Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 6 punktą laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. U. priteista 3 456,06 Eur nukentėjusiosios R. U. gydymo išlaidų X teritorinei ligonių kasai.

Iš nuteistojo A. U. taip pat priteista 47,31 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistasis A. U.. Iš apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis neginčija savo kaltės, jog kankindamas ir kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos sveikatą, neginčija ir nustatytų aplinkybių, kuriomis jis šią nusikalstamą veiką padarė bei šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, taip pat neginčija priteistų nukentėjusiosios gydymo išlaidų Ligonių kasai ir proceso išlaidų valstybei. Nuteistasis A. U. prašo tik sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

5.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

5.2. Pagal teismų praktiką skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

5.3. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos tesimo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu, kad kankindamas ir kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos R. U. sveikatą. To neneigia ir pats nuteistasis. Šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, už kurios padarytą A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

7. Iš nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, nustatydamas šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažymėjo, kad A. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad motina jam atleido ir pretenzijų neturi. Iš tikrųjų teisiamojo posėdžio metu tiek nuteistasis, tiek jo motina nukentėjusioji R. U. patvirtino, kad jie susitaikė, o iš bylos matosi jog, kaip ir nusikaltimo padarymo metu, toliau kartu ir gyvena. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau būtina įvertinti ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė net dvi A. U. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad iki sunkiai sutrikdant savo motinos sveikatą alkoholinius gėrimus A. U. vartojo ne mažiau kaip keturias dienas, prieš nukentėjusiąją smurtavo būdamas neblaivus, o po nusikaltimo padarymo jam buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas (1 t., 6 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ir pats A. U. paaiškino, jog būdamas blaivus prieš motiną nesmurtauja. Todėl akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo A. U. jau buvo teistas tris kartus, visus kartus taip pat už smurtinius nusikaltimus prieš šeimos narius, jo teistumas neišnykęs (2 t., 75-78, 79-85, 86 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nustatė ne tik vieną nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančią, bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant A. U. bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas (2 t., 153 b.l.), turi mažametį vaiką. Iš bylos duomenų matosi, kad A. U. nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

9. Skirdamas bausmę teismas jau įvertino ir nuteistojo sveikatą. Dėl psichikos sutrikimų A. U. yra registruotas Psichikos sveikatos centre (2 t., 98 b.l.), o teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-4-2019 nurodyta, jog nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu nuteistajam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, taip pat ir organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., 137-142 b.l.). Minėtas ekspertizės aktas patvirtina ir kitas nuteistojo sveikatos problemas, nurodomas apeliaciniame skunde. Kūdikystėje A. U. įvyko spontaniškas kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, po ko pradėjo vystytis galvos smegenų vandenė, taip pat nurodyta ir apie galūnių dalinį paralyžių. Šie duomenys iš tikrųjų patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamos veikos metu ir šiuo metu turi sveikatos problemų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tų sveikatos problemų skirti kaltininkui ypač švelnią bausmę pagrindo nėra. Teismo ekspertai taip pat pažymėjo, kad nuteistasis fiksuotas ties savo sveikata. Tuo tarpu ekspertizės akte vienareikšmiškai konstatuota, jog A. U. nustatyti sutrikimai (organinis asmenybės sutrikimas, organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė ir šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. O bylos medžiaga patvirtina, kad ir kitos sveikatos problemos (galvos smegenų vandenė, galūnių dalinis paralyžius) taip pat nesutrukdė intensyviai naudoti fizinę jėgą ir sunkiai sutrikdyti savo motinos sveikatą. Jis net kelias paras (nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 9 d.) be didesnės pertraukos smurtavo prieš R. U.. Ji buvo mušama ir kumščiais, ir mediniu durų apvadu, taip pat buvo tampoma ir stipriai pastumta. Visi smūgiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvos sritį, veidą, taip pat ir į krūtinę, dilbius. Nuteistasis, pildamas karštą vandenį ant nukentėjusiosios kojų, jas nudegino. Specialisto išvadoje Nr. G 309/2018 (10) konstatuoti R. U. sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolikos smūgių ar trauminių poveikių (1 t., 39-40 b.l.), o abiejų žastikaulių kūnų skeveldriniai lūžimai su žastikaulių galvų išnirimais atitinka sunkų sveiktos sutrikdymą. Taigi A. U., kankindamas ir kitaip itin žiauriai, sunkiai sutrikdė R. U. sveikatą jau turėdamas apeliaciniame skunde nurodytas sveikatos problemas, kurios jam nesutrukdė nei fiziškai smurtauti prieš savo motiną, nei suprasti tokių neteisėtų veiksmų reikšmę, nei jų valdyti.

10. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po smurtinių veiksmų, kurie tęsėsi net kelias dienas, A. U. jokios pagalbos savo motinai nesuteikė. Jis nei pats reikalingos pagalbos jai nesuteikė, nei iškvietė greitosios medicinos pagalbos. Priešingai, tik atsitiktinumo dėka kaimynei išgirdus pagalbos prašymą buvo iškviesta policija ir greitosios medicinos pagalba. Atvykus pareigūnams buto durys buvo užrakintos ir jų niekas neatidarė, todėl tik priešgaisrinės tarnybos darbuotojų pagalba buvo patekta į butą, kuriame rasta nukentėjusioji R. U. ir neblaivus miegantis A. U.. Be kitų sužalojimų nukentėjusiajai buvo sulaužytos abi rankos. Dėl nuteistojo padarytų sužalojimų nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma ligoninėje, o po to jai buvo paskirta reabilitacija (1 t., 47-48 b.l.). Pati R. U. teisme paaiškino, kad po sužalojimų nejudina rankų, jų negali pakelti nuo žasto į viršų. Jai išsivystė osteomielitas. Abu nuteistasis ir nukentėjusioji teisme aiškino, kad po įvykio A. U. padėdavo R. U., ją aprengdavo, nuvesdavo pas gydytojus. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad vienintelis sūnus jai gali padėti buityje, taip pat ją prižiūrėti. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iš tikrųjų nukentėjusiajai reikalinga pagalba, tačiau ši pagalba reikalinga, kita vertus, dėl paties nuteistojo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų liekamųjų reiškinių. Sveikatos problemas R. U. būtent ir sukėlė nuteistasis. Pažymėtina, kad A. U. ir anksčiau smurtavo prieš savo motiną. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jis yra labiau pavojingas nei reikalingas R. U.. Tai, kad A. U. savo motiną tyčia sužalojo jau ne pirmą kartą, o šį kartą sužalojo sunkiai, rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

11. Būdamas pakankamai jauno amžiaus A. U. iki šios nusikalstamos veikos jau teistas tris kartus. Atkreipiamas dėmesys į kelis aspektus. Visi nusikaltimai, kaip ir paskutinis, padaryti šeimos narių sveikatai. Vieną kartą jis smurtavo prieš žmoną, o du kartus prieš motiną. Paskutinį kartą nukentėjusiajai R. U. jis sukėlė fizinį skausmą 2018 m. balandžio 21 d., o 2018 m. liepos 5-9 dienomis jis jau sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

12. Šios aplinkybės rodo, kad A. U. yra linkęs smurtauti prieš savo motiną R. U.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, o tai parodo, kad jis linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad būdamas jauno amžiaus A. U. daro vis sunkesnius nusikaltimus, naudoja vis stipresnę fizinę jėgą, jo smurtiniai veiksmai intensyvėja. O už ankstesnius nusikaltimus jam paskirtos kitos rūšies bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Akivaizdu, kad A. U. nėra linkęs keisti savo elgesio.

13. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelės rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas svarstė klausimą dėl švelnesnės, negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo, tačiau padarė išvadą, jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti A. U. švelnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę šiuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam visų būtinų sąlygų, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių. Todėl skirdamas A. U. bausmę teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir net į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į jo sveikatą, paskyrė A. U. bausmę mažesnę už BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Nuteistajam paskirta bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga, tokia bausmė atitinka (proporcinga) ir A. U. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ir jo asmenybę, jo elgesį nusikaltimo metu ir po jo bei pačios nukentėjusiosios R. U. interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, būdama nuteistojo motina, natūralu, kad nukentėjusioji atleido A. U., tačiau tai neeliminuoja jo pavojingumo R. U.. Po paskutinio nuteistojo smurtinio elgesio, kai kankindamas ir kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė motinos sveikatą, jai ir reikalinga pagalba. Tokia pagalbą gali suteikti ne tik nuteistasis. R. U. paaiškino, kad tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo, todėl ateityje jai turi būti užtikrinta visa reikiama profesionali pagalba. O vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsniu, ir pačiam nuteistajam A. U. atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose bus užtikrinta visapusiška sveikatos priežiūra. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakeisti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

14. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. U. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo 6 mėnesiams. Iš teismų sistemos „Liteko“ duomenų ir Probacijos tarnybos pranešimo (2 t.,86 b.l.) matosi, kad minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 2 d., o šiuo įsakymu paskirtos bausmės pabaiga numatyta 2019 m. vasario 5 d. BK 64 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai (BK 64 straipsnio 2 dalis) ar iš dalies (BK 64 straipsnio 3 dalis) bausmes sudėdamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, paskyręs bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 6 punktą, šios bausmės nesubendrino su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo ribas, į tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, o šiuo atveju tokių skundų nėra, taip pat ir į tai, jog bausmių bendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas skundžiamo nuosprendžio vykdymo procese, teisėjų kolegija šioje nutartyje šio klausimo nesprendžia.

15. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. U. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo. Jam paskirta bausmė, švelnesnė negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, yra teisinga ir proporcinga, tokia bausmė užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.