Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-491/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-09
Bylos Nr.
1A-122-491/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07362-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
G. B.
Advokatai
Audrius Leonavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-07362-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos : 2.4.6.4.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant :prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nuteistajam G. B.,jo gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 23 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent : vieną kartą ranka sudavė jam į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą bei dėl padaryto kairio antakio minkštųjų audinių sumušimo nežymiai sutrikdydamas mažamečio sveikatą.Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė K. Ulienė prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti : panaikinti G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirtą įpareigojimą dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).Prokurorė skunde nesutinka su nuteistajam G. B. paskirta bausme ir nurodo, jog teismas netinkamai parinko jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus bei nepagrįstai kartu su bausme nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 67 straipsnyje. Nurodo, jog teismas šiuo atveju turėjo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį, į byloje esančius G. B. charakterizuojančius duomenis, vadovautis teismų praktika smurto artimoje aplinkoje bylose. Skunde prokurorė dėsto, jog BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai skiriami atsižvelgiant į jų tikslingumą bei vykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam, todėl būtina spręsti, ar paskirtos ir bausmės vykdymo atidėjimo metu vykdomos poveikio priemonės bus pakankamai efektyvios norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, apriboti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas. Bausmės paskirties įgyvendinimui taip pat skirtos ir BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios teismo gali būti skiriamos atidėjus bausmės vykdymą, bei yra skirtos platesniam baudžiamosios atsakomybės individualizavimui bei diferencijavimui. Skunde cituoja apylinkės teismo nuosprendį ir teigia, jog teismas, skirdamas G. B. įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neįvertino, ar ši pareiga bus efektyvi siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar darys teigiamą poveikį jo elgesiui, ar pakankamai jį nubaus. Tai, kad minėtas įpareigojimas nepasieks bausmei keliamų tikslų, neabejotinai patvirtina aplinkybė, jog G. B. veikos padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje. Prokurorė nurodo, jog G. B. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – mažamečiui sūnui. G. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo nuteistas už smurtą prieš šeimos narį, kuomet būdamas neblaivus 2 kartus panaudojo smurtą prieš sugyventinę. Naują nusikalstamą veiką G. B. įvykdė netrukus po to, kai išnyko teistumas už anksčiau padarytas minėtas smurtines nusikalstamas veikas. Padaryta veika analogiška, t. y. smurtas vartotas prieš šeimos narį, veikos padarymo metu G. B. buvo neblaivus. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikiami duomenys, charakterizuojantys G. B. kaip darantį neigiamą įtaką savo šeimai dėl nuolatinio alkoholio vartojimo ir smurto šeimoje. Minėtame rašte nurodoma, jog G. B. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvaus būdo, išgėręs dažnai konfliktuoja su vaikų motina, prieš ją smurtauja, todėl vaikai namuose jaučiasi nesaugūs. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas tiek G. B. padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, tiek patį nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, prokurorė teigia, jog G. B. elgesį efektyviau koreguotų bei turėtų teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui įpareigojimas nevartoti alkoholio bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi šie įpareigojimai yra susiję su G. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir aplinkybėmis, lėmusiomis jo nusikalstamą elgesį.Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti iš dalies : nustatyti pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo G. B. pagal BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktą paskirtu įpareigojimu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, prašo šį įpareigojimą panaikinti ir, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, nuteistąjį G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi apeliantė neginčija G. B. kaltės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jam paskirtos bausmės rūšies, jos termino ir jos vykdymo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje skundžiamo teismo nuosprendžio išsamiau netikrina.Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliante, kad G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turėtų būti įpareigotas nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šie prokurorės siūlomi įpareigojimai nuteistajam, kolegijos nuomone, turės tik teigiamos įtakos jo elgesiui. BK 75 ir 92 straipsniuose numatyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo galimybė siejama ne tik su formaliais šiuose straipsniuose numatytais pagrindais, bet ir teismui nustačius šio instituto taikymo materialųjį pagrindą – pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Nusprendęs atidėti bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) to paties straipsnio 1 – 11 punktuose numatytas pareigas (BK 75 straipsnio 2 dalis). Iš to seka, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam skiriamais įpareigojimais taip pat yra siekiama bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje : sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad G. B. nusikalto turėdamas išnykusį teistumą, t. y. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už dvi veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalį – už tai, kad, būdamas neblaivus, jis 2 kartus smurtavo prieš savo sugyventinę (41 – 44 b. l.). tiek šias veikas, tiek paskutiniąją, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios veikos smurtinio pobūdžio, padarytos artimoje aplinkoje, prieš šeimos narius. Taigi, nuteistojo daromiems nusikaltimams būdinga tai, kad jis nusikalsta būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis G. B. tikino, kad alkoholiu jis nepiktnaudžiauja, tačiau tai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 17 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (20 b. l.) bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Smilgių seniūnijos 2017 m. vasario 20 d. rašto (duomenys neskelbtini) (53 b. l.) matyti, kad G. B. charakterizuojamas kaip darantis neigiamą įtaką savo šeimai dėl nuolatinio alkoholio vartojimo ir smurto šeimoje; G. B. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvaus būdo, išgėręs dažnai konfliktuoja su vaikų motina, prieš ją smurtauja. Iš 2017 m. vasario 17 d. tarnybinio pranešimo (54 b. l.) matyti, kad 2017 m. vasario 16 d. apie 18 val. socialinė darbuotoja, nuvykusi į G. B. namus patikrinti jo gyvenimo bei vaikų auklėjimo sąlygas, rado neblaivius tiek G. B., tiek jo sugyventinę, kurie paaiškino, jog visą naktį šventė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiuose dokumentuose pateiktų duomenų teisingumu. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindinė nuteistojo G. B. nusikalstamo elgesio priežastis – alkoholio vartojimas, kuris ir iššaukia jo agresiją ir smurtą. Apylinkės teismas nuosprendyje į tai neatkreipė dėmesio ir tinkamai nesureagavo, nors prokurorė prašė teismo paskirti nuteistajam šiuos įpareigojimus. Kadangi nuteistasis ne pirmą kartą nusikalsta būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buityje apibūdinamas kaip dažnai jį vartojantis ir juo piktnaudžiaujantis, jam yra visos sąlygos ir pagrindas bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti apeliantės prašomus įpareigojimus, kurie galimai leistų sumažinti riziką nuteistajam toliau girtauti ir daryti naujus nusikaltimus. Kadangi G. B. šiuo atveju smurtavo prieš savo sūnų, anksčiau – ir prieš savo sugyventinę, t. y. smurtą jis naudoja prieš artimus jam žmones, pats prašo jam skirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, todėl efektyviam nuteistojo elgesio stebėjimo ir koregavimo užtikrinimui jam skirtini prokurorės prašomi BK 72² straipsnyje, 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyti įpareigojimai – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi pirmosios instancijos teismas neapsvarstė ir be pagrindo nepaskyrė G. B. jo elgesio koregavimui reikšmingų įpareigojimų, kurie iš tikrųjų galėtų ir turėtų padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas). Su apeliantės reikalavimu panaikinti nuteistajam G. B. teismo paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje kolegija nesutinka. Vien tai, kad G. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas darbo biržoje ir tai neturėjo jokios įtakos jo smurtiniam elgesiui, nėra pakankamas pagrindas šį įpareigojimą panaikinti. Minimo įpareigojimo paskyrimu yra akcentuojama teigiama užimtumo nauda nuteistajam. Pats nuteistasis apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad šiuo metu dirba gyvenamojoje vietoje viešuosius darbus, nori juos ir toliau dirbti, todėl apylinkės teismo nuteistajam paskirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam darbo biržoje paliekamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prieštaravo prokurorės prašomo įpareigojimo – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, paskyrimui, nes jiems kilo abejonių, ar nuteistasis galės atlikti šį įpareigojimą, turėdamas darbą bei gyvendamas kaime. Pažymima, kad nuteistasis teismui nepateikė oficialių dokumentų, patvirtinančių jo įdarbinimą. Byloje, be jo paaiškinimo, tokių duomenų taip pat nėra. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir teismo paskirtas įpareigojimas pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, iš esmės neprieštarauja vienas kitam, galimybė lankyti programą yra užtikrinama ir realiai įgyvendinama visiems nuteistiesiems be išimties, stengiantis prisitaikyti prie nuteistųjų užimtumo kitose veiklose ir derintis prie jų poreikių ir galimybių. Šioje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, jog nuteistajam G. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl jam paskirto gynėjo advokato A. Leonavičiaus dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme yra 23,16 Eur, prašoma šią sumą priteisti iš nuteistojo valstybės naudai (137 b. l.). Šis prašymas netenkinamas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš jų negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti :

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnį, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktą, G. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu papildomai įpareigoti nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Algirdas GaputisDanutė Švitinienė