- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2-11267-1003/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08869-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- N. J.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini), UAB atstovui advokatui A. Š., atsakovės N. J. atstovui advokatui D. J., nedalyvaujant atsakovei N. J., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), UAB ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) savivaldybė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė (duomenys neskelbtini), UAB pareikštu ieškiniu atsakovei N. J. prašo priteisti iš atsakovės 1294,75 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama 2021-10-25 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3797 „Dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo pratęsimo“ pagrindu. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Laikotarpiu nuo 2017-04-30 iki 2019-11-30 atsakovė atlikdavo dalinius mokėjimus ieškovei už jos suteiktas paslaugas, tačiau laikotarpiu nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31 atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo ieškovei už suteiktas paslaugas, todėl susidarė 1294,75 Eur skola, kuri buvo skaičiuojama proporcingai nuo 20,26 kv. m dydžio butui priskirto ploto dalies.
3. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovė buto dalį, žymėtą 8-2 (20,26 kv. m ploto), įsigijo ne 2021-01-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o 2013-11-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2021-01-12 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įsigijo paskutinę buto Nr. 8 dalį, kurios plotas 24,05 kv. m (įgyta dalis 347/1000 x 69,23 kv. m = 24,05 kv. m). Tuo tarpu atsakovės skola susiformavo už buto dalį 8-2, kurios plotas 20,26 kv. m ir ši patalpos dalis sudaro 293/1000. Būtent tokią patalpos dalį atsakovė įsigijo 2013-11-27 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Kita buto dalis, kurią atsakovė įgijo 2003-08-18 dovanojimo sutarties pagrindu sudarė 360/1000, o tai yra 24,92 kv. m. Ši buto dalis ieškovės apskaitoje buvo žymima 8-3 (po to įgytos dalys 293/1000 (žymėta 8-2) ir 347/1000 (žymėta 8-1) bendrai sudarė 640/1000). Būtent už šią patalpą, kurios plotas 20,26 kv. m, atsakovei ir susiformavo ieškiniu prašoma skola. Dėl dviejų mokėtojo kodų – atsakovei 2003-08-18 įgijus pirmą buto Nr. 8 dalį, ieškovės apskaitoje ši buto dalis buvo žymima 8-3, šiai buto daliai buvo suteiktas kliento kodas (duomenys neskelbtini) ir šiuo kodu išrašomos sąskaitos už paslaugas buto dalies plotui 24,92 kv. m (360/1000 buto dalis). Atsakovei 2013-11-27 įsigijus buto Nr. 8 dalį, žymėtą 8-2, plotas 20,26 kv. m, atsakovei pradėtas taikyti šiai buto daliai taikomas kitas kliento kodas – (duomenys neskelbtini). Ir atsakovė už 8-3 ir 8-2 buto dalis gaudavo atskiras sąskaitas su atskirais šioms dalims taikomais kliento kodais. Todėl atsakovė iki visų buto dalių įsigijimo turėjo du kliento kodus. Kai atsakovė 2021 m. sausio 12 d. 3 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo paskutinę buto Nr. 8 dalį ir apie tai tapo žinoma ieškovei, ieškovė savo apskaitoje buto nebeskirstė į dalis ir atsakovei paliko kliento kodą (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės nepanaikino atsakovės skolos už buto dalį 8-2, kuri susiformavo nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31. Be to, iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktų įmokų sąrašo matyti, kad N. J. yra ne kartą mokėjusi už butą ir pagal mokėtojo kodą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pvz.: 2019-11-19, 2020-09-23), todėl jos teiginiai, kad nebuvo gavusi iš ieškovės sąskaitų už buto dalį 8-2 ir, kad jos mokėtojo kodas yra tik (duomenys neskelbtini), pagal kurį ji yra viską sumokėjusi, neatitinka tikrovės. Todėl sugretinus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad atsakovė ieškinyje nurodytu skolos susidarymo laikotarpiu (nuo 2019-12-01 iki 2020-12-31) suvokė, kad jai nuo 2013-11-27 priklauso buto dalis, kuri ieškovės išrašytose sąskaitose buvo vadinama 36-8-2, ir kurios plotas 20,26 kv. m, ir, kad ji turi šias sąskaitas apmokėti, ką ji ir darė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad atsakovės butas buvo įgytas dalimis per 3 kartus, ir skola susiformavo dėl nuosavybės dalies, įgytos 2013-11-27 pirkimo-pardavimo sutartimi. Kol minėtas butas buvo įsigyjamas dalimis, tai ieškovė buvo priskyrusi buto daliai 36-8-3 vieną mokėtojo kodą, o buto daliai 36-8-2 – kitą mokėtojo kodą. Ir sąskaitos buvo formuojamos atskirai buto dalims pagal atskirus mokėtojo kodus. Už buto dalį 36-8-2 atsakovė nereguliariai vykdė mokėjimus. Buto dalis 36-8-3 buvo įgyta 2003 m., ir dėl tos dalies buvo susikaupusi skola. Tik tada, kai atsakovė įgijo visą butą, ieškovė visam butui paskyrė vieną mokėtojo kodą, tačiau buto dalies (36-8-2) skola, pagal išrašytas atskiras sąskaitas taip ir liko nesumokėta. Pati atsakovė buvo atvykusi pas ieškovę ir tarėsi dėl skolos mokėjimo išdėstymo, tačiau taip ir nepasirašė skolos išdėstymo mokėjimo projekto. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovas mano, kad ieškinys pagrįstas, visiškai tenkintinas. Dėl bylinėjimosi išlaidų – tai jos yra pagrįstos, atsakovė nebūtų patyrusi tokių išlaidų, jei būtų tinkamai vykdžiusi prievolę, nes iki 3 dalies buto įsigijimo ji mokėjo pagal 2 sąskaitas ir apmokėdavo nurodydama skirtingus mokėtojo kodus, viskas jai tiko, o kai atsirado išlaidos už namo stogo remontą, tai kažkodėl nustojo mokėti. Apie skolą atsakovei buvo žinoma, 2021-05-21 buvo siųstas priminimas apmokėti įsiskolinimą, tai daryta buvo ir dar ne kartą. 2022 m. pabaigoje su atsakove buvo bendrauta, siūlyta pasirašyti skolos išdėstymo susitarimą, tikrai buvo siekta situaciją išspręsti be teismo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes pagal jos turimus duomenis ji nėra skolinga ieškovei reikalaujamos priteisti 1294,75 Eur skolos. Atsakovė nuosavybės teisę į butą įgijo per 3 sandorius, kurių paskutinis buvo 2021-01-12. Minėtuoju sandoriu atsakovė įgijo tame tarpe likusias 347/1000 dalis buto iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės (ta dalis apėmė ir buto patalpą 8-2 su bendrojo naudojimo patalpų dalimis). (duomenys neskelbtini) savivaldybė sandoryje patvirtino, kad visi su šiuo butu susiję mokesčiai iki šios sutarties pasirašymo yra sumokėti. Be to, atsakovė niekada nėra gavusi iš ieškovės priminimo pažymų, kuriose be kita ko, nurodytas mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) ir adresas „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė visas jai pateiktas sąskaitas, kuriose, beje, nurodytas mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), yra sumokėjusi. Susidariusios skolos laikotarpiu atsakovė nebuvo vienintelė minėto buto savininkė, o ir sąskaitose nurodomas mokėtojo kodas yra ne atsakovės. Be to, ieškovės sąskaitose nurodomas adresas „(duomenys neskelbtini)“ galėtų reikšti būtent (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančią patalpa 8-2 bute. Taip pat atsakovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
6. Teismo posėdyje atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad sutinka su ieškovės nurodyta skola, atsakovė ją sumokės, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, kurių galėjo ir nebūti, jei ieškovės veiksmai būtų buvę sąžiningi. Atsakovė turėjo vientisą butą, gaudavo dvi atskiras sąskaitas atskirais mokėtojo kodais, kas ir suklaidino atsakovę. Atsakovė apie skolą sužinojo tik gavusi priminimą, tada ir nuėjo pas ieškovę išsiaiškinti, tačiau darbuotojai nesugebėjo išaiškinti. Todėl atsakovė taip ir liko nesupratusi už ką turi mokėti, nes raštai jai buvo siunčiami tik pagal mokėtojo kodą. Ieškovė turėjo pateikti aiškius, detalizuotus duomenis apie mokėjimus, o 8-2 indeksas atsakovę suklaidino. Kadangi atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, nes gavo ne vieną, o dvi sąskaitas su skirtingais mokėtojo kodais, todėl tai turi reikšmės dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Turi būti nustatytas šalies netinkamo elgesio faktas. Pačiame ieškinyje nėra paaiškinimų, papildomų tyrimų, ir pats ieškinys nėra išsamus, tinkamai pagrįstas, o tik vėliau, aiškinantis aplinkybes paaiškėjo visa situacija, todėl, atstovo nuomone, yra pagrindas taikyti CPK 93 str. 4 d. Atsakovė neigia gavusi taikos sutartį, nes buvo tik priminimas dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė galvojo, kad įvyko klaida, kad reikalaujama skola už savivaldybei priklausiusią buto dalį. Ieškovė yra didelė įmonė, turi žmogiškųjų resursų, ir šalių jėgos nelygios, todėl ieškovė turėjo įdėti daugiau pastangų paaiškinti garbingo amžiaus atsakovei susidariusios skolos aplinkybes.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybė atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Paaiškino, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) dalis iki 2021-02-09 priklausė (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir savivaldybė yra atsiskaičiusi su ieškove pagal jos pateiktas sąskaitas.
8. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei N. J. pagal 2003-08-18 dovanojimo sutartį Nr. 2-11182, 2013-11-27 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-9746, 2021-01-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 312. Iš minėtų sutarčių matyti, kad atsakovė minėtą butą įsigijo dalimis: pagal 2003-08-18 dovanojimo sutartį įsigijo 24,92 kv. m (pažymėta indeksu 8-3); pagal 2013-11-27 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 20,26 kv. m (pažymėta indeksu 8-2); pagal 2021-01-12 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo likusią buto dalį – 24,05 kv. m. Atsakovei įsigijus pirmą minėto buto dalį buvo suteiktas kliento kodas (duomenys neskelbtini). Atsakovei įsigijus 2013-11-27 sutarties pagrindu įsigijus kitą buto dalį (8-2) buvo suteiktas kitas, tai buto daliai skirtas, kliento kodas – (duomenys neskelbtini). Tuo pagrindu atsakovei už ieškovės suteiktas paslaugas buvo siunčiamos dvi sąskaitos su dviem atskirais kliento kodais. Kai atsakovė 2021-01-31 sutarties pagrindu įsigijo likusią buto dalį, ieškovė savo apskaitoje buto nebeskirstė į dalis ir atsakovei paliko vieną kliento kodą visam butui – (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad buto dalims 8-2 ir 8-3 už 2020 m. gruodžio mėnesį buvo įsiskolinimas, tačiau atsakovė iki 2023-01-12 įsiskolinimą už buto dalį 8-3 mažino (t. y. mokėjo pagal tai buto daliai skirtą kliento kodą), o už buto dalį 8-2 (pagal jai skirtą kliento kodą) jokia įmoka nebuvo atliekama.
10. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais - gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įvirtinti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas (toliau – administravimas): 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį.
11. Administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu ir jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus nuostatos (CK 4.84 straipsnio 2, 6 dalys). Pagrindinį administratoriaus uždavinį apibrėžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (Žin., 2001, Nr. 45-1584; 2002, Nr. 54-2123; TAR, 2015-08-12, Nr. 2015-12236, TAR, 2022, Nr. 2022-27334) (akto redakcija galiojanti nuo 2023-01-01) (toliau – Pavyzdiniai nuostatai) 3 punktas, pagal kurį administratorius privalo užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 4.1–4.13 punktuose.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo dalimis, t. y. 2003 m., 2013 m. ir 2021 m. sudarydama sandorius. Kaip nurodo ieškovė, skola atsakovei yra susidariusi laikotarpiu nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31 už nesumokėtas ieškovės teiktas paslaugas atsakovės buto daliai (20,26 kv. m, pažymėta 8-2), kuri buvo įgyta 2013-11-27 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IR-9746. Minėta buto dalies pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad skolos susidarymo laikotarpiu buto dalis pažymėta 8-2 priklausė atsakovei. Ginčo dėl to byloje nėra. Atsakovei paskaičiuotų mokesčių dydį minėtai buto daliai patvirtina byloje esantis apyvartos žiniaraštis už paslaugas, ginčo dėl paskaičiuotų mokesčių dydžio byloje taip pat nėra. Taigi, atsakovė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) bei administravimo išlaidas (CK 4.84 straipsnio 9 dalis). Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, pati atsakovė skolą pripažįsta, jos neginčija, sutinka ją sumokėti.
13. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovė vykdė administraciniu aktu jai pavestas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, todėl atsakovei už jos turimą buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį (tuo metu pažymėtą indeksu 8-2) atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Atsakovei neatsiskaičius su ieškove už suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiūros paslaugas, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1294,75 Eur skola už laikotarpiu nuo 2019-12-31 iki 2020-12-31 paskaičiuotą buto, adresu (duomenys neskelbtini), daliai (pažymėtai indeksu 8-2) pagal kliento kodą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 270 str.).
14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove už suteiktas administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1294,75 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
15. Atsakovė tiek atsiliepime, tiek ir atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, paaiškindami, jog bylinėjimosi išlaidų nebūtų buvę, jei ieškovė būtų elgusi sąžiningai ir išaiškinusi atsakovei už ką susidarė skola ir kodėl būtent jai, o ne buvusiai savininkei ((duomenys neskelbtini) savivaldybei) reikia tą skolą padengti, todėl mano, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė iš pradžių mokėjo už paslaugas pagal gaunamas sąskaitas su skirtingais mokėtojo kodais, kas patvirtina, kad jai buvo žinoma, jog ji moka už dvi jai priklausiančio buto dalis (8-2 ir 8-3). Be to, atsakovei buvo siunčiami ir pranešimai dėl susidariusio įsiskolinimo už buto dalį 8-2, ir buvo siūlyta išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovės atstovas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priteistinos.
16. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.
17. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 29 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1512,50 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti: 423,50 Eur už ieškinio parengimą; 423,50 Eur už 2024-09-25 rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą teismo posėdyje ir papildomo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą; 242 Eur už 2024-10-28 prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą; 423,50 Eur už 2024-11-14 prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.
18. CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė ėmėsi visų priemonių dėl skolos išieškojimo neteisminiu būdu – atsakovei kas mėnesį buvo teikiamos sąskaitos apmokėjimui, kuriose buvo išskirta susidariusi skola, primenant apie susidariusį įsiskolinimą. Kad atsakovei buvo žinoma apie jai priklausančio buto daliai, pažymėtai indeksu 8-2, skaičiuojamus mokesčius įrodo AB „Lietuvos paštas“ pateiktas išrašas apie įmokas atlikusius asmenis, iš kurio matyti, kad tą pačią dieną atsakovės buvo daromos įmokos pagal skirtingus mokėtojo kodus, kas paneigia atsakovės teiginius, jog ji negaudavo iš ieškovės sąskaitų, todėl nežinojo apie didėjančią skolą. Taip pat atsakovei buvo pateikta ir 2021-05-31 priminimo pažyma apie buto dalies 8-2 skolą, raginant ją nedelsiant padengti bei 2021-06-30 susitarimo dėl skolos mokėjimo dalimis projektas. 2024-04-30 ieškovė pateikė atsakovei priminimo dėl skolos pažymą Nr. PRIMREG0112396. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė net ir ieškinyje nurodė, jog neatmeta galimybės ginčą išspręsti taikiai. Priešingai, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos bandymus išsiaiškinti skolos susidarymo kilmę ir priežastis, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie atsakovės kreipimąsi į ieškovę dėl įsiskolinimo dengimo ir pan. Be to, atsakovė net ir viso bylos nagrinėjimo teisme metu nesiekė ginčo išspręsti taikiai, taip sumažinant didėjančias bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuo atveju neįžvelgia ieškovės nesąžiningumo naudojantis procesinėmis teisėmis.
20. Teismas kartu įvertina ir prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (už suteiktas teisines paslaugas) dydį. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio, skaičiuojant nuo atlikto mokėjimo (2024 m. liepos mėn.) datos, 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 2161 Eur. Taigi, vien už advokato parengtą ieškinį maksimaliai galėtų būti priteistinas 5402,50 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pateikė įrodymus, kad už teisines paslaugas rengiant ieškinį patyrė 423,50 Eur išlaidas, taip pat už rašytinius paaiškinimus ir atstovavimą teisme patyrė dar 1089 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš viso 1512,50 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios yra ženkliai mažesnės už maksimaliai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, patirtas vien rengiant ieškinį. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo ir išvadai, kad ieškovės prašomos priteisti 1512,50 Eur išlaidos teisinei pagalbai yra nepagrįstos ar per didelės. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma laikoma adekvačia, atitinkančia bylos sudėtingumą ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui laiko sąnaudas, bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų išlaidų dydžio, todėl yra pagrįstos.
21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti (duomenys neskelbtini), UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1294,75 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt keturių eurų 75 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1294,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-07-25) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 29 Eur (dvidešimt devynių eurų) žyminį mokestį ir 1512,50 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų dvylikos eurų 50 ct) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.