Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-119/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-14
Bylos Nr.
2-119/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas
Kategorijos
  • 121.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-119/2008Procesinio sprendimo kategorijos 121.19.4; 122.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Asviga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarties dalies, kuria sustabdytas UAB „Asviga“ bankroto bylos nagrinėjimas (bylos Nr. B2-206-153/2008).

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi UAB „Asviga“ iškelta bankroto byla. To paties teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Tikras kelias“ pateikė teismui pareiškimą dėl UAB „Asviga“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad UAB “Asviga“ direktorė A. G. ir UAB “Asviga“ direktoriaus pavaduotojas A. G. sudarinėjo sutartis su UAB “Setrida“, kurios vienintelis akcininkas ir direktorius yra A. G. , pagal kurias šiai įmonei buvo perduoti UAB “Asviga“ įrengimai, su šia įmone buvo sudarytos įrengimų nuomos sutartys už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, nuoma nebuvo mokama, per UAB “Setrida“ buvo realizuojama UAB “Asviga“ produkcija, nustatant žymiai ilgesnius atsiskaitymo terminus, suteikiant išskirtines sąlygas UAB „Setrida“. UAB „Asviga“ direktorė siekė teikti naudą susijusiam asmeniui ir perkelti bendrovės verslą į direktorei patikimo asmens vadovaujamą įmonę ir tokiu būdu toliau vykdant gamybą išsilaisvinti nuo kreditorinių reikalavimų. Siekiant perimti bendrovės verslą iš UAB „Asviga“ buvo atleidžiami, o UAB „Setrida“ buvo įdarbinami UAB “Asviga“ darbuotojai. UAB „Setrida“ tose pačiose patalpose užsiėmė tokia pačia veikla kaip ir UAB „Asviga“. Tokiu pat būdu UAB „Asviga“ direktorė A. G. siekė perkelti kukurūzų lazdelių verslą į UAB “Baltsoja“, kurios vienas iš steigėjų yra direktorės tėvas E. R. . 2006-11-22 kreditorinio perleidimo sutartimi kreditorius UAB “SSPC“ perėmė iš AB Šiaulių banko 1 365 253,65 Lt reikalavimą UAB “Asviga“ bei skolos užtikrinimo priemones, t.y. įkeistą UAB “Asviga“ turtą, tokiu būdu įgaudamas pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą prieš kitus kreditorius. UAB “SSPC“ pagrindinis akcininkas A. R. yra susijęs su UAB “Asviga“ direktore giminystės ryšiais. UAB “SSPC“ prieš pat bankroto bylos iškėlimą atsisakė įkeitimo nekilnojamiems daiktams, priklausantiems UAB“Asviga“ direktorės A. G. tėvams Irenai ir E. R. . Kreditorius UAB “Tikras kelias“ nurodė, kad atlikus šiuos parengiamuosius veiksmus, UAB „Asviga“ bankroto bylos iškėlimas tapo nepavojingu A. G. , bei artimų giminaičių priklausančiam turtui, UAB “Asviga“ verslas ir klientai išskirtinėmis sąlygomis buvo perduoti susijusioms bendrovėms UAB „Setrida“ bei UAB „Baltsoja“, per susijusį asmenį UAB „SSPC“ išlaikoma viso savo turto kontrolė ir yra reali galimybė neprarasti turto kontrolės net ir priverstinių turto varžytinių atveju. UAB „Asviga“ bankrotas, kreditoriaus UAB “Tikras kelias“ nuomone, turi tyčinio bankroto požymių, o visi nurodyti sandoriai buvo sudaryti žinant apie sunkią UAB „Asviga“ finansinę būklę, todėl laikytini tyčiniais veiksmais (t. 4, b. l. 31-39).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. sausio 4 d. nutartimi, įvertinęs kreditoriaus UAB „Tikras kelias“ nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šios aplinkybės gali turėti BK 209 straipsnyje numatyto nusikalstamo bankroto požymių. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis CPK 300 straipsniu, teismas nutarė pateikti prokurorui pareiškimo dėl tyčinio bankroto nustatymo ir jo priedų nuorašus ikiteisminiam tyrimui atlikti, siekiant išsiaiškinti kreditoriaus pareiškime nurodytas aplinkybes dėl UAB „Asviga“ tyčinio bankroto ir nusprendė bankroto bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos.

Šalies argumentai

Atsakovas BUAB „Asviga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarties dalį dėl bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Skundžiama nutartimi sustabdyta bankroto byla reiškia visos įmonės bankroto procedūros sustabdymą, o tai prieštarauja ĮBĮ paskirčiai, tikslams bei nuostatoms. Sustabdytas bankroto procesas neatitinka bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo bei teisėtų bankrutuojančios įmonės kreditorių lūkesčių principų. Pagal CPK 166 str. 3 d. sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami. Be to, administratorius nebegali teikti administravimo paslaugų. Skundžiama nutartis prieštarauja CPK 291 str. 1 d. 5 p. normai, nustatančiai, kad nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Teismas nepagrindė savo išvados sustabdyti bylos nagrinėjimą, todėl nutartis turi būti panaikinta taikant CPK 329 str. 2 d. 4 p.Teismas nenurodė, kodėl bankroto bylos negalima nagrinėti iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, kaip nusikaltimas gali būti susijęs su nagrinėjamos bankroto bylos dalyku ir kokią įtaką turės teisiniam rezultatui civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Asviga“. Teigia, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai neturės įrodomosios, prejudicinės ar privalomosios galios sustabdytai bankroto bylai. Ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamo bankroto terminas nėra apibrėžtas, atitinkamai neapibrėžtam laikui yra sustabdytos įmonės bankroto procedūros, o tai neatitinka bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo bei teisėtų bankrutuojančios įmonės kreditorių lūkesčių principų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Tikrasis kelias“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad bankroto bylos sustabdymas siekiant išsiaiškinti galimo įmonės tyčinio bankroto aplinkybes, atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtus lūkesčius. Sustabdžius bankroto bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, bus išvengta prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyta byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių bei teismo laiko ir lėšų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovų UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ atstovas adv. A. Gruodis prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Teismas neturėjo diskrecijos teisės ir, vadovaudamasis CPK 163 str. 3 p., privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nesustabdžius šios bylos nagrinėjimo ir baudžiamojo proceso tvarka konstatavus tyčinį bankrotą nebūtų atliktos visos įstatyme numatytos procedūros. Dėl šių priežasčių šioje byloje yra tiesioginis ryšys tarp bankroto byloje nustatytinų aplinkybių bei vykdytinų procedūrų ir teismo nutartyje perduoti medžiagą prokurorui dėl paaiškėjusių nusikalstamų veiksmų nurodytų aplinkybių. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymas sustabdo visą įmonės bankroto procesą. Taip pat nepagrįstai nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia CPK 291 str. 1 d. 5 p., nes nutartyje nurodytos aplinkybės, kodėl reikia perduoti medžiagą prokurorui ir straipsnis, kuriuo remiantis sustabdyta byla (CPK 300 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio proceso įstatymas nustato bankroto bylų nagrinėjimo tvarką, nurodydamas, jog šios bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.), tarpe jų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), kurio 10 straipsnio pirmoji dalis numato, jog bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

CPK 263 straipsnis teismo sprendimui nustato teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teismo sprendimo pagrįstumas inter alia priklauso nuo to, ar teismas teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Apie tai sprendžiama analizuojant motyvuojamąją teismo sprendimo dalį, kurioje teismas, išnagrinėjęs bylą, privalo išdėstyti padarytų išvadų motyvus. Pagal CPK 291 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto nuostatą nutartyje turi būti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Motyvuojamojoje nutarties dalyje faktiškai ir teisiškai pagrindžiamos teismo nutartimi padarytos išvados. Motyvų sprendime (nutartyje) nebuvimas laikomas vienu iš absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p .).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad kreditoriaus pareiškime nurodytos aplinkybės gali turėti BK 209 straipsnyje numatyto nusikalstamo bankroto požymių. Teismas nurodė, kad esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis CPK 300 straipsnio 1 dalimi, pareiškimo ir jo priedų nuorašus būtina pateikti prokurorui ikiteisminiam tyrimui atlikti, siekiant išsiaiškinti kreditoriaus nurodytas aplinkybes dėl UAB „Asviga“ tyčinio bankroto ir sprendė, kad bankroto bylos nagrinėjimas sustabdytinas iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo. Teisėjų kolegijos nuomone, vien teisės normos, kuria vadovavosi teismas sustabdydamas bylos nagrinėjimą, nurodymas negali būti laikomas tinkamu nutarties motyvavimu, nes teismo nutartis yra motyvuota tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius, ir teisinius argumentus (conditio sine qua non).

CPK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos dvi tolesnės civilinės bylos eigos galimybės, jeigu ją nagrinėjant tam tikrų asmenų veiksmuose išaiškėja nusikaltimo požymių, t. y. teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės arba civilinę bylą sustabdyti. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs civilinę bylą sustabdyti, nenurodė motyvų, kuriais remdamasis jis sustabdė bankroto bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 str.). Todėl teismas, spręsdamas bylos sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovų UAB „Dovaina“ ir UAB „Dovainos prekyba“ atstovas adv. A. Gruodis nurodo, kad teismas neturėjo diskrecijos teisės ir, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Kolegijos manymu, šis jo teiginys nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal BPK 6 straipsnio 1 dalį baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismas. Pagal BPK, paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, pradedamas ikiteisminis tyrimas, baudžiamosios bylos iškėlimo klausimas nesprendžiamas. Tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir kartu su bylos medžiaga perduoda teismui (BPK 220 str. 1 d. ), tada prasideda baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka nėra tapačios sąvokos. CPK 163 str. 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei nagrinėjama byla baudžiamąja tvarka, t. y. baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo baudžiamojoje byloje ir tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 str. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).

Teisėjų kolegija, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad skundžiama nutarties dalis, kuria teismas nusprendė sustabdyti bankroto bylos nagrinėjimą, naikinama ir klausimas dėl bankroto bylos sustabdymo perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 338 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas bankroto bylos nagrinėjimas, panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos sustabdymo perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis