Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-05 · Byla Nr. N-62-800-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-05
Bylos Nr.
N-62-800-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-800/2007Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo B. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I.

Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad B. K. 2007 m. spalio 22 d., 11¹⁵ valandą, Amatų gt. 3, Molėtų mieste, esančioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VP Market“ parduotuvėje „Maxima“ pavogė maisto produktų, tai yra vieną buteliuką „Actimel“ už 1,29 Lt ir vieną sūrelį „Gardus varškės sūrelis“ už 0,76 Lt, bendrai už 2,05 Lt. Ši jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 22 d. nutarimu B. K. bylą nutraukė konstatavęs, kad jos veikoje nėra ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad susipažinus su nepilnai surinkta medžiaga, kurioje yra tik apsaugos darbuotojo S. Š. pareiškimas ir poėmio aktas, darytina išvada, jog medžiagoje nėra surinkti įrodymai, patvirtinantys B. K. kaltę dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo. B. K. buvo sulaikyta, kai ėjo pro kasą Nr. 2, bet dar nebuvo išėjusi už parduotuvės ribų. Tai galima būtų kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti smulkųjį turto pagrobimą, bet pasikėsinimo sąvoka yra baudžiamojoje teisėje. Pagal BK 22 straipsnį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. B. K., būdama pačioje parduotuvėje, prie pat kasos negalėjo naudotis, viešpatauti pavogtais produktais kaip savo, nes dar buvo parduotuvės teritorijoje ir buvo stebima apsaugos darbuotojų. Todėl jos veiksmus galima būtų kvalifikuoti kaip pasikėsinimą. Kadangi administracinėje teisėje pasikėsinimo sąvokos nėra, todėl laikytina, jog B. K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nagrinėjant administracines bylas dažnai tenka susidurti su tokia situacija, kai apsaugos darbuotojai seka pirkėją iki kasos ir jį sulaiko tik už kasos ribų. Tai nėra administracinių nusižengimų užkardymas ir prevencija. Duotuoju atveju B. K. išėjo už kasos teritorijos ribų, bet neišėjo iš parduotuvės. Apsaugos darbuotojas galėjo jai priminti, jog ji nesumokėjo už dalį prekių. Teismas pažymėjo, jog B. K. yra senyvo amžiaus ir galėjo užmiršti apie paimtas ir nesumokėtas prekes.

II.

Molėtų rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. B. K. kaltė įvykdžius smulkųjį svetimo turto pagrobimą pilnai įrodyta. B. K. parduotuvės kasoje sumokėjo už krepšyje, skirtame prekėms susidėti, turėtas prekes ir išėjo už kasos teritorijos ribų, kur buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Jos drabužių kišenėje rasta iš parduotuvės prekybos salės pagrobtų prekių bendrai 2,05 Lt sumai, už kurias pirkėja kasoje sumokėjusi nebuvo. Šie B. K. veiksmai negali būti traktuojami kitaip, negu svetimo turto pagrobimas. Kritiškai vertintinas ir B. K. teiginys, jog kišenėje turėtas prekes ji ketino nupirkti savo pažįstamai moteriai, kadangi šios moters duomenų ji nenurodė, dėl ko nebuvo galimybės ją apklausti. Be to, tariamai pažįstamai moteriai skirtas prekes B. K. galėjo įsidėti ne į savo drabužių kišenę, o į tą patį pirkiniams skirtą parduotuvės krepšį, ir kasoje už jas užmokėti atskirai. Taip pat pažymi, kad ginčijamame nutarime yra prieštaraujantys vienas kitam teiginiai, o būtent jame nurodyta, kad „B. K. buvo sulaikyta, kai ėjo pro kasą Nr.2, bet dar nebuvo išėjusi už parduotuvės ribų“, o toliau nurodyta, kad „duotuoju atveju B. K. išėjo už kasos teritorijos ribų, bet neišėjo iš parduotuvės“, todėl neaišku, kuris teiginys yra teisingas.

2. Tai, kad B. K. dėl senyvo amžiaus galėjo užmiršti sumokėti už prekes, tėra prielaida. Teismas senyvą pirkėjos amžių galėjo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 10 punktas) bei skirti mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą (ATPK 30¹ straipsnis).

3. Parduotuvės apsaugos darbuotojų funkcija yra saugoti parduotuvėje esantį turtą, prekes, palaikyti tvarką ir išaiškinti bei sulaikyti nesąžiningus pirkėjus. Ši funkcija, ypač didžiuosiuose prekybos centruose, taptų neįvykdoma, jeigu apsaugos darbuotojas prekes bandantį pagrobti asmenį sulaikinėtų jau išėjusį pro parduotuvės duris. Nesąžiningas pirkėjas, pastebėjęs paskui jį einantį apsaugos darbuotoją, visuomet galėtų sugrįžti prie kasos ir užmokėti už paimtas prekes arba palikti jas prekybos salėje. Tokiu būdu būtų sudaromos visos sąlygos prekių vagystėms iš parduotuvių vykdyti. Kiekvienas pirkėjas privalo žinoti, jog už išsirinktas prekes būtina sumokėti parduotuvės kasoje, o to nepadarius – numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.

4. Teismo priimtas nutarimas prieštarauja iki šiol analogiškose bylose suformuotai teismų praktikai, pagal kurią pirkėjo praėjimas pro kasas nesumokėjus už visas ar dalį prekių traktuojamas kaip smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė konstatavęs, kad B. K. veikoje nėra jai inkriminuoto pažeidimo įvykio ir sudėties, nes jos veika gali būti kvalifikuota tik kaip pasikėsinimas įvykdyti svetimo turto pagrobimą, o administracinėje teisėje tokios sąvokos nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėtus pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus, pažymi, kad ATPK iš tiesų nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. K. tik pasikėsino padaryti smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu, yra nepagrįsta. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, iš pirmosios instancijos teismo nutarimo nėra aiškios teismo nustatytos aplinkybės, o būtent, ar parduotuvės darbuotojas B. K. sulaikė dar jai būnant kasoje, tik sumokėjus už dalį paimtų prekių, ar jai jau išėjus už parduotuvės kasos ribų. Byloje yra UAB „VP Market“ pareiškimas, pasirašytas apsaugos darbuotojo S. Š., bei poėmio aktas, kurie patvirtina, kad B. K. 2007 m. spalio 22 d., 11¹⁵ valandą, Amatų gt. 3, Molėtų mieste, esančioje UAB „VP Market“ parduotuvėje „Maxima“ praėjo pro parduotuvės kasą Nr. 2 nesumokėjusi už prekes, o būtent vieną buteliuką „Actimel“ bei vieną sūrelį „Gardus varškės sūrelis“, bendrai už 2,05 Lt. Tuo tarpu remiantis įvykio dieną rašytu B. K. paaiškinimu spręstina, kad ji buvo sulaikyta dar būnant kasoje, vos sumokėjus už dalį jos paimtų prekių. Iš ginčijamo nutarimo turinio spręstina, kad teismo posėdžio metu B. K. nurodė analogiškas aplinkybes. Esant tokiems prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo inicijuoti papildomą įrodymų rinkimą (pavyzdžiui, apklausti įvykio liudytoją parduotuvės apsaugos darbuotoją S. Š.). Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškina bei įvertina visas reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė pažeisdamas šias proceso teisės normas ir šis pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio negalima spręsti, kad byla išnagrinėta teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytus argumentus, kartu pažymi, kad ATPK 50 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu. Šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Asmuo paprastai tokią galimybę įgyja praėjęs parduotuvės kasą ir vien ta aplinkybė, kad jis yra sulaikomas apsaugos darbuotojų dar esant parduotuvės teritorijoje, jo veikos kvalifikacijai paprastai įtakos neturi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens senyvas amžius (B. K. gimusi (duomenys neskelbtini)) nagrinėjamoje situacijoje vertintinas kaip ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų), į kurią atsižvelgtina individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). B. K. senyvas amžius nesukuria ir negali sukurti parduotuvės apsaugos darbuotojams pareigos priminti jai pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų ir tuo labiau negali būti pagrindas išvadai, kad jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o B. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimą panaikinti ir B. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius