat yra nustatyta, kad atsakovė turi nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą, gyvena kartu su V. Ž., kurio pajamos 904,32 Lt per mėnesį (b.l.113), nuo 2010-12-02 atsakovės sūnus po pamokų grįžta pas atsakovę į namus, savaitgaliais, atostogų ir švenčių dienomis gyvena pas atsakovę. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko M. M., kuris yra sulaukęs 14 metų amžiaus ir gali tinkamai suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, teismo posėdžio duotus paaiškinimus apie tai, kad atsakovės elgesys po patirtos galvos traumos pasikeitė, ji nebevartoja alkoholinių gėrimų, juo rūpinasi, duoda kišenpinigių, pas atsakovę yra maisto, namuose yra elektra, namai tvarkingi, jis turi sąlygas ruošti pamokas, taip pat į jo pareikštą nuomonę dėl to, kad jis nori gyventi su mama (LR CK 3.183 str.3 d. ), teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo atskirti M. M. nuo mamos D. M..
Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, esant pagrindams, numatytiems LR CK 3.179 str. ar 3.180 str., ieškovas gali pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406, 407, 504 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.