Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, atsakovams J. R. ir K. N., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvusi Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas R. S. nedalyvavo, apie jį informuota tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Atsakovės J. R. atstovas advokatas Albertas Kruminas prašė teismo ieškinį ir patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Pagal nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl šioje byloje išvadą teikiančia institucija laikytina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą, atstovas nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, nurodyta, jog skyriaus nuomonė dėl ieškinio reikalavimų nepasikeitė.

2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Audrius Klišauskas nurodė, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys atitinka vaiko interesus, toje pačioje byloje netikslinga spręsti klausimo dėl vaiko išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje remiantis šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, jog vaikas L. S. gimė (duomenys neskelbtini) ieškovui R. S. ir atsakovei J. R. gyvenant kartu kaip sugyventiniams. Ieškovas R. S. pareiškimu pripažino tėvystę, todėl L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 54, išduotame (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, buvo padarytas įrašas, jog vaiko tėvas yra R. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiuo metu atsakovė J. R. su vaiku gyvena adresu: (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu atsakovai J. R. ir K. N. ieškinį ir patikslintą ieškinį pripažino, todėl nagrinėjamoje byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, sprendime surašytini sutrumpinti motyvai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Remiantis CK3.152 straipsniu, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas apie tai, kad galimai nėra L. S. tėvas, sužinojo 2017 m. rugpjūčio mėnesį, gavęs atsakymą iš laboratorijos Easy DNA Lietuva, į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2017 m. spalio 4 d., taigi terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, nepraleistas.

Pagal CK 3.150 straipsnio 2 dalį, nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Pagal CK 3.148 straipsnio 1dalį, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eksperto išvada yra vienas svarbiausių bei reikšmingiausių įrodymų, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo/nuginčijimo, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas/nuginčijimas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.

Kartu pažymėtina, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-14nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nagrinėjamoje byloje atlikus teismo medicinines genomines (DNR) ekspertizes nustatyta, jog R. S. nėra vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (Ekspertizės aktas Nr. ES 229/2017 (01); K. N. yra vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999995 procentų tikimybe (Ekspertizės aktas Nr. ES 77/2018 (01)).

Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuginčyti R. S. tėvystę ir nustatyti, kad K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. S. yra jo dukra.

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismui peržengus pareikštų reikalavimų ribas nebus pažeisti asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl kartu spręstini vaiko parvadės pakeitimo, gyvenamosios vietos nustatymo klausimai.

Atsakovai J. R. ir K. N. prašo teismo L. S. pavardę pakeisti į (duomenys neskelbtini), t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 straipsnyje numatyta, kad gimus vaikui, jam yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje vaiko tėvai sutaria dėl vaiko pavardės keitimo, todėl teismas sprendžia, jog mažamečio vaiko teisėti interesai bus užtikrinti labiau, kuomet jam bus suteikta biologinio tėvo pavardė.

Kadangi atsakovai J. R. ir K. N. kartu negyvena, nustačius tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina atsakove J. R., nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė nebūtų tinkamai užtikrinusi vaiko teises ir pareigas, sukūrusi netinkamas šeimos aplinkos sąlygas. Tai neprieštaraus vaiko interesams, užtikrins jo stabilų gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje (CK 3.174 straipsnis).

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. spalio 30 d. sprendimu, pakeistu 2018 m. kovo 16 d. sprendimu, atsakovei J. R. suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovė 100 procentu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo R. S. atstovas advokatas Gintaras Gricius teismui pateikė prašymą iš atsakovų J. R. ir K. N. solidariai priteisti 1168 Eur bylinėjimosi išlaidų, prie prašymo pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas gindamas savo interesus byloje naudojosi advokato paslaugomis ir patyrė 1168 Eur išlaidų už teisines paslaugas, DNR ekspertizės atlikimą. Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų (8 punktas), todėl galėtų būti priteistos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nes atsakovai J. R. ir K. N. ieškinio reikalavimus pripažino, procesinėmis teisėmis ir pareigomis iš esmės naudojosi sąžiningai. Atsakovas K. N. į procesą įstojo vėliau, bylos nevilkino. Taip pat atsižvelgtina į atsakovės J. R. turtinę padėtį – nedirba, viena augina tris nepilnamečius vaikus.

Todėl ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos per puse ir lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų J. R. ir K. N.. Taip pat iš atsakovo K. N. valstybei priteistinos 330 Eur išlaidos už DNR ekspertizės (Ekspertizės aktas Nr. ES 77/2018 (01) pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje) atlikimą.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Nustatyti, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko – L. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. S. nėra jo dukra.

Panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. balandžio 13 d. gimimo įrašo Nr. 54 dalį dėl R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo L. S., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. S. yra jo dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki pilnametystės su jos motina atsakove J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti nepilnamečio vaiko – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 292 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ekspertizės atlikimą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai –Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.