Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr.e2S-226-252/2018

Irena Stacevičienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01865-2017-0

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. P. ir J. P. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. spalio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovams J. P. ir A. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo J. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. G. kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas 24042,74 Eur dydžio reikalavimo dėl skolos ir palūkanų priteisimo užtikrinimui taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams nuosavybės teise priklausančio turto areštą.Nurodė, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovai laiku neįvykdė prievolės, be to, jie gali laisvai perleisti turtą ar turtines teises tretiesiems asmenims ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė dėl teismo sprendimo galimo neįvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovo V. G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino - areštavo atsakovams J. P. ir A. P. nuosavybės teisėmis priklausančius kilnojamuosius daiktus ir nekilnojamuosius daiktus, neviršijant 24 042,74 Eur reikalavimo sumos, jų nesant ar nepakankant, nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas, kad bendrai būtų areštuota daiktų ir/ar piniginių lėšų ne daugiau kaip už 24 042,74 Eur ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.Teismas konstatavo, jog ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas tikėtai pagrįstas, reikalavimo suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikoma didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja A. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės A. P. turtui.Nurodo, kad nuo su atsakovu J. P. gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m rugsėjo 4 d. sprendimu atsakovų santuoka yra nutraukta. Pabrėžia, kad ieškovo nurodomas paskolos sandoris yra niekinis ir negaliojantis, nes jį sudarant nesilaikyta privalomos notarinės formos, nėra įrodymų apie pinigų perdavimą. Be to, apeliantė nebuvo šio sandorio šalis ir nieko apie jo sudarymą nežinojo. Teigia, kad pagal kasacinio teismo praktiką iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas apeliantės (atsakovės) A. P. atžvilgiu, nes nėra jos sutikimo. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį, kad paskolos užtikrinimui buvo duotas garantas, t.y. žemės sklypas, kuris priklauso J. B..V. P. atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą laikyti ir atsiliepimu į atsakovės A. P. 2017 m. lapkričio 11 d. atskirąjį skundą; atsakovų atskiruosius skundus tenkinti ir klausimą išspręsti iš esmės: Utenos apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą.V. P. atskirojo skundo argumentai iš esmės analogiški A. P. atskirajam skundui, papildomai nurodoma, kad ieškinys grindžiamas 2015 m. kovo 3 d. pinigų skolinimo lapu, kuris kaip pripažįsta pats ieškovas negalioja dėl notarinės formos nesilaikymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl pinigų perdavimo atsakovui pagal šį sandorį. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas apskritai turėjo galimybės tokio dydžio paskolą suteikti. Pažymi, kad ieškinys jo buvusiai sutuoktinei reiškiamas nepagrįstai, nes ji paskolos raštelyje neminima, jame nėra nurodyta, kad pinigai skolinami šeimos poreikių tenkinimui. Ieškinyje nurodyti samprotavimai, kad atsakovai pinigus skolinosi šeimos verslo poreikių tenkinimui neparemti jokiais įrodymais ir nelogiški, nes atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) dar 2013 m. kovo 1 d. iškelta bankroto byla. Teigia, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui nėra pagrįsta jokiais bylos duomenimis. Atkreipia dėmesį, kad paskolos raštelyje nurodyta, jog „skolos garantas VĮRC Nekilnojamojo turto registro išrašo pažymėjimas, kadastrinis (duomenys neskelbtini) k.“, todėl ieškovo reiškiami reikalavimai pirmiausiai turėtų būti nukreipti į šį nekilnojamąjį turtą, priklausantį J. B.. Ieškovas šiam asmeniui nereiškia jokių reikalavimų ir nesiekia patenkinti savo reikalavimo iš nurodyto turto, o piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis reiškia nepagrįstus reikalavimus siekdamas be pagrindo suvaržyti atsakovų teises.Atskirajame skunde cituojama LAT praktiką ginčo klausimu ir pažymima, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai.Atsiliepimu į J. P. atskirąjį skundą trečiasis asmuo J. B. nurodo, kad jis asmeniškai dalyvavo pinigų skolinimosi procese. J. P. trūko apyvartinių lėšų jo įmonės veiklai, todėl jis su D. T. sugalvojo juos pasiskolinti iš ieškovo. J. B. pažymėjo, kad sudegus jo sodybai jis neturėjo gyvenamosios vietos, todėl buvo visiškai materialiai priklausomas nuo atsakovo J. P. ir turėjo klausyti jo nurodymų. Skolintis pinigų į K. vyko P. šeimos automobiliu, matė grynųjų pinigų perdavimą. Paskolą garantuoti savo turtu jis buvo priverstas dėl jo charakterio savybių ir paminėtų aplinkybių. J. B. nurodė abejojąs, kad atsakovai nuo 2012 m. neveda bendro ūkio. Jo nuomone su V. G. nebuvo ketinama atsiskaityti, atsakovas nevykdė ir kitų įsipareigojimų ieškovui, kuriuos aptarė skolinantis pinigus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nustatyta, kad ieškovas V. G. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams J. P. ir A. P., prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 21 300 Eur skolą, 2742,74 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 21 300 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant po 2,92 Eur vienai kalendorinei dienai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovams priklausantį turtą.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – 24042,74 Eur sumai areštavo atsakovams priklausantį turtą.Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai preliminariai pagrįstas ir turi egzistuoti reali grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Būtent teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Apeliantai mano, kad V. G. ieškinys yra nepagrįstas, nes paskolos raštelis neatitinka teisės aktais nustatytos formos, nėra nustatytas pinigų perdavimo pagal paskolos raštelį faktas, lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesams, atsakovė A. P. nedalyvavo šiame sandoryje ir sutikimo jam nedavė, skolos išieškojimas turėtų būti nukreiptas į paskolos raštelyje nurodytą kaip garantą trečiojo asmens J. B. turtą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neabejotinos ir galiojančios ieškovo reikalavimo teisės buvimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatinėtina aplinkybė, tai vertintina faktinių aplinkybių kontekste sprendžiant ginčą iš esmės, ko teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio, ieškovas prašo priteisti skolą solidariai iš abiejų atsakovų, nurodydamas, kad suteiktos piniginės lėšos buvo naudojamos šeimos verslo poreikių tenkinimui, todėl, ieškovo manymu, už piniginių prievolių įvykdymą atsakingi abu atsakovai. Toks ieškovo reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovams, kurių santuoka nutraukta tik 2017 m. rugsėjo 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, galimas, o tenkintinas šis reikalavimas ar ne bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Taigi ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl atskirųjų skundų argumentai, susiję su tuo, kad ieškinys pagal bylos faktines aplinkybes nepagrįstas, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovei atsižvelgęs į tai, kad 24 042,74 Eur suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, laikytina didele. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių duomenų, kad ieškiniu prašoma iš jų priteisti suma nėra jiems didelė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.Aplinkybės, jog atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo bei nepagrindžia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kaip teigia atsakovas J. P.. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovų atskirieji skundai atmestini, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.