- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-26
- Bylos Nr.
- 2-49-242/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00670-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Jakubov
- Ieškovas
- G. B.
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal G. B. ieškini R. B. del iškeldinimo iš gyvenamuju patalpu ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas G. B. pateike teismui ieškini, prašydamas iškeldinti atsakove R. B. iš jam priklausancio gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakoves sumoketa žymini mokesti.
Ieškovas G. B. praše ieškini patenkinti ir iškeldinti atsakove, kuri yra jo mirusio brolio A. sutuoktine, iš ieškovui nuosavybes teise priklausancio gyvenamojo namo, kuriame atsakove šiuo metu gyvena. Paaiškino, kad jis gime ir augo (duomenys neskelbtini) kaime, padejo tevams ši nama statyti ir jame gyveno. Namas priklause jo tevams, o po mamos mirties jis vienas paveldejo nama ir visa kita mamos turta, ka patvirtina paveldejimo teises liudijimas. Iškart po mamos mirties, tais paciais metais, jis kreipesi pas notara del paveldejimo. Jau buvo pradeti tvarkyti dokumentai ir pradeta rengti namu byla Utenoje, bet atsakove pradejo samdyt visokius, gasdint ivairiais budais, tai jis kažkaip nuleido rankas. Motinos mirties diena jo brolis A. su žmona - atsakove gyveno tame name, o jis su žmona bei dukromis buvo registruoti tevu name, taciau šiame name negyveno. Po motinos mirties nei brolis, nei jo žmona nesitvarke paveldejimo dokumentu. Brolis žuvo netrukus po motinos mirties. Dar prieš brolio mirti jis buvo parašes notarei pareiškima del mamos turto paveldejimo, o brolis neparaše. Jau praejo 14 metu po mamos mirties, bet brolio žmona paveldejimo dokumentu nesitvarke ir nesitvarko. Atsakove prašo iškeldinti, nes ji pastatu neprižiuri ir netvarko, priešingai – tik ardo ir gadina. Ji išarde ir malkomis sukureno dali ukinio pastato ir kitu gyvenamojo namo priklausiniu, išlupo ir sukureno dali gyvenamojo namo grindu. Šiuo metu iš pastatu beveik nieko nelike, langai visi išdaužyti, dabar užkalti celofanu, o buvo pagalvem užkamšyti. Šiuo metu atsakove šiame name registruota ir gyvena viena. Jos vaikai tame name neregistruoti – vienas buvo išregistruotas, o kiti du buvo paimti iš jos i globos namus, nes jai buvo apribota tevu valdžia vaiku atžvilgiu. Dabar visi jos vaikai jau pilnameciai. Ji nesutinka geruoju išsikelti iš namo, nors ne karta buvo prašyta tai padaryti. Atsakove iškeldinus, ji tures kur gyventi, nes (duomenys neskelbtini) kaime yra jos tevu namai. Ten turbut gyvena jos brolis, bet ir ji galetu ten apsigyventi. Be to, seniunas gali duoti buta Beržininkuose ar Dukšte, jeigu tik ji paprašytu, nes yra laisvu butu. I posedi atsakove neatvyko, nes geria su kaimynu. Ji beveik kiekviena diena buna išgerusi.
Ieškovo atstovas advokatas Antanas Skrebutenas paaiškino, kad yra atlikta ieškovo vardu teisine registracija to gyvenamojo namo, iš kurio norima iškeldinti atsakove. Atsakove neturi jokiu nuosavybes teisiu i gyvenamaji nama, ka irodo byloje esantys dokumentai. Atsakove iš tikruju sistemingai ardo, gadina ne savo turta, t.y. ieškovo gyvenamaji nama ir jo priklausinius - kurena malkomis gyvenamojo namo grindis, todel mano, kad yra teisinis pagrindas ieškini tenkinti ir iškeldinti atsakove iš namo priklausancio ieškovui, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, nes tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtos knygos penktasis skirsnis, nustatantis savininko teisiu apsauga ir butent savininkui suteikiantis visas teises savo turta ginti ir juo rupintis. Atsakove neturi jokio teisinio pagrindo tame name gyventi, nes nera sudariusi nei namo nuomos, nei panaudos ar kitokios sutarties. Juo labiau, kad ir ieškovui, ir jo šeimai reikalingas namas, kadangi jis gyvena dvieju kambariu bute, todel ieškovui del kitu šeimos nariu reikalingos gyvenamosios patalpos, kad jie turetu kur gyventi. Atsakove turejo visas galimybes atitinkamai susitvarkyti dokumentus ir gyventi, bet šiai dienai ji to nedaro, nors tikrai buvo pakankamai laiko. Po ieškovo motinos mirties praejo 14 metu ir atsakove nieko nedare ir nedaro. Juo labiau, jeigu atsakoves vyras, o ieškovo brolis mire po mamos mirties, tai jis ir pats turejo atitinkama laiko perioda tvarkytis paveldejima, bes šis nesikreipe pas notara. Jeigu butu buves pas notara ieškovo brolio pareiškimas del palikimo priemimo, tai notaras nebutu išdaves ieškovui paveldejimo teises liudijimo. Istatymas gina butent savininko interesus ir Konstitucijos 32 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybe yra ginama ivairiais budais. Atsakovei vos ne puse metu buvo teismo skirta laiko, ir ji pati galejo pasirupinti tinkama teisine pagalba ir viska susitvarkyti kaip numato istatymas. Be to, negalima leisti, kad iš to namo, tos sodybos nieko neliktu, tik pamatai. Todel mano, kad ieškinys yra pagristas ir atsakove turi buti iškeldinta iš gyvenamojo namo bei priteista iš jos ieškovo naudai sumoketas žyminis mokestis.
Atsiliepimas
Atsakove R. B. i teismo posedi neatvyko. Šaukimas jai buvo iteiktas asmeniškai. Atsakove telefonu teisma informavo, kad i posedi neatvyks, nes nepaeina, taciau gydytojo pažymos apie liga nepateike, atideti posedžio nepraše. Savo atsiliepime i ieškini nurode, kad su ieškiniu nesutinka ir ketina byla vesti su advokato pagalba, taciau nenurode koks konkretus advokatas jai atstovaus, atstovavimo sutarties nepateike, i teismo posedi nei ji pati, nei jos atstovas neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esantys irodymai – VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro 2009-04-06 išrašas-pažymejimas apie G. B. nuosavybes teise priklausanti gyvenamaji nama, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esanciais (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-9), Ignalinos rajono savivaldybes administracijos Dukšto seniunijos 2009-11-27 pažyma apie ieškovo šeimos nariu sudeti ir ieškovo 1983-01-24 deklaruota gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), Dukšto seniunijos 2009-11-30 pažyma apie tai, kad ieškovui priklausanciame name 1982-12-02 savo gyvenamaja vieta deklaravo R. B., o 2000-03-31 ir G. B. (b.l. 12), Dukšto seniunijos 2009-12-18 pažyma apie tai, kad R. B. ieškovui priklausanciame name gyvena viena, šeimos neturi, o jos suauge vaikai šiuo adresu savo gyvenamosios vietos nedeklaruoja ir negyvena (b.l. 18) – patvirtina, kad ieškovas G. B. yra gyvenamojo namo ir jo priklausiniu, esanciu (duomenys neskelbtini), savininkas. Ši nama jis vienas paveldejo po savo motinos J. B., mirusios 1996 m. rugsejo 3 d., mirties. Paveldejimo teises pagal istatyma liudijimas G. B. išduotas 2009 m. kovo 24 d. (b.l. 24-25). VI Registru centro Nekilnojamojo turto registro 2009-04-06 išrašas-pažymejimas patvirtina, jog paminetas namas Nekilnojamojo turto registre iregistruotas kaip asmenines nuosavybes teise priklausantis G. B.. Nekilnojamojo turto registro 2009-11-30 išrašas patvirtina, kad G. B. nuosavybes teise taip pat priklauso 41,54 kv.m. bendro ploto dvieju kambariu butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Iš Ignalinos rajono savivaldybes administracijos Dukšto seniunijos 2009-12-09 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenu patikrinimo akto matyti, kad G. B., gimes (duomenys neskelbtini), ieškovui priklausanciame name negyvena jau apie šešis metus, todel Dukšto seniunijos seniuno 2009-12-09 sprendimu G. B. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravima G. B. nuosavybes teise priklausanciame name, panaikinti (b.l. 22-23).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsni asmuo, kuriam daiktas priklauso nuosavybes teise, turi teise savo nuožiura, nepažeidžiant istatymu ir kitu asmenu teisiu ir interesu, valdyti, naudoti nuosavybes teises objekta ir juo disponuoti. Savininkas turi teise išreikalauti savo daikta iš svetimo neteiseto valdymo, taip pat gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teises pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.95, 4.98 str.). Atsakoves buvimas ieškovui priklausanciame gyvenamajame name pažeidžia jo, kaip namo savininko, teises. Ieškovas ne karta yra prašes atsakoves, kad ji atlaisvintu užimtas patalpas, taciau atsakove gera valia iš šiu patalpu neišsikele. Atsakove nera šio gyvenamojo namo savininke, taip pat nera sudariusi su ieškovu nei patalpu nuomos, nei panaudos ar kitokios sutarties, todel jos buvimas šiame name neturi teisinio pagrindo ir jokiu teisiu i ieškovo nama nesuteikia. Del šios priežasties ji turi buti iškeldinta iš ieškovui priklausancio gyvenamojo namo su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todel iš atsakoves ieškovo naudai priteisiama 131,00 Lt ieškovo turetu bylinejimosi išlaidu – sumoketo žyminio mokescio. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsniu, iš atsakoves turi buti išieškomos i valstybes biudžeta teismo turetos 15,30 Lt pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdestyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškini patenkinti.
Iškeldinti R. B., gimusia 1964 m. kovo 21 d., iš G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausancio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš Ritos B. G. B. naudai 131,00 Lt (viena šimta trisdešimt viena lita 00 ct) bylinejimosi išlaidu.
Priteisti iš R. B. i valstybes biudžeta 15,30 Lt (penkiolika litu 30 ct) pašto išlaidu.
Sprendimas per 30 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skunda Ignalinos rajono apylinkes teismui.