- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-26/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- L. B., A. B.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- R. R., žemės ūkio bendrovė „Landvesta 1“, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-139-324/2010 pagal ieškovų A. B. ir L. B. ieškinį atsakovei A. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys: R. R., žemės ūkio bendrovė „Landvesta 1“, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. S., Kauno rajono 3-ojo notaro biuro notarė G. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydami: 1) pripažinti negaliojančiu Z. B., mirusios 2008 m. vasario 3 d., atsakovei išduotą 2004 m. lapkričio 8 d. įgaliojimą (reg. Nr. 2-16230); 2) pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 11 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (reg. Nr. 2-4983), kuria Z. B. perdavė atsakovei ½ dalį 0,1020 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 59/100 dalis 341,91 m² bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 59/100 dalimi kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją, grąžinant šį turtą ieškovams lygiomis dalimis; 3) pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartį (reg. Nr. 2-4986), kuria Z. B. padovanojo atsakovei 0,1108 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 26 skl., SB „Pajiesys“, Kauno rajone, ir taikyti restituciją, priteisiant ieškovams 14892 Lt piniginį ekvivalentą; 4) pripažinti negaliojančiu Z. B. atsakovei išduotą 2005 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą (reg. Nr. 8830); 5) priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės 44 738,48 Lt žalai atlyginti.
Ieškovai reikalavimus pripažinti negaliojančiais įgaliojimus, išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutartis grindė tuo, kad iki mirties Z. B. sirgo ligomis, dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 str.). Ieškovų nuomone, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes atsakovė Z. B. neišlaikė ir nemokėjo periodinių piniginių įmokų. Dėl to pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį taikytina restituciją, grąžinant ieškovams lygiomis dalimis pagal minėtą sutartį atsakovei perduotą turtą. Atsakovė, veikdama 2004 m. lapkričio 8 d. įgaliojimo pagrindu, iš Z. B. banko sąskaitos paėmė 27 841,48 Lt, panaudodama juos savo reikmėms. Taip buvo sumažintas Z. B. palikimas ir ieškovams padaryta 27 841,48 Lt žala, kuri pagal CK 6.521 straipsnio 1 dalį iš atsakovės priteistina ieškovams. Atsakovei 2005 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartimi padovanotas žemės sklypas buvo perleistas trečiajam asmeniui R. R. už 10 000 Lt, todėl, pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, pagal CK 6.147 straipsnį iš atsakovės ieškovams priteistina didžiausia šio žemės sklypo vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis – 14 892 Lt. Veikdama pagal 2005 m. lapkričio 23 d. įgaliojimą, atsakovė pardavė Z. B. priklausantį žemės sklypą. Pinigai už žemės sklypą buvo pervesti atsakovei. VĮ Registro centro duomenimis, šio žemės sklypo vertė yra 16 897 Lt, kuri pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį iš atsakovės priteistina ieškovams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovams po 6 500 Lt žalai atlyginti, kitus ieškovų reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad šalys yra Z. B. vaikai. Pažymėjo, kad šalių paaiškinimai apie motinos galimybes suprasti savo veiksmus dėl susirgimo bei amžiaus yra prieštaringi. Atlikus pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę ekspertai nustatė, kad 2004 m. lapkričio 8 d. – 2005 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu Z. B. sirgo psichikos sutrikimu – demencija, sergant netipiška arba mišria Alzhaimerio liga, tačiau nedavė kategoriškos išvados, ar dėl šio susirgimo ji galėjo suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti. Teismas, įvertinęs pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą kartu su kitais įrodymais (liudytojų gydytojo neurologės L. B., gydytojo psichiatro S. J. parodymai, ekspertizę atlikusio eksperto S. S. paaiškinimai dėl ekspertizės išvados, liudytojos Z. K. E. parodymai), konstatavo, kad CK 1.89 straipsnyje numatytas ieškinio pagrindas neįrodytas, todėl ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei sandorių negaliojimo pasekmių taikymo CK 1.89 straipsnio pagrindu atmetė.
Teismas pažymėjo, kad ieškovai, prašydami panaikinti turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį dėl to, kad atsakovą ją vykdė netinkamai, remiasi CK 6.464 straipsniu, kuris reglamentuoja išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimą. Teisę nutraukti sutartį, jeigu rentos mokėtojas iš esmės ją pažeidžia, turi rentos gavėjas. Kadangi iki mirties rentos gavėja Z. B. tokio reikalavimo rentos davėjai nepareiškė, teismas atmetė ieškovų reikalavimą šį sandorį pripažinti negaliojančiu, nesant ieškovų teisės šiam reikalavimui pareikšti. Be to, pagal minėtos sutarties 5 punktą atsakovė įsipareigojo išlaikyti turto perleidėją Z. B., suteikdama jai būtinas paslaugas, kurių vertė yra 450 Lt per mėnesį, tačiau mokėti periodinių įmokų atsakovė neprivalėjo. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad jos teiktas išlaikymas viršija 450 Lt per mėnesį sumą.
Ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas pripažino iš dalies pagrįstu. Teismo vertinimu, atsakovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, prašydami priteisti 27 841,48 Lt, kuriuos atsakovė paėmė iš Z. B. banko sąskaitos. Teismas pažymėjo, kad naudotis ir disponuoti Z. B. banko sąskaitose esančiomis lėšomis atsakovei buvo pavesta 2004 m. lapkričio 8 d. patvirtintu įgaliojimu. Atsakovės teigimu, dalis pinigų iš sąskaitos ji buvo paėmusi nupirkti prekes motinos reikmėms, o dalis pinigų buvo paėmusi pati motina atsakovei padedant. Dėl netinkamo įgaliojimu suteiktų pavedimų vykdymo iki mirties įgaliotoja pretenzijų nepareiškė. Atmetus ieškinį dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, teismo vertinimu, negali būti pripažintas pagrįstu ieškovų reikalavimas laikyti kaltais, neteisėtais atsakovės veiksmus, susijusius su piniginių lėšų (27 000,48 Lt) paėmimu iš Z. B. sąskaitos nuo 2004 m. lapkričio 8 d. iki jos mirties. Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius po Z. B. mirties į jos sąskaitą pervedė 790 Lt vienkartinę šalpos išmoką. Atsakovė įrodė, kad ši suma buvo išleista Z. B. palaidojimui, todėl, nors šios lėšos buvo paimtos iš sąskaitos pasibaigus įgaliojimui, jų panaudojimas pagal tiesioginę paskirtį (šios lėšos, apdraustajam mirus, išmokamos jo šeimai), teismo vertinimu, nėra neteisėtas veiksmas.
Z. B. 2005 m. lapkričio 23 d. įgaliojimu įgaliojo atsakovę parduoti žemės sklypą, esantį Panevėžio raj, Žibartonių kaime, ne mažiau kaip už 7 000 Lt, ir gautus pinigus perduoti įgaliotojai. Šis žemės sklypas buvo parduotas už 13 000 Lt ir pinigai pervesti į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovės teigimu, minėtus pinigus ji perdavė motinai, be to, už juos pirko motinai vežimėlį, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Atsakovė neįvykdė CK 6.760 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, todėl, teismo vertinimo, atsakovė privalo atlyginti įgaliotojos turto paveldėtojams dėl to padarytus nuostolius (CK 6.760 str. 8 d.). teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinį dėl įgaliojimo, kuriuo pagrindu buvo parduotas minėtas žemės sklypas, nėra įstatyminio pagrindo taikyti restituciją pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, už šį turtą ieškovams priteisiant didžiausią jo vertę, todėl priteisė ieškovams iš atsakovės po 6 500 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ekspertizės aktas teismui nėra privalomas ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas sureikšmino ekspertizės aktą, nors iš esmės į teismo užduotą klausimą dėl Z. B. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti nebuvo atsakyta. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, liudytojų apklausos, pakartotinės (ar papildomos) teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, tokiu būdu teismas užkirto ieškovams kelia įgyvendinti jiems priklausančias procesines teises. Šios aplinkybės reiškia, kad teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą.
2. Ekspertizės akte nurodyta, kad į klausimą dėl Z. B. gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti negali duoti atsakymo dėl prieštaravimų tarp medicininių dokumentų ir kitų ekspertams pateiktų duomenų. Atliekant ekspertizę buvo pažeisti ekspertinio tyrimo išsamumo ir objektyvumo principai. Ekspertai, jų nuomone, nustatę prieštaravimus tarp jiems pateiktų duomenų, nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimams pašalinti. Vien Z. B. gydžiusių gydytojų parodymai turėjo sukleti teismui abejones dėl ekspertizės akto pagrįstumo. Svarbiausiu rašytiniu įrodymu, kurį teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos, yra 2010 m. vasario 18 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. P-KI-80-10, kurioje nustatyta, kad Z. B. sirgdama jai diagnozuotu psichikos sutrikimu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos ir kitas specialisto išvadas dėl Z. B. mirties priežasties nustatymo, persirgtų ligų, skirtų vaistų. Teismas atsisakė apklausti liudytoja Z. B. gydžiusią šeimos gydytoją O. S.. Be to, ekspertizės rezultatus, t. y. negalėjimą atsakyti į pagrindinį klausimą lėmė netinkamai suformuluoti klausimai ekspertams. Teismas pavedė ekspertams įvertinti Z. B. gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir visose kitos gyvenimo situacijose tiriamame laikotarpyje. Šioje byloje turi būti skiriama pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau prieš tai prie bylos turi būti prijungtos minėtos specialisto išvados bei apklausta liudytoja gydytoja O. S., kad pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu šie įrodymai galėtų būti įvertinti. Be to, pakartotinė ekspertizė turėtų būti skiriama aukštesnio lygio ekspertinei įstaigai – Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui, ekspertams turėtų būti patikslintas klausimas, ar Z. B. sudarydama minėtus įgaliojimus ir sutartis galėjo suprasti šių teisinių veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nurodė, kad reikalavimą dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.464 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo reikšti pati Z. B., o jai šito nepadarius, ieškovei tokios teisės neturi. Tačiau ieškovei, priėmę mirusiosios Z. B. palikimą, kartu perėmė ir teisę ginčyti visus jos sudarytus sandorius. Teismo teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kuriai būtų paneigti atsakovės atsikirtimai dėl minimalios vertės išlaikymą atitinkančių paslaugų teikimo Z. B. iki jos mirties. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nes aplinkybes apie sutarties vykdymą, t. y. Z. B. išlaikymą ir jo vertę, turėjo įrodyti atsakovė. Be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes atsakovės pateikti kvitai ir sąskaitos neįrodo, kad išlaikymui būtu skirta po 450 Lt per mėnesį.
4. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 27 841,48 Lt žalos atlyginimo, nurodydamas, kad atsakovė pagal jai išduotą įgaliojimą buvo paėmusi iš Z. B. banko sąskaitos ir jos reikmėms išleidusi 5 052 Lt, o likusieji pinigai buvo paimti pačios Z. B.. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes rėmėsi tais pačiais įrodymais, t. y. maisto ir kitų prekių pirkimo kvitais, kurias prieš tai buvo pateisinęs išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, pateisino ir 5 052 Lt pinigų sumos, kurią atsakovo pripažino paėmusi iš Z. B. sąskaitos, panaudojimą. Teismas nevertino, ar išlaikyti Z. B. buvo būtina, atsižvelgiant į jos gaunamų pajamų dydį (apie 800 Lt senatvės pensija ir apie 800 Lt už slaugą), o jei išlaikymas buvo reikalingas, ar Z. B. papildomai gaunant apie 450 Lt vertės išlaikymą pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, papildoma 27 000,48 Lt suma buvo reikalinga Z. B. poreikiams tenkinti. Nepriklausomai nuo to, ar 2004 m. lapkričio 8 d. įgaliojimas šioje byloje bus pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, vis 27 841,48 Lt suma turėtų būti priteista iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad, priėmę Z. B. palikimą, kartu perėmė ir teisę ginčyti visus jos sudarytus sandorius. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį apeliantai prašė pripažinti negaliojančia CK 1.89 straipsnio ir CK 6.464 straipsnio pagrindu, tačiau CK 6.464 straipsnyje numatyti ne sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas, o išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pagrindas. Ši sutartis pasibaigia mirus rentos gavėjui, todėl pasibaigusią sutartį nutraukti nėra galimybių. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nes, apeliantų teigimu, aplinkybes apie sutarties vykdymą turėjo įrodyti atsakovė. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovė Z. B. išlaikymui turėjo skirti po 450 Lt per mėnesį. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 5 punktą išlaikymas tai ne tik išleisti pinigai maisto pirkimui, komunaliniams patarnavimams, vaistams ir kt., tačiau ir nematerialaus pobūdžio paslaugos, t. y. drabužių skalbimas, kambario tvarkymas, maisto paruošimas, kelionės pas gydytojus, kurios negali būti įvertintos pinigais.
2. Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas sureikšmino byloje teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir nepagrįstai neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė skiriama tik CPK 219 straipsnio numatytais atvejais, o ne dėl to, kad viena iš šalių nesutinka su eksperto išvada. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos 2010 m. vasario 18 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvadą Nr. P-KI-80-10. CPK 177 straipsnio 2 dalis nenumato specialisto išvados kaip įrodymo civiliniame procese. Minėta išvada neatitinka ir rašytinio įrodymo sąvokos. Šioje išvadoje pateikiami ne duomenys, o išvada, t. y. mokslinės psichiatrijos žinių duodama išvada, kuri atitinka CPK 212 straipsnyje nurodytą ekspertizės sąvoką. Tačiau šią išvadą davę asmenys neturi reikiamos kvalifikacijos tokiai išvadai duoti, nes A. A. G. nėra psichiatras, o ekspertas medicininėms ekspertizėms atlikti, o D. S. yra gydytojas psichiatras, tačiau nėra psichiatras ekspertas.
3. Apeliantų nuomone, teismas, atsisakydamas tenkinti jų prašymus dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos, liudytojos apklausos, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo, užkirto jiems kelia įgyvendinti procesines teises. Tačiau pagal CPK 181 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti ankščiau ir jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Ieškovų prašymas prijungti prie bylos specialisto išvadas teismo pagrįstai atmestas, nes jos nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių ir neturi ryšio su byla.
4. Apeliantai nepagrįstai nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas jų reikalavimas dėl 27 841,48 Lt žalos atlyginimo. Šis ieškovų reikalavimas negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovas minėtą sumą prašė priteisti kaip jiems padarytą žalą, tačiau jie neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Z. B. galėjo disponuoti jai priklausančiomis lėšomis ir ši teisė nebuvo apribota, todėl šios teisės realizavimas negali būti laikomas kaip ieškovams padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis
Byloje nustatyta, kad ieškovų ir atsakovės motina Z. B. mirė 2008 m. vasario 3 d. Ieškovai ir atsakovė yra Z. B. pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai. Ieškovai 2008 m. sausio 1 d. padavė pareiškimą Kauno m. trečiojo notarų biurui priimti palikimą.
Tarp Z. B. ir atsakovės 2005 m. balandžio 11 d. buvo sudaryta sutartis su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (t. 1, b. l. 108-110). Pagal šią sutartį Z. B. perdavė atsakovės nuosavybėn ½ dalį (0,1020 ha) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esančio 59/100 dalis gyvenamojo namo bei 59/100 dalis kiemo statinių (stoginė, tvora, šulinys, kiemo aikštelė), o atsakovė įsipareigojo išlaikyti Z. B., suteikdama jai maitinimą, drabužius, vaistus, drabužių skalbimą ir kitas būtinas paslaugas. Išlaikymo vertė – 450 Lt. Z. B. 2005 m. balandžio 11 d. padovanojo atsakovei 0,108 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65-66). Ieškovai reikalavimus pripažinti negaliojančiomis 2005 m. balandžio 11 d. išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutartis grindžia aplinkybėmis, kad jų motina Z. B. ginčijamų sandorių sudarymo metu dėl ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartimi tikslu nustatyti, ar Z. B. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė (t. 4, b. l. 159-162). Teismo paskirtą ekspertizę atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno pirmasis teismo psichiatrijos skyrius (t. 4, b. l. 197-199). Ekspertų komisija nustatė, kad Z. B. 2004 m. lapkričio 8 d. – 2005 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu sirgo psichikos sutrikimu – demencija sergant netipiška arba mišria Alcheimerio liga. Į teismo užduotą klausimą, – ar Z. B. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, ekspertai atsakė, kad kategoriško atsakymo duoti negali, tačiau atsižvelgdami į tą aplinkybę, kad medicininiuose dokumentuose nurodyta, jog į gydymo įstaigą Z. B. atvykdavo viena, ekspertai pareiškė nuomonę, kad tai byloje apie Z. B. kritikos būvimą, gydymosi būtinumo suvokimą, pakankamą adaptaciją.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pakartotinę (pomirtinę) psichiatrijos ekspertizę buvo pavesta atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai (t. 6, b. l. 39-40). Pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė nustatė, kad Z. B. 2004 m. lapkričio 8 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. (ginčijamų sandorių sudarymo metu) sirgo staiga prasidėjusia kraujagysline demencija ir dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (t. 5, b. l. 55-59). Ekspertų komisija konstatavo, kad lėtinės hipertenzijos ligos išemijos fone Z. B. išsivystė galvos smegenų encefolopatija, diagnozuota 2002 metais. Dėl 2003 metais įvykusio hemoraginio insulto dar labiau pablogėjo galvos smegenų nepakankamumas, neuronų mityba, dėl ko spartėjo galvos smegenų neurodegeneracinis procesas, smegenų žievės pažeidimai, dėl galvos smegenų organinių pakitimų progresavo koguityvių funkcijų orientacijos, afektiniai (depresiniai) sutrikimai. Ekspertai pažymėjo, kad tai labai vaizdžiai iliustruoja jos protinės būklės mini tyrimų (MMSE) rezultatų chronologija, kuri parodo, kad protinė būklė blogėja: 2003 m. kovo mėn. – 24 balai, 2003 m. balandžio mėn. – 22 balai, 2004 m. birželio mėn. – 19 balų, 2004 m. spalio mėn. – 17 balų; 2006 m. kovo mėn. – 8 balai. Duomenų, kokie MMSE rezultatai buvo 2005 m. balandžio mėnesį, medicininiuose dokumentuose nėra, tačiau iš turimų Z. B. duomenų apie sveikatos būklę, darytina išvada, kad MMSE balai turėjo tendenciją mažėti ir galėjo būti tik mažesni, o ne didesni nei 17 balų (vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimai) nustatyti 2004 m. spalio 12 d. Ekspertas S. S. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad Z. B. liga progresavo.
Asmens psichinę būseną, kaip juridinį faktą, patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė. Minėta pirminė pomirtinė Z. B. teismo psichiatrinė ekspertizė vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar Z. B. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, atsakyti negalėjo. Ekspertų nuomone aplinkybė, kad Z. B. atvykdavo pas gydytojus viena, byloja apie jos kritikos būvimą, gydymosi būtinumo suvokimą, pakankamą adaptaciją. Tačiau įrašai Z. B. Kalniečių poliklinikos sveikatos apžiūros kortelėje patvirtina, kad Z. B. pas gydytojus atvykdavo lydima vyro, sūnaus ar dukters (2003 m. birželio 13 d. - su vyru, 2004 m. kovo 13 d. – su sūnumi, 2004 m. gruodžio 14 d. – su dukra, 2005 m. vasario 17 d. – su dukra, 2005 m. rugpjūčio 2 d. – viena (lydint dukrai) ir tik vienas įrašas, atliktas 2005 m. vasario 17 d., yra apie tai, kad atvyko viena. Pakartotinės ekspertizės akte pažymėta, kad sergant kraujagysline demencija, ilgai išlieka protinės žinios, kurį laiką gali išlikti gyvenimo eigoje įgyti elementarūs buities ir higienos įgūdžiai (apsitarnavimas buityje, pokalbiai bendromis temomis), nuvažiavimas į gerai žinomas vietas ir kt.), tačiau tai neprieštarauja klinikiniams demencijos diagnostiniams kriterijams. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu minėtas atvykimas pas gydytoją be lydinčio asmens, kaip ir liudytojų Z.K. E. ir I. M. parodymai apie Z. B. nepasikeitusį gebėjimą bendrauti, atmintį, orientaciją, nepaneigia pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadų, kad Z. B. sirgo staiga prasidėjusia kraujagysline demencija- intelekto regresija, kuomet intelektualinė sfera charakterizuojama sutrikusiu apibendrinimų lygiu, psichikos procesų inertiškumu, mąstymo sulėtėjimu, padidintu įtaigumu, priklausomumu – ir dėl psichikos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksmus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.89 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, aptartais ir įvertintais įrodymais, sprendžia, kad ginčijamos dovanojimo sutarties ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu Z. B. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ginčijamos sutartys CK 1.89 str. 1 d. pagrindu pripažintinos negaliojančiomis.
Pripažinus negaliojančia pagal CK 1.89 str. pagrindu 2005 m. balandžio 11 d. išlaikymo iki gyvos sutartį atsiranda sandorio negaliojimo pasekmės – dvišalė restitucija (CK 1.89 str. 2 d., 1.80 str. 2 d.). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba tai sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Taikant restituciją teismas nustato, ką kiekviena šalis pagal pripažintą negaliojančią sutartį gavo. Pagal 2005 m. balandžio 11 d. pripažinta negaliojančia išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Z. B. perdavė atsakovei nekilnojamąjį turtą, o atsakovė įsipareigojo Z. B. išlaikyti, suteikdama maitinimą, drabužius, nupirkdama vaistus, išskalbdama drabužius ir suteikdama kitas būtinas paslaugas. Išlaikymo vertė 450 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Taikant restituciją šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo t. y. šalys privalo vieną kitai grąžinti turtą, kurį jos gavo pagal sutartį, kurią teismas pripažino negaliojančia. Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį nekilnojamąjį turtą gavo ir turi. Taigi turtas grąžintinas natūra mirusiosios Z. B. nuosavybėn.
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Z. B. išlaikymą sudarė: maitinimas, drabužiai, vaistai, drabužių išskalbimas ir kitos būtinos paslaugos. Visų šių paslaugų vertė 450 Lt per mėnesį. Pripažinus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį negaliojančia ir taikant restituciją išlaikymas negali būti grąžinamas natūra, todėl restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-278/2009).
Ieškovai teigia, kad atsakovė 450 Lt per mėnesį vertės išlaikymo Z. B. nesuteikė, nes jos pateikti įrodymai (prekių įsigijimo kvitai) nepatvirtina, kad šios prekes pirktos būtent Z. B., o sumokėtų už prekes pinigų suma nesiekia 14850 Lt išlaikymo sumos už 33 išlaikymo mėnesius, per kuriuos pagal sutartį atsakovė turėjo teikti išlaikymą.
Minėta, kad į 450 Lt išlaikymo vertę įeina ne tik aprūpinimas vaistais, maistu, drabužiais, bet ir kitos būtinos paslaugos. Aplinkybes, kad atsakovė nuo 2005 metų gyveno drauge su Z. B., kad Z. B. dėl ligos buvo būtina priežiūra ir kad nuo 2005 metų ją prižiūrėjo atsakovė, ieškovai pripažįsta. Įrašai Z. B. medicininiuose dokumentuose patvirtina, kad Z. B. buvo reikalinga priežiūra. Ieškovų paaiškinimai taip pat patvirtina, kad Z. B. buvo reikalinga priežiūra ir kad iki 2005 metų Z. B. prižiūrėjo ieškovas L. B..
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nėra aptarta, kokią dalį 450 Lt vertės išlaikyme sudaro maisto vertė. Atsižvelgiant į tai, kad viso išlaikymo suma vienai dienai sudarė 15 Lt, maistui tenkanti dalis yra mažesnė nei 15 Lt ir sudaro tik dalį viso išlaikymo vertės. Ieškovės paaiškinimų, kad po sutarties iki gyvos galvos sudarymo ji Z. B. suteikė paslaugas (maisto ruošimas, skalbimas, kambarių tvarkymas, rūpinimasis kuru, sveikatos priežiūra, laisvalaikio praleidimas) ieškovai neginčija. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad Z. B. turėjo pakankamai pinigų ir atsakovei nereikėjo jos išlaikyti, nepaneigia išlaikymo, kurį atsakovė suteikė Z. B., fakto, išlaikymo apimties ir vertės. Taigi įrodymų visuma byloje patvirtina, kad atsakovė, vykdydama iki gyvos galvos išlaikymo sutartį, suteikė Z. B. ne tik maitinimo paslaugas. Nors kvitai apie maisto, higienos reikmenų pirkimą vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, kad šios prekės pirktos būtent Z. B., tačiau patys ieškovai nurodė, kad Z. B. dėl ligos, buities reikalų nebetvarkė.
Nuo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo iki Z. B. mirties išlaikymo trukmė yra 33 mėnesiai ir 22 dienos ir jo vertė piniginė išraiška sudaro 15 180 Lt (450x33 mėn. 22 d.). Taikant restituciją, Z. B. turėtų atsakovei grąžinti 15180 Lt. Z. B. mirus 15180 Lt suma atsakovei priteistina iš Z. B. paveldimo turto t. y. iš jos įpėdinių, kurie paveldės turtą grąžinta jos nuosavybėn.
Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia atsakovė turėtų grąžinti 0,1108 ha žemės sklypą, tačiau šio žemės sklypo atsakovė nuosavybės teise nebeturi, nes 2005 m. spalio 3 d. atsakovė žemės sklypą pardavė už 10 000 Lt (t. 1, b. l. 111-113). Ieškovai prašo iš atsakovės priteisti 14 892 Lt žemės sklypo vidutinę vertę, nustatytą 2008 metais VĮ Registro centro mėgėjiškai sodų žemei (t. 1, b. l. 27).
Kai restitucijos neįmanoma atlikti natūra, restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Tais atvejais, kai grąžintinas turtas yra perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu turto vertė buvo mažiausia (CK 6.147 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė padovanotą žemės sklypą 2005 m. spalio 3 d. pirkimo- pardavimo sutartimi perleido, restitucija sumokant ekvivalentą pinigais taikoma vadovaujantis CK 6.147 straipsnio 2 dalimi. Perleisto turto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ registro centro duomenis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo 3343 Lt (t. 1, b. l. 125-126). Pažymėtina, kad VĮ registrų centro nustatyta vidutinė žemės sklypo vertė 14 892 Lt, kuriuos ieškovai prašė priteisti iš atsakovės, pagal 2007 m. birželio 1 d. rinkos būklę. Tuo tarpu atsakovė žemės sklypą perleido 2005 m. spalio 3 d. Duomenų, kokia buvo ginčo žemės sklypo reali rinkos vertė, bet ne vidutinė, turto gavimo ar perleidimo metu ieškovai duomenų nepateikė. Pagal VĮ registro centro duomenys 2005 m. spalio 3 d. vidutinė žemės sklypo vertė – 6825 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu pagal byloje esančius duomenis, tikroji žemės sklypo rinkos vertė yra ta vertė, už kurią atsakovė 2005 m. spalio 3 d. sklypą pardavė t. y. 10 000 Lt. Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikant restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, iš atsakovės A. N. Z. B. įpėdinių naudai priteistina suma sudaro 10 000 Lt.
Dėl 2004 m. lapkričio 8 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais ir 27 841,48 Lt ir 841 Lt žalos atlyginimo
2004 m. lapkričio 8 d. Z. B. išdavė įgaliojimą atsakovei valdyti, tvarkyti visą nuosavybės teise jai priklausantį turtą, tvarkyti visus jos reikalus visose įstaigose ir organizacijose, ją atstovaujanti visose įstaigose ir organizacijose ir UAB ,,Čiaupas“, naudotis ir disponuoti piniginėmis lėšomis visose sąskaitose, parduoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypus, rašyti jos vardu pareiškimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (t. 1, b. l. 106).
Ieškovai reikalavimą pripažinti šį įgaliojimą negaliojančiu grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kaip ir pripažinimą negaliojančiomis išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutartis. Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų dėl išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis 2004 m. lapkričio 8 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. Z. B. išduoti įgaliojimai atsakovei pripažintini negaliojančiais (CK 1.84 str. 1 d.).
Ieškovai teigia, kad atsakovė pagal 2004 m. lapkričio 4 d. įgaliojimu jai suteiktus įgalinimus iš Z. B. banko sąskaitos iki Z. B. mirties yra paėmusi 27 841,48 Lt. Nurodo, kad 27 841,48 Lt suma sumažėjo paveldimo turto masė ir prašo šią sumą iš atsakovės priteisti jų naudai.
Iš Z. B. banko ,,Hansa bankas“ sąskaitos matyti, kad atsakovė pagal įgaliojimą iš Z. B. sąskaitos yra paėmusi 5 052 Lt. Įgaliotinis viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 5 d.). Atsakovė nors ir nurodo, kad šią pinigų sumą išleido Z. B. poreikiams tenkinti, bet įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė t. y. neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus (CPK 178 str.). Pripažinus įgaliojimą, kurio pagrindu atsakovė iš Z. B. sąskaitos paėmė 5052 Lt, negaliojančiu, iš atsakovės priteistina 5 052 Lt suma Z. B. įpėdinių naudai. Dėl likusios 22 789 Lt sumos įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kuria ieškovai grindžia reikalavimą, kad atsakovė, žinodama Z. B. slaptažodį (PIN kodą) iš jos banko sąskaitos pasiėmė pinigus ir taip sumažino paveldimo turto dydį, įrodymų nepateikė. Ieškovams neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas nėra pagrindo ieškinio šioje dalyje tenkinti (CPK 178 str.).
Byloje nustatyta, kad po Z. B. mirties į jos banko sąskaitą Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius pervedė 790 Lt vienkartinę šalpos išmoką, kuri mokama apdraustajam mirus (t. 1, b. l. ). Atsakovė teigia, kad ši pinigų suma buvo išleista Z. B. laidotuvėms. Ieškovai teigia, kad atsakovė neįrodė, jog gauta socialinė išmoka buvo panaudota Z. B. laidotuvėms ir prašo šią sumą jų naudai priteisti iš atsakovės.
Socialinės pašalpos, kuri išmokama apdraustajam mirus, paskirtis yra padėti palaidoti mirusįjį šeimos narį. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė palaidojo savo motiną Z. B. (t. 2, b. l. 23-30). Ieškovai neteigia ir neįrodinėja, kad jie dėl motinos laidotuvių yra turėję išlaidų. Taigi socialinė pašalpa, išmokėta apdraustajai mirus, nepriskirtina paveldimam turtui ir nesumažino Z. B. paveldimo turto. Kadangi ieškovai neįrodinėjo, kad turėjo išlaidų, susijusių su motinos laidotuvėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje ieškinio netenkino.
Teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovai, ginčydami teismo pripažintus negaliojančiais sandorius, turtą ir lėšas prašė priteisti jiems. Teisėjų kolegija ieškovų prašomo restitucijos būdo netaiko, kadangi byloje nėra duomenų, jog paveldėjimo procesas yra pasibaigęs ir jie vieninteliai yra Z. B. įpėdiniai. Kaip minėta, Z. B. įstatyminiai įpėdiniai yra tiek ieškovai, tiek atsakovė. Byloje nesant duomenų apie visų šių įpėdinių paveldėjimo teisių įgyvendinimą ar atsisakymą tai padaryti, teisėjų kolegija negali priteisti nurodytas sumas ar turtą vien tik ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad asmenys, galintys pretenduoti į Z. B. sumas ar turtą paaiškės tik po to, kai bus pabaigta palikimo priėmimo procedūra, lėšos ir turtas priteisiami Z. B. įpėdiniams proporcingai su paveldimai turto daliai. Tuo atveju, jeigu šio teismo sprendimo vykdymo metu kiltų neaiškumų dėl palikėjos Z. B. įpėdinių, suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis į bylą išnagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu išaiškinti vykdymo metu iškilusius klausimus (įpėdinius, jų paveldėtas dalis) (CPK 589 str., 593 str.)
Teisėjų kolegija, pripažinusi negaliojančiais išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, dovanojimo sutartį bei įgaliojimus, pastebi, kad taikydama restituciją iš Z. B. įpėdinių priteisė atsakovei 15 180 Lt už suteiktą išlaikymą, o ginčo turtą priteisė įpėdiniams, kurie paaiškės pasibaigus paveldėjimo procesui. Be to, iš atsakovės yra priteista 10 000 Lt suma už padovanotą (vėliau atsakovės parduotą) sklypą bei 5 052 Lt nepagrįstai paimtų iš banko mirusiosios Z. B. lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad iš Z. B. įpėdinių atsakovei yra priteista 15 180 Lt suma, o iš atsakovės yra priteista 15 052 Lt (10 000 Lt + 5 052 Lt) suma įpėdiniams, kolegija mano, kad yra tikslinga supaprastinti šio teismo sprendimo vykdymą ir šias sumas įskaityti bei iš atsakovės priteisti Z. B. įpėdiniams 128 Lt (15 180 Lt – 15 052 Lt) proporcingai jų paveldėtai palikėjos Z. B. turto daliai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškinį šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paskirstomos atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Patenkinus ieškinio dalį dėl įgaliojimų, išlaikymo iki gyvos galvos ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei 5052 Lt paimtų atsakovės pagal įgaliojimą iš banko sąskaitos iš atsakovės ieškovų naudai priteisiama 3 996,30 Lt žyminio mokesčio, kurį jie sumokėjo už šią ieškinio dalį.
Ieškovas A. B. už pirmosios instancijos teismo paskirtos psichiatrinės ekspertizės atlikimą sumokėjo 1 334,80 Lt. Atsakovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt. Patenkinus ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais iš atsakovės A. B. naudai priteisiama 1 334,80 Lt išlaidų, turėtų apmokant už atliktą ekspertizę. Atsakovei iš ieškovų priteistina po 120 Lt iš kiekvieno išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Taigi iš atsakovės priteista ieškovui A. B. 3 332,95 Lt (1 998,15 Lt + 1 334,80 Lt), ieškovui L. B. 1 998,15 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovų A. ir L. B. priteista atsakovei po 120 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Įskaičius minėtas sumas iš atsakovės priteisiama ieškovui A. B. 3 212,95 Lt (3 332,95 Lt – 120 Lt), o ieškovui L. B. 1 878,15 Lt (1 998,15 Lt – 120 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Ieškovai už ieškinį turėjo sumokėti 4 790 Lt žyminio mokesčio, sumokėjo 4 627 Lt. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovų valstybės naudai priteisė po 67,40 Lt iš kiekvieno nesumokėto žyminio mokesčio. Ši teismo sprendimo dalis lieka nepakeista.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš ieškovų valstybės naudai priteisiama 20 Lt, iš atsakovės – 124,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista ieškovų naudai 3 000 Lt žalai atlyginti ir 335,30 Lt žyminio mokesčio apeliaciniu skundu neapskųsta ir yra įsiteisėjusi. Todėl ši teismo sprendimo dalis yra nekeičiama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Už apeliacinį skundą ieškovai turėjo sumokėti 4 511 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėjo 130 Lt. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovus nuo likusios 4414 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimo ieškovus atleido.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai ir tai sudaro 3 996,30 Lt (CPK 96 str. 1 d.).
Ieškovams apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Išlaidos valstybės patirtos už antrinės teisinės pagalbą advokatei atstovaujant ieškovus apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 120 Lt, kelionės išlaidos – 101,91 Lt, už teismo psichiatrijos ekspertizę – 1 334,50 Lt. Išlaidos už apmokėjimą už atliktą ekspertizę atsakovė valstybei turi atlyginti visiškai, nes įgaliojimų, sandorių pripažinimas negaliojančiais grindžiamas atliktos ekspertizės išvadomis. Pripažinus minėtus sandorius negaliojančiais iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 1 334,50 Lt (CPK 96 str. 1 d., 99 str.). Taip pat iš atsakovės priteisiama valstybės naudai advokato kelionės iš Kauno į Lietuvos apeliacinį teismą 101,91 Lt kelionės išlaidų. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės priteisiamos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys dalyje dėl 27841,48 Lt priteisimo patenkintas iš dalies, iš atsakovės priteisiant 5 052 Lt, o visi kiti ieškovų reikalavimai visiškai patenkinti. Vadovaujantis CPK 96 str. 3 d., 98 str., 99 str. iš atsakovės valstybei už ieškovams suteiktą advokato pagalbą priteisiama 900 Lt.
Atsakovė už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1381,12 Lt. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 str. 1, 5 dalimis ir 98 str. iš ieškovų atsakovės naudai priteisiama 240 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Apeliacinės instancijos teisme išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 25,25 Lt. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą valstybės naudai iš ieškovų priteisiama po 2,50 Lt iš kiekvieno, iš atsakovės 20,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Lt sumokėtų A. G. teismo medicininių tyrimų biurui už pateiktą konsultacinę išvadą (t. 5, b. l. 122-144).
Teisėjų kolegija šio prašymo netenkina, nes apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ginčijamus sandorius negaliojančiais, A. G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacine išvada, kaip įrodymo netyrė ir juo nesivadovavo. Teismas paskyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atliko valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba, turinti kompetenciją atlikti tokio pobūdžio ekspertizes. Pažymėtina, kad A. G. teismo medicininių tyrimo biuras nenurodė ir nepridėjo prie konsultacinės išvados dokumento, kad turi teisę atlikti teismo psichiatrijos tyrimą ir duoti išvadas apie asmenų psichikos būklę.
Be to, kolegija tenkina byloje pateiktą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą grąžinti į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 165,50 Lt permoką už atliktą psichiatrijos ekspertizę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų A. B. ir L. B. ieškinys dėl 2004 m. lapkričio 8 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais, 2005 m. balandžio 11 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ir dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis bei atmestas reikalavimas dėl 5 052 Lt priteisimo pagal įgaliojimą pasiimtų lėšų, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2004 m. lapkričio 8 d. (reg. Nr. 2-16230) ir 2005 m. lapkričio 23 d. (reg. Nr. 8830) Z. B. išduotus įgaliojimus atsakovei A. N..
Pripažinti negaliojiančia 2005 m. balandžio 11 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria Z. B. perdavė atsakovei A. N. ½ dalį 0,1020 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 59/100 dalis 341,91 m² bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 59/100 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir grąžinti šį nekilnojamąjį turtą mirusiosios Z. B. nuosavybėn.
Pripažinti negaliojančia 2005 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią Z. B. padovanojo atsakovei A. N. 0,1108 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 128 Lt palikėjos Z. B. įpėdiniams proporcingai jų paveldimai turto daliai.
Priteisti iš atsakovės A. N. 3 212,95 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 878,15 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovui L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 124,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei.
Priteisti iš ieškovų A. B. ir L. B. po 67,40 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir po 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. N. 3 996,30 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1 334 Lt už ekspertizės atlikimą apeliacinės instancijos teisme, 101,91 Lt kelionės išlaidų ir 900 Lt už advokato pagalbą.
Priteisti iš ieškovų A. B. ir L. B. po 120 Lt iš kiekvieno atsakovės A. N. naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės A. N. 20,25 Lt, iš ieškovų A. B. ir L. B. po 2,50 Lt iš kiekvieno valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.
Grąžinti iš Lietuvos apeliacinio teismo depozitinės sąskaitos į Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą banke Nr. (duomenys neskelbtini) 165,50 Lt (vieno šimto šešiasdešimt penkių litų 50 ct) permoką už psichiatrijos ekspertizę.