Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2020-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-246-951/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
II-246-951/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00743-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė (pirm.)
Institucija
Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-246-951/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00743-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Vaigai Aleksandravičiūtei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. E.,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas E. G. 2020 m. gegužės 29 d. A. E. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 431 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. E. 2020 m. gegužės 29 d. 13 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu nepateikė duomenų, kas 2018 m. birželio 29 d. 9.43 val. vairavo įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, (duomenys neskelbtini), nebuvo sumokėjęs rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. E. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2020-08-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos persiųstas A. E. skundas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. liepos 22 d. priimto nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 225 Eur dydžio bauda, panaikinimo. Skunde nurodyta, jog A. E. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu minėtu laikotarpiu, vadovu tapo 2020-05-07, o buvo atleistas 2020-06-23. Teigiama, kad atsakomybė už tai, kas vyko iki tampant vadovu, A. E. negalima. Be to, nurodyta, kad skundžiamas nutarimas neįteiktas asmeniškai, apie jį sužinota atsitiktinai tikrinant kitos įmonės (IĮ „(duomenys neskelbtini)“) elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodyta, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime teigiama, kad pagal juridinių asmenų registro išrašą nagrinėtinu atveju A. E. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Todėl jis, 2020-05-18 gavęs pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, turėjo pareigą per tris darbo dienas pateikti institucijai pranešimą su reikalaujamais duomenimis arba nurodyti, dėl kokių priežasčių šių duomenų jis pateikti negali, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Todėl teigiama, kad pagrįstai buvo taikyta atsakomybė pagal ANK 431 str. 1 d. Taip pat atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjui buvo paskirta bauda už reikalavimų nevykdymą (ANK 431 str. 1 d.), bet ne už automobiliu padarytą administracinį nusižengimą (ANK 418 str.)

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. E. teisme savo skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad jis tuo laikotarpiu, kuris nurodytas skunde, buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, tik galbūt ten atleidimo data netiksli. Jis rėmėsi kito vadovo paskyrimo data, nes jo atleidimas vyko ilgai. Esmė ta, kad laikotarpiu, kuris įvardintas skunde, nuo gegužės 7 d. iki maždaug birželio 23 d., tame tarpe ir gegužės 29 d., jis buvo įmonės vadovas. Gali pasakyti, kad tokio pranešimo jie negavo. Įmonės kontaktiniais duomenimis negavo nei protokolo, nei nutarimo. Protokolą gavo kitos įmonės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu elektroniniu paštu buvo gautas ir nutarimas. Nutarimas buvo aptiktas vasaros laikotarpiu patikrinus elektroninį paštą. Vasaros laikotarpiu teisinės paslaugos yra sulėtėjusios, rečiau dirba teismai. Todėl įmonės veikla tuo laikotarpiu taip pat sustojo, nes žmonės atostogavo. Kai buvo poreikis, patikrino ir pamatė, kad yra užsilikę elektroniniai laiškai. Tarp tų laiškų rado protokolą ir nutarimą. Kyla klausimas, kodėl reikalavimą dėl informacijos pateikimo siunčia vienu el. paštu, o protokolą ir nutarimą siunčia kitu el. paštu. Apie protokolo ir nutarimo išsiuntimo faktą byloje duomenų nėra, yra tik apie elektroninių laiškų su pranešimu išsiuntimo faktą. Todėl jie ir nesureagavo. Juolab, kiek jam žinoma, toje įmonėje to automobilio jau nebebuvo. Jis pats to automobilio ir akyse nematė. Jam nebuvo pateiktas įmonės turto balansas. Nebuvo gautas joks pranešimas, o buvo iš karto gautas protokolas ir nutarimas, dėl to iš karto ir buvo sureaguota. Gegužės 29 d. negavo jokio pranešimo, bent tokio, kuris jį pasiektų. Jis visur viešojoje erdvėje nurodo savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Netgi įmonės valdymo laikotarpiu su visais susirašinėjo būtent šiuo elektroniniu paštu. Toje įmonėje buvo labai daug kreditorinių klausimų, tai iš šio elektroninio pašto buvo susirašinėjama su antstoliais, notarais. Jis niekada nėra naudojęsis elektroniniu paštu, kurį nurodo kaip tą, į kurį turėjo gauti pranešimą. Negali nurodyti įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto. Kadangi jis atėjo vadovauti įmonei tokiu laikotarpiu, kai ten realiai darbuotojų nebebuvo, ten buvo padaryta fiktyvi situacija, kuomet toje įmonės patalpoje veikė kita įmonė, berods, ,,(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną, kai jį paskyrė vadovu, tas patalpas naudojo ,,(duomenys neskelbtini)“. Kai jį paskyrė, buvo trečiadienis ar ketvirtadienis. Penktadienį jis tas patalpas apžiūrėjo, o pirmadienį jis tose patalpose to ,, (duomenys neskelbtini)“ neberado. Todėl jis visą savo administravimą pradėjo iš savo elektroninio pašto ir net neturėjo šitų kontaktinių duomenų. Jam niekas neperdavė nieko, kas susiję su šia įmone. Gali pateikti išrašus kaip įrodymus, kad net su buhalterija susirašinėjimas vyko būtent iš jo elektroninio pašto, o ne iš šitos įmonės, nes šiuo elektroniniu paštu nedisponavo. Todėl atsakyti, ar tas elektroninis paštas veikė, ar ne, negali. O jei teismas paprašys, gali pateikti, koks susirašinėjimas vyko su buhalteriu įmonės klausimais. Į savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) jokio pranešimo negavo. Iš karto buvo rastas nutarimas ir protokolas. Žino, už ką yra numatyta atsakomybė ANK 431 str. 1 d. Atsakomybė yra numatyta už tai, kad nepateiki prašomos informacijos ar trukdai ją gauti, kažkaip taip. Bet kaip minėjo, čia yra teisėtumo klausimas, nes ne bet kokios informacijos nepateikimas užtraukia atsakomybę pagal šitą straipsnį. Viso skundo esmė, kad institucija formaliai pateikė užklausimą, bet tai padarė ne tam asmeniui ir dėl informacijos, kuria asmuo negalėjo disponuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Taigi, protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018 ir joje nurodyta teismų praktika). Jei administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą teisme, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. ANK 431 straipsnio 1 dalyje uždrausto administracinio nusižengimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad transporto priemonės savininkas nevykdo pareigos pateikti atitinkamą informaciją, kuri padėtų išaiškinti kitą administracinį nusižengimą ir jį padariusį asmenį. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. E. kaltinamas padaręs vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, ir jam 2020 m. gegužės 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2020 m. gegužės 29 d. 13 val. 59 min. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu nepateikė duomenų, kas 2018 m. birželio 29 d. 9.43 val. vairavo įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, (duomenys neskelbtini), nebuvo sumokėjęs rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje. Kaip rodo bylos duomenys, protokole nebuvo pažymėta, kokius Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytus reikalavimus asmuo galimai pažeidė.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl kvalifikuojant asmens padarytą nusižengimą, būtent administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečias teisės normas, kurias asmuo galimai pažeidė. Tai yra svarbu, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis pareigūnas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo tiksliai žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. aiškiai žinotų, nuo ko jis turėtų gintis tiek faktine prasme, tiek juridine prasme. Nagrinėjamu atveju institucija administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltino pažeidus ANK 431 straipsnio 1 dalį, tačiau nei 2020-05-29 administracinio nusižengimo protokole, nei 2020-07-22 skundžiamame nutarime nenurodyta, kokius konkrečius Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytus reikalavimus A. E. galimai pažeidė. Akivaizdu, kad šiuo atveju A. E. inkriminuojamas kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo yra nekonkretus ir netikslus, o įvardinti trūkumai turėtų būti taisytini. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks konkretus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas, yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis, kliudantis nagrinėti bylą, nes teismas negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nurodydamas teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio nusižengimo protokole. Šios funkcijos ANK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus (ANK 569 straipsnio 2 dalis), negali savo pareigos perkelti kitiems subjektams, taip sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog institucija tyrimo metu tinkamai nesiaiškino, ar būtent A. E. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu nebuvo išreikalauti duomenys iš VĮ „Regitra“, ar A. E., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, teikiamo reikalavimo metu, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas (valdytojas) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atsakingo asmens nustatymas iš esmės grindžiamas remiantis juridinių asmenų registro duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą.

Dar daugiau, bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamo pranešimo pateikti duomenis institucijai. A. E. atkreipė teismo dėmesį, kad 2020-05-29 protokolas ir 2020-07-22 nutarimas buvo siunčiami visai kitu elektroniniu paštu nei 2020-05-18 pranešimas dėl duomenų pateikimo. Iš tiesų bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2020-05-18 09.39 val., tuo tarpu 2020-05-29 protokolas adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , o 2020-07-22 nutarimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu A. E. aiškino, kad tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jam nebuvo pateiktas įmonės turto balansas, jis negavo jokių prisijungimų prie elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), todėl juo naudotis negalėjo, visą laiką naudojosi tik elektroniniu paštu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, kad dėl šių aplinkybių jam adresuoto pranešimo pateikti duomenis, kuris buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), jis negavo. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad institucija, atlikusi administracinio nusižengimo bylos tyrimą, aplinkybių dėl pranešimo gavimo nesiaiškino, t. y. nesiaiškino, ar A. E. gavo 2020-05-18 jam adresuotą pranešimą. Tuo pačiu paminėtina, kad A. E. institucijai informaciją privalėjo pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, kai šiuo atveju kyla klausimas dėl pranešimo gavimo laiko.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nebuvo išsiaiškintos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos tinkamam administracinio nusižengimo kvalifikavimui, tame tarpe ir tinkamo administracinio nusižengimo subjekto pagal ANK 431 str. 1 d. nustatymui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. A. E. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo tirti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Nusprendus bylą grąžinti tirti iš naujo, visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai turi būti ir bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu, teisėja

nutarė:

pareiškėjo A. E. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto E. G. 2020 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį 225 eurų dydžio bauda, bei grąžinti administracinio nusižengimo bylą tirti iš naujo Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė