- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- I3-2084-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02768-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Kauno rajono Pagynės žemės ūkio bendrovė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdyba
- Kategorijos
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau - ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Henrikai Milevskei,
dalyvaujant pareiškėjos Kauno rajono Pagynės žemės ūkio bendrovės įgaliotiems atstovams Č. M. ir A. M.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono Pagynės žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėja Kauno rajono Pagynės žemės ūkio bendrovė (toliau - ir Pagynės ŽŪB, Bendrovė, pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. 1. 36-45) prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. K-44 (toliau - ir Privalomasis nurodymas, Nurodymas) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.2)-AD5-20706 (toliau - ir skundžiamas sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde ir jos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog Privalomasis nurodymas ir skundžiamas sprendimas yra neteisėti ir nepagrįsti.
Tvirtino, jog Pagynės ŽŪB Privalomuoju nurodymu buvo įpareigota, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktu, išvežti naudotų padangų atliekas iš Pagynės ŽŪB priklausančių pastatų Urniežių k., Kauno r., ir jas perduoti atliekų tvarkytojams, tačiau surašant Privalomąjį nurodymą neįsigilinta į tai, jog pareiškėja nėra nei atliekų turėtoja, nei atliekų darytoja. Atliekos laikomos Bendrovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, kurios nuomos sutarties pagrindu priklausė UAB „Rimogė“. Tai konstatavo pats atsakovas tiek patikrinimo akte, tiek daugybėje raštų.
Pažymėjo, jog UAB „Rimogė“ dar 2002 m. spalio 11 d. įsakymu buvo įtraukta į potencialiai pavojingų objektų sąrašą. 2007 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu UAB „Rimogė“ įpareigota nutraukti neteisėtą ūkinę veiklą, perduoti atliekas jas tvarkančiai įmonei, tačiau dėl paties atsakovo neveiklumo teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjos nuomone, konkrečiu atveju atsakovo buvo pasirinktas teisės aktų reikalavimų ir teisės principų neatitinkantis būdas surašyti Privalomąjį nurodymą ne tam subjektui, nepagrįstai perduodant nuostolių atlyginimą pareiškėjai. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Departamentas) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. 1. 49-52) nurodė, jog patikrinimo metu buvo nustatyta ir užfiksuota 2019 m. rugsėjo 27 d. patikrinimo akte Nr. K-427 (toliau - ir Patikrinimo aktas), jog Pagynės ŽŪB nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (fermoje), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Ginčo žemės sklypas), laikoma (sandėliuojama) apie 3001 netinkamų naudoti padangų ir apie 1001 supjaustytų padangų ruošinių.
Pažymėjo, jog Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog UAB „Rimogė“, nebūdama atliekų tvarkytoja ir neįsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre, nuo 2001 m. vykdė neteisėtą veiklą - surinkinėjo senas automobilių padangas ir jas sandėliavo žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame Pagynės ŽŪB. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau - ir Kauno RAAD) 2004 m. gegužės 19 d. patikrinimo metu nustačius, jog fermoje laikoma 322,662 t netinkamų naudoti padangų ir 116,56 t supjaustytų padangų ruošinių, buvo kreiptasi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo esant nusikalstamos veikos požymių dėl UAB „Rimogė“ nevykdomų Kauno RAAD duotų privalomųjų nurodymų, taip pat buvo kreiptasi į teismą. Nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 27 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-00025, kuriuo UAB „Rimogė“ buvo įpareigota nutraukti neteisėtai vykdomą ūkinę veiklą - padangų sandėliavimą ir jas perduoti atliekas tvarkančiai įmonei, tačiau teismo sprendimas neįvykdytas dėl to, kad UAB „Rimogė“ 2019 m. vasario 8 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro likvidavus įmonę Registro tvarkytojo iniciatyva. Antstolis R. B. 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-639 informavo Departamentą apie priimtą Patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, likvidavus UAB „Rimogė“ kaip juridinį asmenį.
Tvirtino, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Rimogė“ kaip juridinis asmuo yra pasibaigęs, laikytina, kad nuomos sutartis, sudaryta 2001 m. birželio 25 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Rimogė“, taip pat yra pasibaigusi, nes subjektas, su kuriuo sutartis buvo sudaryta, likviduotas. Pažymėjo, jog minėta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.531 straipsnio 2 dalis) ir todėl Departamentas padarė išvadą, kad už pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame Ginčo žemės sklype laikomas netinkamas naudoti padangas ir supjaustytus padangų ruošinius atsakomybė tenka pareiškėjai, nes Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad atliekų turėtojas - tai atliekų dalytojas arba asmuo, turintis atliekų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 2 d. privalomojo nurodymo Nr. K-44 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (3.2)-AD5-20706 teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu Privalomuoju nurodymu Pagynės ŽŪB buvo įpareigota iki 2019 m. gruodžio 2 d. išvežti naudotų padangų atliekas iš Pagynės ŽŪB priklausančių pastatų Urniežių k., Kauno r., ir jas perduoti atliekų tvarkytojams (b. 1. 19).
Priimant skundžiamą Nurodymą buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas, AAVKĮ) (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 18 straipsnio 1 punktu (privalomasis nurodymas gali būti duodamas, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti). Nors Privalomajame nurodyme nenurodyta, tačiau jį priimant buvo vadovaujamasi ir Įstatymo 18 straipsnio 4 punktu (kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes).
Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog privalomasis nurodymas - tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad AAVKĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prevencijos principas - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, yra vertinamas kaip vienas iš svarbiausių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2922/2012).
Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl subjekto, kuriam duotas Nurodymas, tinkamumo. Pareiškėja tvirtina, jog ji nėra nei atliekų turėtoja, nei atliekų darytoja, todėl Bendrovei Nurodymas surašytas nepagrįstai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010).
Pagal AAVKĮ nuostatas, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas turi pats nustatyti tinkamą subjektą, kuriam gali duoti privalomąjį nurodymą, įpareigojantį įgyvendinti tam tikrus aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (žr„ pvz., 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1156/2007).
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog Privalomasis nurodymas Departamento specialistės buvo surašytas dėl Pagynės ŽŪB nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (fermoje), adresu (duomenys neskelbtini) laikomų (sandėliuojamų) apie 3001 netinkamų naudoti padangų ir apie 1001 supjaustytų padangų ruošinių, įpareigojant pareiškėją jas išvežti iš pastatų ir perduoti atliekų tvarkytojams. Byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas ir pastatas, kuriame yra atliekos, nuosavybės teise priklauso Bendrovei (b. 1. 82-88).
Tačiau bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog dėl tų pačių atliekų (priešingų įrodymų atsakovas nepateikė) Departamento 2004 metais buvo atlikti patikrinimai, kurių metu konstatuota, jog UAB „Rimogė“, nebūdama atliekų tvarkytoja ir neįsiregistravusi Atliekas tvarkančių įmonių registre, nuo 2001 m. vykdė neteisėtą veiklą - surinkinėjo senas automobilių padangas ir jas sandėliavo Pagynės ŽŪB nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (fermoje), adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo nekilnojamuoju turtu UAB „Rimogė“ naudojosi 2001 m. birželio 25 d. sudarytos Pastato nuomos sutarties pagrindu (b. 1. 72). UAB „Rimogė“ 2002 m. spalio 11 d. įsakymu buvo įtraukta į potencialiai pavojingų objektų sąrašą. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui 2004 m. gegužės 19 d.
patikrinimo metu nustačius, jog fermoje laikoma 322,662 t netinkamų naudoti padangų ir 116,56 t supjaustytų padangų ruošinių, buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo minėtai įmonei pradėjimo, taip pat kreiptasi į teismą su prevenciniu ieškiniu dėl UAB „Rimogė“ vykdomos veiklos nutraukimo.
Bylos duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-00025-528/2007) UAB „Rimogė“ buvo įpareigota nutraukti neteisėtai vykdomą ūkinę veiklą - padangų sandėliavimą Pagynės ŽŪB nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (fermoje), (duomenys neskelbtini) padangas perduoti atliekas tvarkančiai įmonei (b. 1. 73-75). Iš bylos duomenų matyti, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris perduotas antstolio R. B. kontorai vykdyti. Tačiau teismo sprendimas neįvykdytas. 2019 m. vasario 8 d. UAB „Rimogė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro likvidavus įmonę Registro tvarkytojo iniciatyva. Antstolis R. B. 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-639 informavo Departamentą apie priimtą Patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, likvidavus UAB „Rimogė“ kaip juridinį asmenį (b. 1. 77-80).
Teismas pažymi, jog iš esmės tos pačios aplinkybės (dėl UAB „Rimogė“ neteisėtos veiklos vykdymo, atliekų priklausymo minėtai įmonei) nurodytos ir 2019 m. rugsėjo 27 d. Patikrinimo akte Nr. K-427 (b. 1. 15-16), kurio pagrindu buvo surašytas šioje byloje skundžiamas Nurodymas. Patikrinimo akte nėra jokių duomenų apie tai, kad prie šių atliekų susidarymo prisidėjo Pagynės ŽŪB. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad Pagynės ŽŪB būtų UAB „Rimogė“ teisių perėmėja.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad atliekų darytojas - tai asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis, o minėto straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad atliekų turėtojas - tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
Konkrečiu atveju į bylą nepateikta jokių duomenų, kad Pagynės ŽŪB būtų užsiėmusi veikla, dėl kurios susidariusios ginčo atliekos, taip pat nėra duomenų, kad minėta bendrovė būtų atlikusi šių atliekų apdirbimą ar kitus veiksmus, dėl kurių būtų pakitęs tų atliekų pobūdis arba sudėtis. Vien aplinkybė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso patalpos, kuriose sandėliuojamos kitam subjektui priklausiusios atliekos (tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu), nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėja atsakinga už atliekų sutvarkymą, kad būtų išvengta žalos aplinkai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog nustačius, kad Privalomasis nurodymas surašytas netinkamam subjektui, yra pagrindas jį panaikinti (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1156/2007, 2006 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Al80-1153/2006, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1196/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 28 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas aplinkos apsaugos srityje, apibendrinimą, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 28, 2014, p. 384-682).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, jog Privalomasis nurodymas surašytas netinkamam subjektui, tai lemia jo neteisėtumą ir sudaro pagrindą jį, taip pat ir skundžiamą sprendimą, kuris buvo priimtas, Departamentui išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. spalio 18 d. skundą dėl Privalomojo nurodymo Nr. K-44 ir palikus jį nepakeistą, panaikinti.
Teismo vertinimu, atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog nuomos sutartis, sudaryta 2001 m. birželio 25 d. tarp pareiškėjos ir UAB „Rimogė“, yra pasibaigusi, nes subjektas, su kuriuo sutartis buvo sudaryta, likviduotas, neturi esminės reikšmės ginčui, nes faktas dėl UAB „Rimogė“ neteisėtai vykdomos ūkinės veiklos (padangų surinkimo ir sandėliavimo) nustatytas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-00025-528/2007. _
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 17 d. Departamento specialistė Pagynės ŽŪB valdybos pirmininkui Č. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD- ANR-P-3574-2019 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį dėl to, jog nebuvo įvykdytas šioje byloje ginčijamas Privalomasis nurodymas (b. 1. 54) ir bauda buvo sumokėta, tačiau, teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo skundo atmetimui ir atsakovo pozicijos pagrįstumui, neva pareiškėja šiais veiksmais pripažįsta pažeidimą, nes pagal bylos aplinkybes nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vėliau, negu Nurodymas, baudos sumokėjimas netrukdė pareiškėjai kreiptis į teismą ir ginčyti Privalomąjį nurodymą, šia teise ir buvo pasinaudota. Pareiškėjos atstovai teisme patvirtino, jog nepripažįsta pažeidimo, bauda buvo sumokėta siekiant išvengti neigiamų pasekmių dėl jos nesumokėjimo įstatymo nustatytu terminu.
Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjos Pagynės ŽŪB skundas pagrįstas, tenkinamas. Privalomasis nurodymas ir skundžiamas sprendimas panaikinami dėl sprendimų turinio neatitikties teisės normų reikalavimams, neobjektyvaus visų aplinkybių išnagrinėjimo ir įvertinimo (Viešojo administravimo įstatymo 8 str., ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno rajono Pagynės žemės ūkio bendrovės skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 2 d. privalomąjį nurodymą Nr. K-44.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (3.2)-AD5-20706.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.