Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

r. s., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 137 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusiąją.

ji žinodama, kad laukiasi, elgėsi nerūpestingai ir buvo visiškai abejinga kūdikio vystymosi procesui - nesilankė pas gydytojus, nesidomėjo vaisiaus raida bei galimais rizikos veiksniais, (duomenys neskelbtini) vakare bei (duomenys neskelbtini) ryte prieš gimdymą vartojo alkoholį, dėl ko, būdama 37 nėštumo savaitėje, apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija), pagimdė moteriškos lyties naujagimę - (duomenys neskelbtini), kurios kraujyje nustatyta mirtina 4,09 promilių etilo alkoholio koncentracija, kas sukėlė naujagimės (duomenys neskelbtini) hipoksiją bei centrinės nervų sistemos pažeidimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktas ir taisyklių komentaro 16 straipsnis). Tokiu būdu dėl neatsargumo R. S. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios naujagimės (duomenys neskelbtini) sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74/2014).

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) girta R. S. pagimdė moteriškos lyties naujagimį, kurio kraujyje nustatyta 4,09 promilės etilo alkoholio: naujagimis gimė hipoksijoje, buvo gaivintas, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, vėliau konstatuoti centrinės nervų sistemos pažeidimai dėl alkoholinės intoksikacijos – sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, apsinuodijimas etilo alkoholiu sukėlė pavojų naujagimės gyvybei. Iš minėtą išvadą pateikusio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) paaiškinimų matyti, kad konkrečiu atveju naujagimės (duomenys neskelbtini) hipoksijos ir centrinės nervų sistemos pažeidimo priežastis sunki alkoholinė intoksikacija - (duomenys neskelbtini) nustatyta galutinė diagnozė: naujagimio patologija dėl motinos vartojamo alkoholio ((duomenys neskelbtini)), kitų hipoksijos priežasčių nenustatyta. Kraujyje nustatyta naujagimiui mirtina 4,09 promilės etilo alkoholio koncentracija, bet naujagimė išgyveno, sėkmingai gaivinta, taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, todėl vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15. punktu ir taisyklių komentaro 16 straipsniu, naujagimės gyvybei pavojinga būsena vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Esant išdėstytam, teismui nekyla abejonių, kad vienintelė priežastis, dėl kurios nukentėjusiajai naujagimei (duomenys neskelbtini) buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, buvo tai, jog R. S., būdama 37 nėštumo savaitėje, elgėsi nerūpestingai - vakare bei ryte prieš gimdymą išgėrė nemažą kiekį (apie 500-700 g) alkoholinių gėrimų. Taigi tarp R. S. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors R. S. nenumatė, jog dėl jos veiksmų (nemažo kiekio alkoholio vartojimo būnant 37 nėštumo savaitei) gali kilti pavojingi, BK numatyti padariniai (prasidėti gimdymas ir gimti naujagimė, apsinuodijusi etilo alkoholiu, kas sukėlė pavojų naujagimės gyvybei, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą), tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (pilnametė, pakaltinama, žinanti, kaip turi elgti nėščioji, t. y. visai nevartoti alkoholio, nes tai kenkia kūdikiui ir kt.), turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, R. S. nusikalstama veika buvo padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti galutinę vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį saugoti, prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš nuteistosios R. S. 1 135,76 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis eurus ir 76 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.