Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, valstybinės institucijos Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei R. V., atsakovui M. M. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovams R. K. ir M. M. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. M. su ieškiniu sutiko. Pripažįsta, kad yra sūnaus T. tėvas. Gyvendami kartu su ieškove, susilaukė sūnaus. Vaikui gimus, norėjo suteikti savo pavardę, bet negalėjo to padaryti, nes J. K. buvo santuokoje su R. K.. Nori įregistruoti tėvystę sūnui, įregistruoti santuoką. Prašo tenkinti ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime nurodyta, kad gimimo metrikų knygoje padarytas įrašas Nr. 464 apie tai, jog atsakovas R. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusio T. K. tėvas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.138 straipsnį vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir šio įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kadangi vaikas gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl vaiko gimimo liudijime atsakovas R. K. buvo įrašytas tėvu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus po santuokos nutraukimo trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 straipsnis). Pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (LR CK 3.148 straipsnis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas R. K. nurodė, kad jie kartu nebegyveno ir R. K. negali būti vaiko tėvu. Tai patvirtino ir M. M., kuris nurodė, kad vaikas yra jo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuoka tarp J. K. ir R. K. įregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 138 (9 b.l.). Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), šeimoje yra R. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnūs T. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12). 2012-09-03 rašte M. M. nurodė, kad yra T. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas. (5 b.l.).

Atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimus yra pagrindo spręsti, kad tarp šalių ginčo dėl vaikų tėvystės nėra. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo iš esmės atsakovas neprieštaravo, kad tėvystė būtų nuginčyta, nurodė, kad kartu negyveno, vaikas ne jo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškovei buvo žinoma, kad vaikai yra ne atsakovo, nes šalys nebegyveno santuokinio gyvenimo. Todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių spręstina, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Tačiau vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus. Turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas, ar teisė žinoti savo kilmę, ar socialinės tėvystės nustatymas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius ir sprendžiama vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais.

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, atsižvelgtina į tėvo ketinimus bei į vaiko požiūrį dėl šių santykių, į jų reikšmę, perspektyvas, vaiko ryšį, išklausytina vaiko nuomonė (CK 3.164, 3.177 straipsniai). Konkrečiu atveju atsakovas M. M. nurodė, kad vaikas T. yra jo, jis visą laiką juo rūpinosi, gyveno kartu ir šiuo metu tebegyvena. Ieškovė tai patvirtino. Yra pagrindo spręsti, kad vaikas žino, kas jo tėvas. Vaikas su atsakovu R. K. nebendravo nuo gimimo, jis vaiku nesirūpino ir nelaikė savo sūnumi. Todėl yra pagrindo spręsti, kad su atsakovu R. K. nebuvo jokio bendravimo, emocinio ryšio. Dėl šių susiklosčiusių faktinių aplinkybių vaiko interesais teikti prioritetą asmeniui, su kuriuo nėra ne tik glaudaus bet ir jokio ryšio, tik teisinis įregistravimas, netikslinga. Nors biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, tačiau nėra pagrindo išlaikyti formalių tėvo teisių ir pareigų asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja, nebuvo ir nėra jokio bendravimo, tarpusavio ryšio. Valstybinės institucijos Akmenės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė pateikė išvadą, kad ieškinį patenkinus, vaikui nekyla grėsmė likti be vieno iš įstatyminių atstovų. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

Šalims pripažinus ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodžius, kad atsakovas R. K. negali būti ieškovės vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini) biologiniu tėvu, nustatytina, kad atsakovas R. K. nėra vaiko tėvas. (LR CK 3.150 str., 3.151 str.). Teismas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgė į institucijos išvadą ir sprendžia, kad nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko interesai nenukentės, nes R. K. su vaiku nepalaiko artimų ryšių, nebendrauja, neteikia jokios paramos, be to, vaikas pagal susiklosčiusius faktinius santykius žino, kas jo tėvas. Bylos duomenimis yra pagrindo spręsti, kad vaiko tėvas yra kitas asmuo (LR CK 3.147 straipsnis, 3.148 straipsnis). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo siektina užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, siektina nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys apie galimą vaiko tėvą leidžia manyti, kad nuginčijus tėvystę vaikas neliktų be tėvo. Vaiko interesais reikalinga išsaugoti turėtą ryšį su jo biologiniu tėvu, išsaugoti turėtų santykių tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Tėvo pareiga prisiimti su tėvyste susijusias pareigas, todėl siektinas tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Ieškovė veikdama vaiko interesais, turi galimybę nustatyti tikrąją (biologinę) vaiko tėvystę, nes vaiko teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia nepilnamečio vaiko interesams, garantuoja CK 3.161 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Ieškovei 2011-09-27 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-3472-(7.2571) skirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. (5 b.l.) Byloje pateikti duomenys dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jos sudaro 621 Lt. Nors M. M. į bylos nagrinėjimą įtrauktas atsakovu, o ne trečiuoju asmeniu, vadovaujantis įstatymo nuostatomis dėl asmenų procesinės padėties, bei vadovaujantis CPK 96 str., 99 str. išlaidos priteistinos iš atsakovo R. K.. Iš atsakovo taip pat priteistini 143 Lt žyminio mokesčio. (CPK 85 str. 1 d. 5 p., 88 str., 96 str., 99 str.)

Pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų suma (6,60 Lt) mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nurodyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 str., 3.138 str., 3.149 str.1d., 3.150 str., 3.151 str., 3.152 str., 3.153 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 str., 265 str., 270 str., 399 str., 88 str., 93 str., 96 str., 99 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio T. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Įpareigoti Akmenės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių panaikinti nepilnamečio vaiko T. K., gim. (duomenys neskelbtini), duomenis gimimo metrikų knygoje dėl tėvu įrašyto R. K., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 621 Lt ( šešis šimtus dvidešimt vien litą ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, 143 Lt ( šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo kopiją išsiųsti Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, atsakovui išaiškinti dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.