Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-111-581/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
1S-111-581/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
T. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-111-581/2018
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 25 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios T. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu 2014 m. birželio 25 d. nuosprendis pakeistas ir T. B. nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Bausmės pradžia – 2014–06–25, bausmės pabaiga – 2021–10–27. ½ teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės laiko nuteistoji faktiškai atliko 2017–10–27. Nuteistoji 2018–05–03 faktiškai atliko ketverius metus šešis mėnesius ir 6 dienas paskirtosios bausmės.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai T. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Siūlė teismui nustatyti nuteistajai šias auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir BK 75 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio. Komisija šį nutarimą pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui patvirtinti.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas, vertindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išdėstytas aplinkybes, komisijos nutarimą, suabejojo probacijos sėkmingumu. Apylinkės teismas nutarė, kad per bausmės atlikimo laiką nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika sumažėjo labai nežymiai (tik 2 balais) ir šis rodiklis yra labai artimas vidutiniam (vidutinė – nuo 41 balo), taip pat akcentavo, jog padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, atliktos bausmės dalis ir likusi bausmės dalis yra neproporcingos, siekiant bausmės tikslų bei neleidžia daryti išvados apie sėkmingą tolesnę probaciją taikant nuteistajai lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Nuteistoji T. B. skundžia Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktus apie jos elgesį ir charakteristiką, sprendimą priėmė šališkai ir neobjektyviai, teismo argumentai yra abstraktūs ir nepaneigia jos argumentų. Teismo motyvas, kad didelė bausmės dalis neatlikta, yra netinkamas, nes ji atliko daugiau kaip puse paskirtosios bausmės, vykdo visas socialinės reabilitacijos plane nustatytas veiklas ir priemones, nusikalstamumo rizika sumažėjusi 2 balais ir yra žema – 37 balai, deda visas pastangas šią riziką sumažinti, tačiau rizikos sumažinimas nuo jos nepriklauso, o tai sprendžia įstaigos darbuotojai. Pripažįsta savo problemas dėl alkoholio vartojimo, todėl įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų grupę. Skunde nuteistoji nurodo, jog beveik visą laiką dirba, dengia skolas, turi įgijusi dvi specialybes, kurios palengvins ateities planus – gauti darbą ir gyventi dorai, nenusižengiant įstatymui. Teigia, jog turi gyvenamąją vietą pas sugyventinį, su kuriuo palaiko socialinius ryšius. Dalyvauja savitarpio paramos grupėje, yra motyvuota keistis, išklausė integracijos į visuomenę, švietimo ir teisinio bei socialinio švietimo užsiėmimus; 2017–04–19 gavo teisę vykti be sargybos už įstaigos teritorijos ribų; tris kartus skatinta ir paskirta lengvajai nuteistųjų grupei, buvo vieną kartą bausta, dėl to labai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema bei rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos nutarties priėmimo momentu nėra pagrindo įžvelgti.

T. B. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos lapai 57–60) konstatuota, jog nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika yra maža – skalėje nuo 0–40 balų, įvertinta 37 balais. Visiškai pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog T. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik labai nežymiai, t. y. 2 balais ir yra artimas vidutiniam. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dar 2017–02–06 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistosios nusikalstamumo elgesio rizika buvo 39 balai ir 2017–11–06 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas minėtų dviejų balų sumažėjimas, kuris 2018–04–30 socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas toks pat, t. y. 37 balai (asmens bylos lapai 35–37, 41–43, 57–60). Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas). Šiuo aspektu vertinant nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje T. B., nors ir dalyvaujančiai visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; legalių pajamų, darbinės patirties stoka; pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas; impulsyvumas, pasekmių nenumatymas. Aukštesnysis teismas pažymi, jog didžiąją dalį, t. y. 35 balus, pakartotinio T. B. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro kintamieji (dinaminiai) veiksniai, kuriuos nuteistoji pati turi galimybę mažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys T. B. kriminogeniniai veiksniai yra nurodyti smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvumas, pasekmių nenumatymas. Išvadoje taip pat akcentuojama, kad T. B. konfliktinių situacijų metu kartais gali nesuvaldyti kylančių emocijų, prarasti savitvardą. Aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste, akivaizdu, jog nuteistosios skundo argumentas, jog nusikalstamumo rizikos sumažinimas nuo jos nepriklauso, o tai sprendžia įstaigos darbuotojai, yra nepagrįstas, kadangi būtent nuo nuteistosios T. B. priklauso, ar ji savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodys, jog paleista iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuota gyventi nepažeisdama visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Nuteistosios T. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai, kas rodo, jog nuteistoji rodo polinkį taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad T. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistosios atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Nors nuteistoji T. B. priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatinta tris kartus, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu 2017–12–22 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) bausta papeikimu už tai, kad 2017 m. gruodžio 18 d. apie 17.40 val. atikus pilną kratą nuteistajai, grįžusiai iš darbo, buvo rastas ir paimtas pakelis su 12 vnt. cigarečių nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (asmens bylos lapai 140–143). Nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistajai T. B. vis dar priimtina savo poreikius tenkinti ir tikslus įgyvendinti neleistinomis priemonėmis, ir tai sustiprina teismo abejones dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, nes nėra pagrindo pagrįstai manyti, kad nuteistoji T. B. laikysis įstatymų.

Išnagrinėjęs nuteistosios skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą teismui pateiktą medžiagą – nuteistosios asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas konstatuoja, kad skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes apylinkės teismas, spręsdamas T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį, paskirtos ir neatliktos bausmės dydį bei padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji T. B. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo ir nuteistosios skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

Nuteistosios T. B. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė