Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą dėl siurblinės pastato pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Toks bešeimininkis daiktas nuosavybės teise gali būti perduodamas tik valstybei ar savivaldybėms teismo sprendimu (CK 4.58 straipsnio 1 dalis). Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos „Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, šių Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais praneša mokesčių inspekcijai ar kitai CK 4.58 straipsnio 1 dalyje numatytai finansų, kontrolės ar savivaldybės institucijai. Šios institucijos pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei, informuodamas apie bešeimininkio daikto buvimą. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas šių Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.

6. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo pripažinti bešeimininkiu daiktu siurblinės pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. sausio 14 d. siurblinės pastatas, esantis prie (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. 2023 m. kovo 9 d. buvo surašytas Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-3/23(2.14.1.55E-AD23), kuriuo siurblinės pastatas buvo įtrauktas į apskaitą. Iš Statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąraše ir apskaitos akte nurodytų duomenų matyti, kad siurblinės pastato plotas – 25 m², pagrindinių konstrukcijų medžiaga – gelžbetonis, pastatas yra tinkamas naudoti ir yra naudojamas. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ nurodė, kad siurblinė yra pilnai veikianti ir suinteresuoto asmens eksploatuojama, nors jam nuosavybės teise ir nepriklauso. Suinteresuoto asmens teigimu, ginčo pastate esanti inžinerinė įranga yra kritiškai svarbi aptarnaujant šalia esančius daugiabučius gyvenamuosius namus.

9. Siekiant nustatyti siurblinės pastato savininkus ar kitus asmenis, turinčius turtinių teisių į siurblinės pastatą, Žirmūnų seniūnijoje ir ant paties siurblinės pastato būtų pakabinti skelbimai apie siūlymą pripažinti statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), bešeimininkiais (šią aplinkybę patvirtina byloje esančios fotonuotraukos). Byloje nustatyta, kad nuo Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt nuo 2020 m. sausio 14 d. iki šiol yra skelbiama informacija apie galimai bešeimininkį turtą – siurblinės pastatą ir kviečiama atsiliepti savininkus bei asmenis, turinčius teisių į šį turtą. Informacija apie pradėtą siurblinės pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūrą ir kvietimas atsiliepti asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, taip pat buvo skelbiamas ir nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“. Bylos duomenimis, turtinių teisių į siurblinės pastatą niekas nepareiškė.

10. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja visais įmanomais būdais stengėsi, kad asmenys, turintys teisių į siurblinės pastatą būtų informuoti. Šiuo metu yra suėję daugiau nei vieneri metai nuo siurblinės pastato įtraukimo į Vilniaus miesto savivaldybės nebalansinę apskaitą ir per šį laikotarpį siurblinės pastato savininkas dėl ginčo turto į pareiškėją nesikreipė, jos neieškojo, todėl laikytina, kad siurblinės pastato savininkas yra nežinomas. Pareiškėja pagrįstai nurodo, kad neperdavus siurblinės pastato Vilniaus miesto savivaldybei kaip bešeimininkio turto, būtų apribotos galimybės jį tvarkyti, remontuoti ar kitaip pasirūpinti jo bloga būkle. Teismas sprendžia, kad pareiškėja savo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodė į bylą pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 536 straipsnis).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad siurblinės pastato savininkai, ar kiti asmenys, turintys turtinių teisių į šį pastatą, nežinomi, siurblinės pastatas pripažintinas bešeimininkiu ir perduotinas pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn (CPK 537 straipsnis; CK 4.58 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 537 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Pripažinti bešeimininkiu daiktu ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn siurblinės pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)).

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.