- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- 1-98-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19523-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- E. J.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Sonatai Kuskienei,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv(duomenys neskelbtini) galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teistas: 1) Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 m. įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto; 2) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį galutine 30 parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2017 m. balandžio 24 d. apie 01 val. Nemuno gatvėje, Pavilkijo kaime, Lekėčių seniūnijoje, Šakių r., vairavo savo tėvui E. J. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - jo kraujo mėginyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į autobusų stotelę, nuvažiavo nuo kelio sankasos, trenkėsi į tvorą, tokiu būdu jas apgadindamas ir nulaužė pakelėje augusias pušeles.
Kaltinamasis E. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas neblaivus automobilį pasiėmė iš tėčio ir išvažiavo kartu su E. M.. Tėtis nematė, kad jis yra neblaivus. Nesuvaldė automobilio ir Pavilkijo k. atsitrenkė į tvorą ir stotelę. Jis policijos nekvietė, kažkas kitas ją iškvietė. Įvykio metu jautėsi girtas. Tuoj po įvykio nuėmė automobilio valstybinius numerius, nes norėjo išvengti atsakomybės. Po įvykio grįžo namo ir nuėjo miegoti. Žalos neatlygino. Jis niekada neturėjo vairuotojo teisių. Dėl visko kaltas alkoholis, ketina gydytis nuo alkoholizmo, koduotis. Dėl savo poelgio gailisi.
Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, kadangi yra kaltinamojo tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. J. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2017 m. balandžio 24 d. 01.41 val. Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK gautas pranešimas apie tai, kad Pavilkijo k., Lekėčių sen., Šakių r. sav., prie autobusų stotelės, prieš 40 min. įvyko avarija. Asmenys bandė automobilį nuvilkti, tačiau nepavyko ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 5), tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo, iš kurio matyti, kad gavus pranešimą ir pareigūnams atvykus į įvykio, atvažiavo E. J., kuris pateikė automobilio dokumentus ir paaiškino, kad automobilį be jo žinios pasiėmė neblaivus sūnus E. J. ir išvažiavo. Nuvykus į E. J. namus, jis buvo rastas miegantis, jam nustatytas 2,48 prom. girtumas, kuris prisipažino, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padaręs eismo įvykį pabėgo (b. l. 10); prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0045, patikros Nr. 0510250, parodymai, iš kurių matyti, kad 2017 m. balandžio 24 d. 04.51 val. kaltinamajam E. J. nustatytas 2,48 prom. girtumas (b. l. 11); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 31, iš kurio matyti, kad VšĮ Šakių ligoninėje prietaisu „Alcotest 680“, metrologinės patikros data 2017 m. balandžio 6 d., 2017 m. balandžio 24 d. 06.52 val. E. J. nustatytas 2,08 prom. girtumas (b. l. 13); specialisto išvada Nr. T-A 3988/2017(01), iš kurios matyti, kad E. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 promilės etilo alkoholio (b. l. 16); E. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. J. paaiškino, jog būdamas neblaivus vairavo tėvui priklausančią transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 17); E. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad neblaivus sūnus be jo sutikimo pasiėmė jam priklausantį automobilį ir sukėlė eismo įvykį (b. l. 18); apžiūros protokolas (b. l. 19-23); eismo įvykio vietos schema (b. l. 28); protokolas dėl dokumentų ir daiktų paėmimo, iš kurio matyti, kad E. J. pateikė pareigūnams transporto priemonės registracijos liudijimą (b. l. 29) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis E. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,83 promilės, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis E. J. nurodė, kad dėl savo poelgio gailisi, tačiau nuoširdaus gailesčio neparodė, nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem dienoms po baudžiamojo įsakymo paskelbimo dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu miestelio teritorijoje; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametis, nevedęs, teistas, 2017 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, šį nusikaltimą padarė praėjus dviem dienoms po baudžiamojo įsakymo paskelbimo, dėl 2017 m. gegužės 14 d. galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas; už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam baustas keturis kartus, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, nedirba, gyvenamosios vietos seniūnijos seniūnas kaltinamąjį charakterizuoja neutraliai; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškiamas, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi mažintina 1/3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. J. šiuo metu atlieka arešto bausmę, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus bus atlikta, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2017 m. balandžio 21 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 30 parų arešto bausme.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę kaltinamajam E. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant maksimalų 3 (trejų) metų terminą. Tam, kad per šį laikotarpį jis ir negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam E. J. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamojo tėvui liudytojui E. J., kaltinamajam E. J. transporto priemonė buvo perleista kaip šeimos nariui, artimam giminaičiui, todėl jis turėjo galimybę laisvai pasiimti transporto priemonę ir ją eksploatuoti. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinantis BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Kaltinamojo E. J. vairuota transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Konstatuotina, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei to nebūtų daroma, kaltinamasis, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo E. J. nusikalstamumui, transporto priemonė konfiskuotina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. F175098, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra;
- automobilis „VW Golf“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti savininkui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstytas ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „VW Golf“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti savininkui E. J., gim. 1974-04-23, gyvenančiam (duomenys neskelbtini)nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;
- transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. J. sulaikymo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš E. J. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o bausmę atliekančiam kaltinamajam – nuo nuosprendžio kopijos įteikimo, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.