Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-428-271/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
1-428-271/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00672-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. E., D. E.
Nukentėjusysis
A. I.
Kategorijos
  • 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-428-271/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00672-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2017 m. sausio 16 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorėms Neringai Pačėsaitei, Agnei Stankevičiūtei,kaltinamiesiems J. E. ir D. E.,nukentėjusiajam A. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. E., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,D. E., a.k. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamieji J. E. bei D. E. įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą tokiomis aplinkybėmis:

2015-09-05, apie 20.38 val., viešoje vietoje - visuomeninio transporto sustojimo stotelėje "Antavilių žiedas", esančioje Nemenčinės pl., Vilniuje, kaltinamasis J. E. bei kaltinamasis D. E., veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai: iš lauko pusės išlaužė minėtoje stotelėje stovėjusio UAB "Vilniaus viešasis transportas" autobuso "Evobus", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekines duris ir taip jas sugadino, po ko pateko į autobuso vidų, nutempė autobuso vairuotoją A. I. į salono vidurį, kur jį pargriovė bei aplinkinių žmonių, keleivių akivaizdoje spyrė jam bei sudavė kumščiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo A. I. sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva dešinio juosmens srityje. Tokiais tyčiniais veiksmais kaltinamieji Juozas ir D. E. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamieji J. E. bei D. E. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jiems pareikštą kaltinimą ir inkriminuotus chuliganiškus veiksmus pripažįsta pilnai, gailisi dėl savo veikos ir atsiprašo nukentėjusiojo bei prašo jiems atleisti bei nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi jie susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino padarytą žalą, aiškina, kad suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir ateityje tokių veiksmų nepadarys.

Kaltinamasis J. E. dėl įvykio aplinkybių parodė, kad nusikalstamos veikos faktą pripažįsta visiškai. 2015 m. rugsėjo 5 d. vakare buvo namuose, šventė gimtadienį, išgėrė vyno. Tuomet ir sulaukė sūnaus draugės K. skambučio. Pastaroji verkė, aiškino, jog negali išeiti iš autobuso, nes jos neišleidžia vairuotojas. Po kiek laiko ji paskambino pakartotinai. Tuomet su pakeleiviniu automobiliu nuvyko į autobusų stotelę, kur kartu su sūnumi (D.) jėga atidarė autobuso duris, įlindo į autobusą, kur atliko prieš autobuso vairuotoją aprašytus kaltinime smurto veiksmus: pastumtas vairuotojas parkrito, galėjo gauti spyrius, susižeisti. Supranta, kad pasielgė netinkamai ir neteisėtai, todėl atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą, susitaikė su juo. Taip pat atlygino žalą už autobuso apgadinimą bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“.

Kaltinamasis D. E. parodė, kad kaltinimą pripažįsta visiškai. Viskas vyko taip, kaip papasakojo teismui tėvas (J. E.). Kaltinime nurodytu laiku jis automobiliu BMW atvažiavo į stotelę pasitikti draugės. K. atvažiavo į stotelę autobusu. Prašė autobuso vairuotojo išleisti ją iš autobuso, tačiau šis nesutiko, aiškino, jog toje vietoje to padaryti negali. Vairuotojas reikalavo, jog jis patrauktų savo automobilį. Pavažiavo kiek į priekį, tačiau vairuotojo tai netenkino. Prasidėjo konfliktas, vairuotojas sakė, kad bus kviečiama policija. Atvažiavo tėvas. Kartu su tėvu atstūmė ir atidarė autobuso duris. Pripažįsta, kad autobuse vairuotojas buvo pargriautas, galėjo suduoti jam smūgius koja, vairuotojas galėjo susižaloti. Atvyko policijos pareigūnai. Dabar supranta, kad būtent jis išprovokavo šią situaciją, nes galimai sutrukdė autobuso vairuotojui sustoti toje vietoje, kur išleidžiami keleiviai. Tą vakarą stipriai lijo, todėl jis tiesiog norėjo padėti atvažiavusiai draugei ir sustojo arčiau autobuso. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, su tėvu atlygino žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju.

Nukentėjusysis A. I. parodė, jog 2015 m. rugsėjo 5 d. autobusu atvažiavo į Antavilių žiedą. Matė stotelėje stovintį automobilį BMW. Davė garsinį signalą, vairuotojas (tai buvo, kaip vėliau sužinojo, D. E.) šiek tiek pasitraukė, po ko įjungė įvarinius žibintus ir atsakė jam, kad gali stovėti su avarinėm šviesom, kur nori. Taigi, vaikinas atsisakė patraukti automobilį, dėl ko jis negalėjo pavažiuoti autobusu į priekį ir išleisti keleivių. Neįvažiavęs pilnai į stotelę atidaryti dureles ir išleisti keleivių negalėjo, nes praktiškai posūkyje nematė viso autobuso (autobusas iš dviejų dalių). Tai daryti draudžiama ir būtų nesaugu. Apie tai sakė ir kaltinamajam D.. Įvykdyti pastarojo reikalavimą, t.y. išleisti jo draugę, galutinai neprivažiavęs iki sustojimo vietos, jis negalėjo. Be to pranešė kaltinamajam, kad skambina policijai. Vienam jėga atidaryti autobuso durų iš lauko pusės D. nepavyko. Greitai į pagalbą D. atvažiavo kitas kaltinamasis, dabar žino – J. (E.). Su juo buvo dar du vaikinai. E. jėga atstūmė duris, po ko visi įlipo į autobusą, kur E. sugriebė jį už drabužių, nutempė į autobuso vidurį, pastūmė ir pagriovė. Kiti du vaikinai nesmurtavo. Po ko jam buvo suduoti smūgiai rankomis bei kojomis. Norėdamas išvengti sužalojimų, rankomis uždengė veidą. Spėjo dar surinkti pagalbos numerį 112. Girdėjo, kaip mergina šaukė, kad jo nemuštų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Priekinės autobuso durys buvo sugadintos. Kadangi vėliau kaltininkai jo atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų, pripažino kaltę, atlygino jam padarytą žalą, jis susitaikė su jais ir atleido jiems, nes jie suprato savo veiksmų neteisėtumą. Be to nukentėjusysis mano, jog ateityje jie daugiau nenusikals.

Specialisto išvada Nr.G 270/2016(01) nustatyta, kad A. I. padaryta kraujosruva dešinio juosmens srityje, paveikus daiktu, turinčiu kietą, buką paviršių. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per 10 dienų (b.l. 55).

Iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ 2015-09-24 Remonto kalkuliacijos akto Nr.72-1622 matyti, kad autobuso, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinių durų remontas kainavo 30 eurų (b.l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų yra padariniai. Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, yra būtinas šio nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų padarinių kilimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, padaryta žala asmenų sveikatai arba turtinė žala.

Bylos įrodymų visuma - kaltinamųjų, nukentėjusiojo A. I. parodymais, medicinos specialisto išvada, autobuso apžiūros rezultatais bei remontų darbų aktu bei kitais rašytiniais šios baudžiamosios bylos įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji Juozas bei D. E., pirmas iš jų būdamas neblaivus, nes jam nustatytas lengvas - 0,87 promilių-girtumas, viešojoje vietoje - visuomeninio transporto stotelėje „Antavilių žiedas“ bei pačiame autobuse, žmonių (keleivių) akivaizdoje veikė įžūliai - išstūmė iš išorės bei sugadino autobuso duris, naudojo smurtą autobuso vairuotojo, nukentėjusiojo A. I. atžvilgiu. Kaltinamieji nekreipė dėmesio į vairuotojo aiškinimus ir besąlygiškai siekė, kad vairuotojas A. I. atidarytų autobuso duris ir leistų išlipti kaltinamojo D. E. draugei K. C., ko padaryti vairuotojas A. I. negalėjo, kadangi D. E. automobilis užstojo jam kelią ir jis nebaigė autobuso visiško įvažiavimo į stotelę, kur ir turėjo saugiai išleisti keleivius. Kaltinamasis D. E. ignoravo vairuotojo prašymus nuvažiuoti iš stovėjimo vietos ir netrukdyti autobuso manevrui, visiškam įvažiavimui į stotelę. Nusikalstamos veikos metu kaltinamieji išstūmė autobuso duris, padarė 30 eurų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ turtinę žalą, smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą, kas pasireiškė poodine kraujosruva dešinio juosmens srityje. Tokiais savo tyčiniais, įžūliais veiksmais kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamųjų veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Dėl BK 38 str. nuostatų taikymo

Teismo posėdžio metu kaltinamieji bei nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą J. bei D. E. nutraukti jiems susitaikius. Prokurorė savo išvadoje nurodo, kad yra faktinis bei įstatyminis pagrindas bylos nutraukimui kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininkų elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybė, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. E. ir D. E. padarė nusikalstamą veiką, kuri, sutinkamai su BK 11 str. nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nagrinėjant bylą teisme jie savo kaltę dėl veikos pagal BK 284 str. 1 d. pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino jam žalą bei susitaikė su juo. Taip pat savo valia kaltinamieji atlygino žalą civiliniam ieškovui UAB „Vilniaus viešasis transportas“, sumokėjo už durų remontą 30 eurų. Nukentėjusysis A. I. jiems atleidžia.

Vertinant kaltinamųjų prisipažinimą BK 38 str. kontekste, pažymėtina, jog nors komentuojamo straipsnio nuostatos ir reikalauja kaltininko prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau tai, kurioje proceso stadijoje šis prisipažinimas turi būti išreikštas, nedetalizuoja, kas leidžia pagrįstai manyti, jog sprendžiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju klausimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija, kurioje kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, esminės reikšmės neturi. Svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, analogiškomis aplinkybėmis apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus ir teisme.

Kaip matyti iš teismo posėdžio eigos, kaltinamieji prisipažįsta padarę nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, ėmėsi realių žalos atlyginimo veiksmų - atlygino žalą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui.

Tačiau, vien tik kaltininko prisipažinimo, žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei susitaikymo su juo BK 38 str. nuostatų taikymui nepakanka. Būtina sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininkų asmenybę, jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes,sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltininkų elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš kaltinamuosius charakterizuojančios medžiagos, abu jie yra neteisti. J. E. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, D. E. baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus neturi. Lengvina kaltinamųjų atsakomybę tai, kad jie pripažino veikos padarymo faktą, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą. Sunkinančių jų atsakomybę aplinkybių nėra. J. E. viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo (0,87 promilių) laipsnis. Kaip aiškina kaltinamasis, jis šventė savo gimtadienį ir išgėrė vyno, tačiau į autobuso stotelę vyko sulaukęs dviejų verkiančios K. skambučių. Jo veiksmams alkoholis įtakos visiškai neturėjo. Su vairuotoju konfliktą pradėjo kaltinamasis D. E..

J. E. dirba, D. E. mokosi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina kaltinamuosius ir leidžia pagrįstai manyti, kad jie nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet spontaniškai, tinkamai neįvertinę galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau negu metai. Yra pagrindas manyti, kad ateityje jie naujų nusikalstamų veikų nedarys. Aptartų duomenų visumoje abejonių tuo, kad kaltinamieji atitinka visus BK 38 str. 1 d. reikalavimus, teismui nekyla.

BK 38 str. 2 d. nurodyta, kas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad kaltinamieji nėra recidyvistai ar pavojingi recidyvistai, anksčiau jie nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiuoju asmeniu, todėl nėra jokių teisinių kliūčių jų atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės jiems ir nukentėjusiesiems susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-303 str. 4 d., 308 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Kaltinamuosius J. E. ir D. E., kurie padarė nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d., jiems ir nukentėjusiajam A. I. susitaikius, Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę kaltinamiesiems - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmenims, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski