- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-27
- Bylos Nr.
- e2T-95-912/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00089-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- B. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. T. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Great Grimsby Šeimos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria pareiškėja paskirta atsakinga už nepilnamečio vaiko tėvų pareigų vykdymą, civilinėje byloje Nr. KH24P88192, suinteresuotas asmuo – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Great Grimsby Šeimos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria ji paskirta atsakinga anūko U. V. (gim. (duomenys neskelbtini) tėvų pareigų vykdymą, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja.
2. Pareiškėja nurodo, kad nepilnamečio vaiko tėvai yra mirę. Pareiškėja yra vienintelis žmogus, galintis pasirūpinti vaiku. Po tėvų mirties liko turto, kuris dabar priklauso vaikui, Lietuvoje, bet pareiškėja negali jo tvarkyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809–812 straipsniuose, o vykdymas – CPK 813–815 straipsniuose. Užsienio teismų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis). Užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys).
4. Lietuvos Respublika ir Jungtinė Karalystė ratifikavo 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija). 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos tikslai: 1) nustatyti valstybę, kurios institucijos turi jurisdikciją imtis priemonių apsaugoti vaiko asmenį ar turtą; 2) nustatyti, kokią teisę turi taikyti tokios institucijos vykdydamos savo jurisdikciją; 3) nustatyti tėvų pareigoms taikytiną teisę; 4) užtikrinti tokių apsaugos priemonių pripažinimą ir vykdymą visose susitariančiosiose valstybėse; 5) suformuoti tokį bendradarbiavimą tarp susitariančiųjų valstybių institucijų, kurio gali prireikti šios Konvencijos tikslams pasiekti (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
5. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje sąvoka „tėvų pareigos“ apima tėvų valdžią ar bet kokį analogišką valdžios santykį, nustatantį tėvų, globėjų ir kitų teisėtų atstovų teises, galias ir pareigas vaiko asmens ar turto atžvilgiu (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 1 straipsnio 2 dalis).
6. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 12¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.
7. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 1 straipsnyje nurodytos priemonės gali visų pirma būti taikomos globos teisėms, įskaitant teises, susijusias su rūpinimusi vaiko asmeniu, ir ypač su teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, taip pat bendravimo su juo teisėms, įskaitant teisę paimti vaiką ribotam laikui iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą vietą (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 2 straipsnio 1 dalies b punktas).
8. Priemonės, kurias taiko vienos susitariančiosios valstybės institucijos, pripažįstamos pagal teisę visose kitose susitariančiosiose valstybėse (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Tačiau galima atsisakyti pripažinti: a) jei priemonę taikė institucija, kurios jurisdikcija nebuvo pagrįsta kuriuo nors vienu II skyriuje nurodytu pagrindu; b) jei, išskyrus skubos atvejus, priemonė buvo taikyta teisminio ar administracinio bylos nagrinėjimo metu, nesuteikus vaikui galimybės būti išklausytam ir pažeidžiant prašomosios valstybės pagrindinius bylos nagrinėjimo principus; c) bet kurio asmens, teigiančio, kad priemonė pažeidžia jo kaip tėvo pareigas, prašymu, jei, išskyrus skubos atvejus, tokia priemonė buvo taikyta nesuteikus tokiam asmeniui galimybės būti išklausytam; d) jei, atsižvelgiant į vaiko interesus, toks pripažinimas aiškiai prieštarauja prašomosios valstybės viešajai tvarkai; e) jei priemonė yra nesuderinama su vėlesne priemone, kurios imamasi ne susitariančiojoje valstybėje, kurioje vaikas nuolatos gyvena, kai vėlesnė priemonė atitinka prašomosios valstybės pripažinimo reikalavimus; f) jei nebuvo laikomasi 33 straipsnyje nustatytos procedūros (Konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).
9. Nepažeisdamas 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalies, bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti vienos susitariančiosios valstybės kompetentingų institucijų, kad jos nuspręstų dėl priemonės, taikytos kitoje susitariančiojoje valstybėje, pripažinimo ar nepripažinimo. Procedūrą reglamentuoja prašomosios valstybės teisė (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 24 straipsnis). Prašomosios valstybės institucija privalo atsižvelgti į valstybės, kurioje taikoma priemonė, institucijos nustatytus faktus, kuriais paremta jos jurisdikcija (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 25 straipsnis). Atsisakyti priemones skelbti vykdytinomis ar registruoti galima tik dėl vienos iš priežasčių, nurodytų 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 26 straipsnio 3 dalis).
10. Nepažeidžiant peržiūrėjimo, būtino taikant ankstesnius straipsnius, priemonės, kurių imamasi, neperžiūrimos iš esmės (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 27 straipsnis).
11. Pareiškėja prašo pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Great Grimsby Šeimos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria pareiškėjai suteikti įgaliojimai pareikšti prašymą, susijusį su vaiko ugdymu, gydymu, turtu susijusiais klausimais, nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su močiute; nurodyta, kad pareiškėja atsakinga vaiko tėvų pareigų vykdymą pagal nutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos; leista pareiškėjai parodyti nutarties kopiją bet kuriai institucijai ar organizacijai, kuri pareikalaus įrodyti jog pareiškėja turi tėvų teisinę atsakomybę už vaiką (tai gali būti mokykla, bendrosios praktikos gydytojas arba ligoninė, bankas, pasų tarnyba, socialinės tarnybos). Nurodyta teismo nutartis patvirtinta teismo antspaudu.
12. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo nutartį. Nepilnametis vaikas, kuriam užsienio teismo nutartimi paskirtos globos priemonės, gyveno su tėvu ir močiute iš tėvo pusės (pareiškėja) Jungtinėje Karalystėje. Vaiko motina mirė prieš dvejus metus, tėvas – 2024 m. sausio 12 d. Teismas neturi duomenų, kad Great Grimsby Šeimos teismas¸ priimdamas prašomą Lietuvos Respublikoje pripažinti nutartį, neturėjo jurisdikcijos vaiko atžvilgiu (1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos II skyriaus 5 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad prašoma pripažinti užsienio teismo nutartis pažeidžia viešąją tvarką ar kad buvo pažeista 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 33 straipsnyje nustatyta procedūra. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Great Grimsby Šeimos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
14. Teismas nenustatė 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio teismo nutartį. Dėl to Jungtinės Karalystės Great Grimsby Šeimos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. KH24P88192, pripažįstama ir ją leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 810, 812, 813 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Patenkinti pareiškėjos B. T. prašymą.
Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Great Grimsby Šeimos teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. KH24P88192.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.