Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

T. J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. J. M. 2014 m. birželio 26 d., apie 1.30 val., Pakruojo rajone, B. kaime, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4.61 promilės girtumas), vieną kartą kumščiu sudavė miegančiam savo broliui R. M. į kairę akį, taip sukėlė savo šeimos nariui nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. J. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

T. J. M., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-25 abu su broliu namuose girtavo. Jis buvo labai girtas ir pirmas nuėjo miegoti. Kada miegoti nuėjo brolis, jis nežino. Dėl ko jis atsibudęs nuėjo į brolio kambarį, paaiškinti negali. Jis kumščiu smogė vieną kartą gulinčiam broliui į veidą. Dėl ko taip pasielgė, paaiškinti negali, mano, kad dėl girtumo. Labai gailisi savo poelgio (20 b. l.).

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2014 m. liepos 25 d. namuose abu su broliu T. M. gėrė alų. Jis apie 23 val. nuėjo miegoti. Ar brolis buvo nuėjęs miegoti, jis negali pasakyti. Miegodamas jis pajuto stiprų smūgį į kairę akį. Prasibudęs nuo smūgio, jis pamatė prie lovos stovintį brolį T. M.. Jis brolio paklausė, ką jis čia daro. Brolis atsakė „čia tau profilaktikai“. Dėl smūgio sudavimo jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Brolis jį buvo primušęs ir anksčiau (10 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajam R. M. užfiksuotos smurto žymės kairėje akyje (6-8 b. l.).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad įvykio metu įtariamajam T. J. M. nustatytas 4,61 promilės girtumas, nukentėjusiajam R. M. nustatytas 4,49 promilės girtumas (9 b. l.).

Kaltinamojo T. J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – broliui R. M. (BK 248 str. 2 d.).

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis T. J. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį T. J. M. siūlė nubausti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nebendrauti su nukentėjusiuoju R. M.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė T. J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo ir įpareigojant vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nebendrauti su nukentėjusiuoju R. M..

Kaltinamasis T. J. M. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo T. J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. J. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis T. J. M. teistas, teistumas išnykęs, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. pagal laidavimą (24-25 b. l.), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (26-29 b. l.), dirba (34 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (31 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (33 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) T. J. M. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bendrauti su nukentėjusiuoju R. M. (BK 48 str. 6 d. 7 p.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. J. M. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam T. J. M. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. birželio 28 d. (13, 21 b. l.), iš viso trys paros, kas prilyginama 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

t. j. m. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bendrauti su nukentėjusiuoju R. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, uždraudžiant vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bendrauti su nukentėjusiuoju R. M.

Į atliktą bausmės laiką T J. M. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. birželio 28 d., iš viso tris paras, kas prilyginama 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.