- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-665-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00568-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- Kredito unijos „Kupiškėnų taupa“
- Atsakovas
- D. E., R. K., V. G., N. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-665-278/2011
Teisėjas V.Skaraitis Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00568-2011-6
2011 m. spalio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės R. K. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-660-783/2011 pagal ieškovės Kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ ieškinį atsakovams D. E. , R. K. , V. G. ir N. V. dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kredito unija „Kupiškėnų taupa“ prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų D. E. , R. K. , V. G. ir N. V. 33 855,90 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas 34 663 Lt sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – areštavo atsakovams nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 33 856 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o jo nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus privalomuosius atsiskaitymus Valstybei ir mokėjimus ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, reikalaujama priteisti suma yra didelė, iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl manytina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. K. prašo pakeisti nutartį. Nurodo, kad teismas per didele apimtimi jos atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesilaikė proporcingumo, ekonomiškumo principų, neatsižvegė į atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus. Teigia, jog teismų praktikoje paprastai yra paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių interesus. Mano, kad protinga ir teisinga suma, atitinkanti bent minimalius atsakovės šeimos poreikius, yra 1 600 Lt per mėnesį. Nurodo, jog nutartimi teismas nenurodė Civilinio proceso kodekso 738, 739, 668 straipsniuose nustatyto turto, iš kurio draudžiama vykdyti išieškojimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 145 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio užtikrinimui teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, o laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių numatyta, kad ieškinio užtikrinimui gali būti taikomas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės teismas turi parinkti tokias apsaugos priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir neatneštų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų (CPK 145 str. 2 d., CK 1.5 str. 1 d., 4 d.). Teismo priimtos nutartys yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdymui išieškotojo yra pateikiamas antstoliui (CPK 584, 586 str. str.). Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, todėl antstolis teisėtai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Vykdant teismo sprendimus, nutartis privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo procesinių sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t.y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos nustato apribojimus, tvarką vykdant išieškojimus iš fizinio asmens turto, įvardija turtą ir nustato pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 662, 663, 668, 733, 736-739 str. str.). Minėtose teisės normų nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius atsakovo bei jo šeimos narių poreikius. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos vadovaujantis ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu ir teismas neturi duomenų apie skolininkų turtinę padėtį, turimą turtą, o Civilinio proceso kodekso normos konkrečiai numato kokį turtą galima areštuoti ir iš kokio turto gali būti vykdomas išieškojimas, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas neturi pagrindo aukščiau paminėtas teisės normas nurodyti nutartyje, nes vykdydamas nutartį, antstolis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinus konkretaus skolininko pateiktus duomenis apie turimą turtą, jo šeimos sudėtį ir kt.. Dėl paminėtų motyvų apeliantės teiginiai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pažeidžiami jos bei nepilnamečių vaikų interesai, šeima lieka be pajamų ir dėl to neturės galimybės patenkinti minimalių savo poreikių ir tai jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principus, yra nepagrįsti.
Dėl paminėto keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.