Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. ir nukentėjusiosios S. Š. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžio, kuriuo L. D., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas penkiems mėnesiams laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Iš L. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už S. Š. gydymą priteista 2456 litai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 6 d., apie 15 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu sudavė sugyventinei S. Š. vieną smūgį į veidą, įspyrė į pilvą, dėl to ji nugriuvo, taip nukentėjusiajai sumušė pilvą. Nuo pilvo sumušimo nukentėjusiajai plyšo plonžarnės ir didžioji taukinė, išsiliejo kraujas pilvaplėvės ertmėje, atsirado ūmus pilvaplėvės uždegimas. L. D. S. Š. sveikatą sutrikdė sunkiai, sukėlė realų pavojų jos gyvybei.

Nuteistojo L. D. manymu, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus į BK 136 str. arba į BK 137 str. 1 d. ir paskyrus bausmę, būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti arba jam būtų galima pritaikyti BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Nuteistasis prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendį pakeisti, jo veiksmus perkvalifikuoti arba, pritaikius BK 62 straipsnį, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusioji, nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. D. ir nukentėjusiosios S. Š. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistojo L. D. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš esmės savo kaltės neneigia nė pats nuteistasis.

Nuteistasis L. D. ir S. Š. apeliaciniuose skunduose tvirtina, kad nuteistasis L. D. S. Š. sužalojo staiga labai susijaudinęs dėl jos pačios neteisėto poelgio, dėl pasikėsinimo stiklainiu suduoti jam į galvą, todėl mano, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai galėtų būti kvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, nustatantį baudžiamąją atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus. Kad būtų galima kvalifikuoti veiką pagal BK 136 straipsnį, būtina nustatyti, kad nukentėjusysis asmuo atliko neteisėtą ar itin įžeidžiantį kaltininką poelgį, kad dėl tokio poelgio kaltininkas labai susijaudino, kad kaltininko veiksmai buvo greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį. Ir nors įstatymas nenustato laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, tęsiasi trumpą laiko tarpą. Tik esant šių sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas staiga labai susijaudinus.

Nuteistasis L. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nukentėjusiosios S. Š. ne kartą prašė, jog ši nevartotų alkoholio, kad jų šeimoje konfliktų būdavo. Įvykio dieną S. Š. vėl buvo išgėrusi, pradėjo jam priekaištauti, todėl jis susinervinęs sudavė jai delnu per veidą. Tada nukentėjusioji griebė stiklainį ir jis manė, kad su stiklainiu mes į jį, todėl jis sukdamasis jai stovinčiai įspyrė į pilvą ir S. Š. nuo suduoto smūgio nugriuvo. Nuteistasis L. D. parodė, kad nukentėjusioji jam smūgių nesudavė, įspyręs S. Š. į pilvą, jis nuėjo. Ryte nukentėjusiosios S. Š. namuose nerado (b. l. 32–34, 71).

Nukentėjusioji S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp jos ir nuteistojo L. D. įvyko konfliktas. Nuteistasis L. D. konflikto metu jai sudavė kumščiu į veidą. Nuo suduoto smūgio ji nugriuvo ant žemės, o nuteistasis, avėdamas batus, užšoko jai ant pilvo, paėmęs už plaukų tempė prie laiptų (b. l. 13–14). Nukentėjusioji S. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad konfliktų tarp jos ir L. D. būdavo ir anksčiau. Įvykio dieną nuteistasis pradėjo jai priekaištauti, kad ji išgėrusi, įvyko konfliktas, kurį pradėjo ji pati. L. D. nesusilaikęs smogė jai į veidą. Nuo suduoto smūgio į veidą nukentėjusioji griuvo ir tuo metu nuteistasis jai spyrė koja į pilvą. Kai ją pareigūnai apklausė ligoninėje, ji buvo po narkozės, ne viską suvokė (b. l. 71–72).

Nuteistasis L. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje apie tai, kad užšoko ant gulinčios nukentėjusiosios pilvo, neprisipažino. Nukentėjusioji S. Š. teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė, parodė tik apie spyrį į pilvą. Nesant kitų nukentėjusiosios parodymus apie užšokimą ant pilvo patvirtinančių įrodymų, apylinkės teismas aplinkybę „pastarajai gulint, vieną kartą abejomis kojomis užšoko jai ant pilvo“ iš kaltinimo pašalino. Iš nukentėjusiosios S. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji su nuteistuoju susitaikė ir jam atleido, pretenzijų jam neturi, nori, kad L. D. baudžiamosios atsakomybės ar bent realios laisvės atėmimo bausmės išvengtų, nes jau ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad nuteistajam ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 16–17), tačiau apie tai, kad po suduoto smūgio į veidą ji griebė stiklainį ir norėjo jį mesti į nuteistąjį, dėl to šis, norėdamas išvengti smūgio stiklainiu, spyrė jai į pilvą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nekalbėjo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis L. D. jai spyrė koja į pilvą po to, kai ji parvirto nuo jo smūgio į veidą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių nuteistąjį poelgių neatliko. Tiek nuteistasis L. D. , tiek nukentėjusioji S. Š. patvirtino, kad jie konfliktuodavo ir anksčiau. Kad S. Š. ir L. D. konfliktuodavo, parodė ir liudytoja A. Š. (b. l. 72). Įvykio dieną tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilo eilinis buitinis konfliktas. Kad S. Š. tą dieną buvo išgėrusi, nuteistajam nebuvo jokia naujiena. Nuteistasis L. D. sudavė smūgius nukentėjusiajai vieną po kito, ir taip S. Š. sveikatą sutrikdė sunkiai. Nuteistasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. sumušė todėl, kad nesuvaldė pykčio, kadangi ji vartojo alkoholį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją sąlygojo staiga kilusi afektinė tyčia kaip greitas atsakas į neteisėtus ar itin įžeidžiančius nukentėjusiosios veiksmus.

Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ne tik nuo suduoto smūgio į pilvą, bet ir griūdama, todėl prašo nuteistojo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Nusikalstama veika laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo objektyviąsias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Kad nuteistasis nukentėjusiąją sužalojo veikdamas neatsargiai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti griūdama, neatitinka teismo nuosprendžiu nustatytų objektyvių bylos aplinkybių. Nuteistasis L. D. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, taip pat sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymo mechanizmas ir sužalojimų lokalizacija. Iš specialisto išvados Nr. G446/08(11) matyti, kad S. Š. sužalojimai – pilvo sumušimas, plonžarnių ir didžiosios taukinės plyšimas, ūmus pilvaplėvės uždegimas – galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koja, apauta batu, ir kitas daiktas, turintis panašias savybes (b. l. 10). Jokių duomenų, kad sunkiai susižaloti nukentėjusioji galėjo ir virsdama bei atsitrenkdama į kietą pagrindą, byloje nėra. Specialisto išvada neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiosios sužalojimai atsirado ne dėl griuvimo. Netikėti specialisto išvada nėra pagrindo.

Liudytoja A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas ir susistumdymas tarp L. D. ir S. Š. vyko jau prieš nukentėjusiąją sumušant, o grįžusi namo liudytoja iš brolio sužinojo, kad L. D. mamą sumušė. Po sumušimo mama gulėjo ir šaukė iš skausmo, todėl ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 72). Sužalojęs nukentėjusiąją, nuteistasis jai pagalbos nesuteikė, jos savijauta nesidomėjo. Sąmoningas smūgio sudavimas kitam žmogui į gyvybiškai svarbią pilvo sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymą. Tuo tarpu esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir nenumato galinčių kilti padarinių (nors gali ir turi juos numatyti), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir numato mažai tikėtiną sveikatos sutrikdymo galimybę (nes tikisi išvengti galinčių kilti padarinių).

Nuteistasis suvokė, kad suduodamas smūgį batu apauta koja į pilvą kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei, numatė galinčius kilti sunkius padarinius nukentėjusiosios sveikatai, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi nuteistasis L. D. dėl sunkių padarinių atsiradimo buvo abejingas, todėl laikytina, kad nukentėjusiosios sveikatą sunkiai sutrikdė netiesiogine tyčia. Apylinkės teismas nuteistojo L. D. nusikalstamą veiką pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis numato galimybes skirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę net tada, kai pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta. Tokiu atveju, skiriant švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę atsižvelgiama į bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės, padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį pobūdį ir panašiai. Tačiau, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas BK 54 str. 2 d. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų laikėsi. Tai, kad nuteistasis L. D. ir nukentėjusioji S. Š. susitaikė, su ja gyvena kartu apie dvylika metų, veda bendrą ūkį, augina jų sūnų, o jis vienintelis šeimos maitintojas, charakterizuojamas teigiamai, teismas atsižvelgė. Nuteistasis L. D. galimybę atlyginti žalą ar jos dalį turėjo, tačiau iki šiol Valstybinei ligonių kasai už sužaloto šeimos nario S. Š. gydymą neatlyginta. Tai, kad padarius nusikaltimą ir nuteisus realia laisvės atėmimo bausme nuteistasis kurį laiką gali prarasti galimybę išlaikyti šeimą, grąžinti paskolą, prarasti darbą, jam buvo žinoma ir iki nusikaltimo padarymo, tačiau tai nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino netinkamą, provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, tačiau ir buvus tokiai aplinkybei, nuteistojo veiksmai nukentėjusiosios elgesiui aiškiai neadekvatūs. Teismas skirdamas nuteistajam bausmę taip pat atsižvelgė ir į kitą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailejimąsį. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad anksčiau L. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, tačiau padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), po nusikaltimo padarymo nukentėjusiajai pagalbos nesuteikė, žalos neatlygino. Nuosprendyje įvertinęs bylos aplinkybių visumą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad vadų taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsniui nėra, bet nuteistajam gali būti paskirta mažesnė nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Nuteistajam teismas paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, nes ne tik kad yra žymiai mažesnė už BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bet tik nežymiai viršija sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Kolegija mano, kad apylinkės teismas nuteistajam L. D. BK 62 straipsnio netaikė pagrįstai. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo L. D. ir nukentėjusiosios S. Š. apeliacinius skundus atmesti.