Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-205-508-2009

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2009-05-08
Bylos Nr.: 1A-205-508-2009
Teisminio proceso Nr.: 20-2-00187-2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Emilija Akelienė, Algimantas Smolskas
Nukentėjusysis: I. L.
Kaltinamasis: M. K., A. K.
Advokatai: Antanas Markūnas

Pranešėjas E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-205-508-2009

Teisėja L. Kymantienė Proceso Nr. 20-2-00187-2007

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.28.4; 2.4.6.4.2

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 08 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai I. L., jos atstovui advokatui Antanui Markūnui, išteisintajai M. K., išteisintajam A. K., išteisintųjų gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios I. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. išteisinta kaltinant pagal LR BK 294 str. 1 d., nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių, A. K. išteisintas kaltinant pagal LR BK 294 str.1 d., nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžiu M. K. ir A. K. išteisinti dėl kaltinimo pagal LR BK 294 str.1 d., kad 2007-05-13 nuo 10 val. iki 16 val. Kapsų g. 59A-7 Kaune, veikdami kartu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, žinodami, kad Kauno m. apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandorio (J. K. testamento) pripažinimo negaliojančiu, kaltinamoji M. K. neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo, paprašė D. R. ir V. L., kurie iškraustė į kiemą testatoriui J. K. priklausančius: dvi sofas-lovas, kurių kiekvienos vertė yra po 300 litų, bendra - viso 600 litų vertės, vieną ikikarinį staliuką- 500 litų vertės, vieną pokarinį apie 70 metų senumo bufetą - 500 litų vertės, vieną apie 70 metų senumo spintą- 500 litų vertės, vieną virtuvinę spintelę - 100 litų vertės, vieną dujinę viryklę (baltarusiška) - 300 litų vertės, vieną prieškarinį sieninį laikrodį - 500 litų vertės, tris kėdes, kurių vienos vertė - 50 litų, viso - 150 litų vertės ikikarinį antikvarinį J. K. portretą - 500 litų vertės, ikikarinius ir pokarinius nuotraukų rinkinius sudėtus į du albumus - 1000 litų vertės, telefono aparatą - 50 litų vertės, didelį dujų balioną - 200 litų vertės, indus (lėkštės, lėkštutės, puodeliai) ir stalo įrankius - viso 500 litų vertės, J. K. rūbus (du paltus, vieną striukę, daugiau kaip dešimt vienetų baltinių, apatinius rūbus, kelnes, švarkus, penkis kostiumus, penkis megztinius)-viso 1000 litų vertės, keturis religinio pobūdžio ir liaudies meistrų tapytus paveikslus-600 litų vertės, vieną sieninį kryžių apie 70 metų senumo -200 litų vertės, šaldytuvą - 100 litų vertės, tuo savavališkai M. K. vykdė ginčijamą savo tikrą, o A. K. motinos tikrą teisę ir padarė didelės 7300 litų turtinės ir 100000 litų moralinės žalos I. L. teisėtiems interesams.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-11 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo M. K. pripažinti kalta pagal LR BK 294 str. 1 d. ir nuteisti ją 30 MGL dydžio bauda, A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 1 d. ir nuteisti jį 40 MGL dydžio bauda. Civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš M. K. ir A. K. solidariai priteisti nukentėjusiosios I. L. naudai 7300 litų turtinės ir 100000 litų neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodė, jog teismo išteisinamasis nuosprendis nepagrįstas. Nukentėjusioji I. L., t.y. mirusiojo J. K. dukra, 2007-02-19 su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą ir taip pat įgijo teisę į palikimą. Taip pat ji kreipėsi ir į Kauno miesto apylinkės teismą dėl sandorio panaikinimo, t.y. J. K. testamento pripažinimo negaliojančiu. M. K. yra paveldėtoja pagal testamentą, kurio teisėtumas yra ginčijamas teisme, I. L. yra paveldėtoja pagal įstatymą. Skunde teigiama, jog 2007-03-05 M. K. pasirašytinai buvo informuota apie civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Taip pat skunde nurodė, jog kaltinamoji M. K. nuosavybės teisės į J. K. nekilnojamąjį turtą neįgijo. Vykstant ginčams teisme dėl paveldimo turto, ji neturėjo teisinio pagrindo ir įgaliojimų su D. L. sudaryti panaudos sutarties. M. K. ir A. K. teisme buvo kaltinami tuo, jog išmesdami iš buto visus mirusiojo asmeninius daiktus savavaldžiavo, tačiau teismas nuosprendyje šių kaltinamųjų veiksmų visiškai nevertino, o tik konstatavo, kaip faktą, vertinant turtinės žalos dydį. Kaltinamieji bei jiems padedantys asmenys išmesdami į lauką J. K. asmeninius daiktus, palikdami juos be priežiūros, naudojosi mirusiojo kilnojamuoju turtu, dėl kurio ir vyksta ginčas teisme, kaip savo nuosavybės teise priklausančiais daiktais.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog dėl daiktų išmetimo, paniekinimo, nukentėjusiajai I. L. buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir didelė moralinė žala. Dėl kaltinamųjų veiksmų ji patyrė didelius išgyvenimus, dėl ko pablogėjo sveikata, nukentėjo jos darbas. Teismo nuosprendyje klaidingai teigiama, jog nukentėjusioji parodė, kad jai buvo ne iki daiktų, nes reikėjo teisme užginčyti testamentą. Šis teiginys neatitinka duotų nukentėjusiosios parodymų bei bylos medžiagos. Testamentas nukentėjusiosios buvo užginčytas 2007m. vasario mėnesį, o daiktai išmesti 2007 m. gegužės 13 d. Po šio įvykio nukentėjusioji I. L. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo- uždraudimo M. K. valdyti, naudotis, disponuoti nekilnojamuoju turtu. Tą patvirtino ir Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-04923-505.

Nukentėjusioji I. L. apeliaciniu skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009m.vasario 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. K. ir A. K. nuteisti pagal LR BK 294 str.l d. ir priteisti iš jų solidariai 7300 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodė, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neteisingai aiškino ir taikė civilinės materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, tendencingai vertino įrodymus, viršenybę suteikdamas teisiamųjų aiškinimui. Nurodė, kad palikimą po J. K. mirties priėmė ne tik M. K., bet ir ji, jo duktė, neveiksnaus tėvo globėja. 2007 05 13, kada buvo metami iš buto jos tėvo daiktai, jau buvo priimta 2007 03 01 nutartis, ribojanti disponavimą velionio turtu. Buvo akivaizdu, kad yra iškilęs ginčas ir kol teismas neišsprendė šio ginčo, laikinoji apsaugos priemonė nepanaikinta, M. K. ir A. K. nėra velionio turto savininkai ir neturėjo teisės išmesti iš buto tėvo daiktų. Skunde nurodė, jog daiktai buvo sukrauti kieme, be apsaugos. Teisiamųjų pakviestas L. L. ir kiti asmenys metalinius daiktus rengėsi vežti į metalo laužą. Tą jie darė vykdydami teisiamųjų valią, tačiau teismas šią aplinkybę, patvirtinančią teisiamųjų kaltę, nutylėjo. Nukentėjusioji teigia, jog tėvo daiktus išmesdami į kiemą kaip šiukšles ir ketindami išvežti į metalo supirktuvę ar šiukšlyną, bei panaudos sutartimi perduodami butą D. L., nors dar buvo neužbaigtas ginčas teisme, teisiamieji M. K. ir A. K. suvokė savavaldžiaujantys ir tą darė tyčia.

Skunde nukentėjusioji taip pat nurodė, jog neturtinė žala padaryta ne tik grubiai paniekinant velionio tėvo atminimą, bet ir ikiteisminiu tyrimu ir teismo procesu, kada daug kartų teko vaikščioti į policiją, prokuratūrą, teismą. Teko sustabdyti savo, kaip docentės mokslinį darbą, rengiant vadovėlius. Tai yra aplinkybės, numatytos CK 6.250 str., didinančios neturtinės žalos išraišką pinigais. Turtinė žala padaryta išmetant tėvo daiktus iš jo buto į kiemą, nes išmesti daiktai tapo sugadinti, ne tokie, kokie buvo tėvo bute. Nuosprendyje netiksliai konstatuotos aplinkybės ir apibūdintas šaldytuvas, nes tėvas turėjo šaldytuvą „Dnepr“, o nuosprendyje aprašytas kaimyno šaldytuvas „Minsk“.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, nukentėjusiąją bei jos atstovą advokatą, prašiusius prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus tenkinti, išteisintąją bei išteisintąjį ir jų gynėją advokatą, prašiusius prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad prokuroro bei nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nustatant, jog M. K. įvykdė LR BK 294 str. 1 d. nusikaltimą, A. K. įvykdė LR BK 294 str. 1 d. nusikaltimą (LR (duomenys neskelbtini).4d., 329str.2p.).

Apeliacinėje instancijoje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ištyrus bei įvertinus esančius įrodymus, nustatytos sekančios faktinės aplinkybės :

2007 m. gegužės 13 d. 10 val. - 16 val. laikotarpyje, ( duomenys neskelbtini), M. K. ir A. K., veikdami kartu ir žinodami, kad Kauno m. apylinkės teisme pagal I. L. ieškinį yra nagrinėjama civilinė byla dėl sandorio (J. K. testamento) pripažinimo negaliojančiu, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, D. R. ir V. L. pagalba iš buto išmetė į kiemą testatoriui J. K. priklausančius daiktus : dvi sofas - lovas, kurių kiekvienos vertė yra po 300 litų, bendra vertė 600 litų, ikikarinį staliuką 500 litų vertės, pokarinį apie 70 metų senumo bufetą 500 litų vertės, apie 70 metų senumo spintą 500 litų vertės, virtuvinę spintelę 100 litų vertės, dujinę viryklę (baltarusiška) 300 litų vertės, tris kėdes, kurių vienos vertė 50 litų, bendra vertė 150 litų, ikikarinius ir pokarinius nuotraukų rinkinius sudėtus į du albumus – bendros 1000 litų vertės, indus (lėkštes, lėkštutes, puodelius) ir stalo įrankius viso 500 litų vertės, J. K. rūbus (du paltus, vieną striukę, daugiau kaip dešimt vienetų baltinių, apatinius rūbus, kelnes, švarkus, penkis kostiumus, penkis megztinius) viso 1000 litų vertės, keturis religinio pobūdžio ir liaudies meistrų tapytus paveikslus bendros 600 litų vertės, šaldytuvą „Dnepr“ 30 litų vertės, taip pat kaltinamoji M. K., tęsdama savo nusikalstamą veiką 2007 m. gegužės 16 d. nenustatytą valandą, patalpose J.Gruodžio g.17, Kaune, sudarė su D. L. neatlygintino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis Kapsų g.59A-7, Kaune, panaudos sutartį, tokiomis aplinkybėmis savavališkai vykdė ginčijamą savo tikrą teisę, A. K. savavališkai vykdė ginčijamą M. K. tikrą teisę, abu padarydami nukentėjusiosios I. L. teisėms ir teisėtiems interesams didelę žalą - 5780 litų turtinę žalą ir 8000 litų neturtinę žalą.

Nuosprendis surašytinas ištisiniu būdu, aptariant ginčijamas aplinkybes, nes ir prokuroro, ir nukentėjusiosios apeliaciniais skundais prašoma panaikinti išteisinamąjį bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį, skundų argumentai iš esmės tapatūs.

Apeliacine tvarka nagrinėjant baudž.bylą, atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausta nukentėjusioji I. L., kuri prašė tenkinti jos ir prokuroro apeliacinius skundus. Parodė, jog 2004 m. susitiko su M. K. teisme, nagrinėjant civilinę bylą dėl tėvo J. K. pripažinimo neveiksniu ir dėl globos bei turto administravimo paskyrimo. Jos tėvas J. K. sirgo senatvine dimensija, ji tėvu rūpinosi, mokėjo buto mokesčius, tėvas turėjo savo butą Kapsų g. 59A-7, Kaune, tačiau M. K. sugebėjo įtikinti tėvą, kad jam reikia gyventi pas M. K. bute J.Gruodžio g. 17-7, Kaune. Nuo 2004m. kovo mėn. persikėlęs iki 2005m. vasario mėn. ten gyventi tėvas parašė įgaliojimus svetimiems žmonėms, apie kuriuos ji sužinojusi vėliau, pagal galimybes iškart įgaliojimus atšaukė. M. K. trukdė bendrauti su tėvu. 2004-11-26 teismo sprendimu tėvas J. K. buvo pripažintas neveiksniu, 2005-01-07 teismo nutartimi ji buvo paskirta tėvo globėja ir turto administratore. Apie tėvo testamentą svetimam žmogui- M. K. ji sužinojo tik 2007m. vasario mėn., kai kreipėsi dėl palikimo priėmimo. 2007-03-01 teismo nutartimi civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pagal jos prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei M. K., kol nebus išnagrinėta civilinė byla. 2007-05-18 teismo nutartimi civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pagal jos prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta atsakovei M. K. valdyti, naudotis, disponuoti J. K. nekilnojamuoju turtu, nutartis buvo vykdoma skubiai, tik 2007-09-26 aukštesnio teismo nutartimi ta nutartis buvo panaikinta. Taip pat parodė, kad į teismo posėdžius ateidavo M. K. su sūnumi A. K.. 2007-05-13 atvykusi į tėvo butą pamatė, kad tėvo rankų darbo baldai išmesti į kiemą, sulaužyti, buvo į kiemą išnešti bute buvę daiktai, suniokoti, dalies daiktų jau nebuvo. Vienas sieninis kryžius buvęs tėvo bute, kitą didesnį jis meistravo. Ji iškvietė policiją, ją nusivežė į komisariatą ir ilgai klausinėjo, paskui tyrėjai neleido daiktų sunešti atgal į butą, daiktams pakenkė oro sąlygos, dalis daiktų dingo, dalį daiktų – dokumentus, iš trijų buvusių ir tik vieną išlikusį foto albumą ji pasiėmė, dalį daiktų prašė saugoti kaimynus. Tėvo šaldytuvas buvo „Dnepr“, apjuostas grandine galbūt ligos įtakoje, po išmetimo į kiemą dingo, šaldytuvas „Minsk“ yra kaimyno ir laikomas laiptinėje. Daiktai brangūs jos šeimai, kaip tėvo palikimas, jos vaikystės atminimo daiktai, daiktus įvertino subjektyviai ir objektyviai, baldai, indai senoviniai. Parodė, kad visus inkriminuojamus kaltinime daiktus matė buvus tėvo bute prieš mėnesį iki išmetimo į kiemą. Reiškia civilinį ieškinį 7300 Lt dėl turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos, jai padaryta didelė žala. Patirtą neturtinę žalą grindžia skaudžiais moraliniais išgyvenimais dėl suniokoto tėvo turto, baldai buvo pagaminti tėvo rankomis, du fotoalbumai irgi jai svarbūs ir turėjo išliekamąją istorinę vertę, taip pat A. K. įžeidinėjimu įvardinant tėvo daiktus tik šiukšlėmis, dėl teismų procesų sutriko jos mokslinė veikla, negalėjo dalyvauti ir užbaigti kolektyviai ruošto vadovėlio. 2007-05-21 dalyvavo antstolei A. A. aprašant iš buto į kiemą išneštus, sulaužytus, sugadintus baldus ir kitus daiktus, trūko dalies daiktų, pasitikėjo antstole ir neskaitė dokumento, nes daiktai nebuvo susidėvėję ir beverčiai.

Apeliacine tvarka nagrinėjant baudž.bylą, atlikus įrodymų tyrimą buvo apklaustas išteisintasis A. K., kuris neprisipažino kaltu, prašė atmesti prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Parodė, jog J. K. pažinojo apie 10 m., šis dažnai lankydavo pas mamą M. K. namuose. Žinojo, kad J. K. turi dukrą, bet šie nebendravo, ryšių nepalaikė, tėvas neigiamai atsiliepdavo apie dukrą. Nuo 2004 kovo mėnesio J. K. gyveno pas M. K. bute J.Gruodžio g. 17-7, Kaune, ši juo rūpinosi. Pats turintis teisininko išsilavinimą, visuomet mamai padeda teisinėmis konsultacijomis, 2005m. pavasarį mama buvo gavusi notarinius pranešimus apie L. L. panaikintus J. K. įgaliojimus, žinojo, kad ši buvo paskirta tėvo globėja, turto administratore, žinojo apie J. K. testamentą. 2007-01-11 vežė M. K. į Prienus pas notarą dėl J. K. palikimo priėmimo, bet paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes netrukus I. L. teisme užginčijo testamentą, abu apie tai žinojo. Ketindami pasirūpinti testamentu paliktu turtu, abu su M. K. sugalvojo iš buto Kapsų g. 59A-7, Kaune išnešti ten buvusius beverčius, nusidėvėjusius daiktus, o butą truputį paremontavus išnuomoti, apie tai I. L. nepasakė. 2007-05-13 pakvietę kelis padėjėjus, šie išnešė į kiemą bute buvusius daiktus. Į kiemą išneštus beverčius, sulūžusius daiktus turbūt ketinę sudeginti, į metalo supirktuvę ruošėsi nuvežti metalo laužą, bet atvažiavo I. L., policija, todėl niekas nieko neišvežė. Ne visi kaltinime nurodyti daiktai buvo bute, neveikiantis šaldytuvas buvo be šaldymo elemento, apjuostas grandine. Dar namo laiptinėje stovėjo šaldytuvas. Prieš išnešant daiktus bute nebuvo sieninio laikrodžio, portreto J. K., sieninio kryžiaus, paveikslų, albumų, telefono aparato. Stalo įrankiai buvo surūdiję, kiti vienkartiniai, drabužiai visiškai sunešioti, pasenę. Civilinį ieškinį prašo atmesti.

Teismų praktika ir baudžiamosios teisės teorija apibrėžia savavaldžiavimą kaip baudžiamojo įstatymo nustatytą ir draudžiamą normą, kuri suteikia specifinį statusą įvairioms pavojingoms veikoms, kai šios veikos padarytos neteisėtomis priemonėmis įgyvendinant tam tikras subjektines teises, tuomet veikos, kurios paprastai kvalifikuojamos pagal kitus BK straipsnius, atitinka savavaldžiavimo požymius. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas yra įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomais šio nusikaltimo objektais gali būti įvairūs teisiniai gėriai – nuosavybė, sveikata, kitos turtinės teisės ir interesai.

Savavaldžiavimo objektyvioji pusė pasireiškia veikos, jos padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymių visuma. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens nerealizuotos, tiek ginčijamos, tiek ir pripažįstamos teisės, tikros arba tariamos, vykdymas. Teisės vykdymo savavališkumas reiškia tai, kad kaltininkas pažeidžia įstatymų nustatytą teisių įgyvendinimo tvarką - nesikreipia į kompetentingą oficialią įstaigą dėl teisės įgyvendinimo ar ginčo sprendimo. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui, didelės žalos požymis vertinamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nukentėjusiajam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, moralinę skriaudą, kt. Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tyčia, kuri galima tiek tiesioginė, tiek netiesioginė.

Civilinės teisės teorija nurodo, kad nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą. Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos. Teisės į turtą turinys- tai savininko išimtinių teisių visuma. Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti įstatymai, norminiai aktai. Savininkas valdo jam priklausantį turtą, naudojasi bei disponuoja juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, įstatymų nustatytais atvejais bei sąlygomis ir tiek, kiek įstatymai leidžia, savininkas privalo leisti ribotai savo turtu naudotis kitiems asmenims, valstybei ar savivaldybei. Nuosavybės teisės turinio pagrindas yra savininko teisės : valdymas, naudojimas, disponavimas. Šios trys teisės kartu sudaro juridinį nuosavybės teisės turinį. Valdymas - tai turto turėjimas savininko žinioje, išimtinė teisė daryti jam fizinį ar ūkinį poveikį. Naudojimas - turto naudingųjų savybių eksploatavimas, asmeninė teisė pritaikyti jo savybes savininko poreikiams tenkinti ir gauti turto duodamus vaisius. Disponavimas - turto likimo nustatymas, teisė savininko nuožiūra nustatyti teisinę turto padėtį, keisti būklę, įskaitant turto pardavimą, perdavimą, nuomą, įkeitimą.

Civilinio kodekso 5.1 str. nustato paveldėjimo sampratą, kad tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2.1 str. nustato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.14 str. nustato, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. CK 5.50.2 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51.1 str. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

CK 5.59.1 str. nustato, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. CK 5.59.2 str. nustato, kad prieš sueinant nurodytam terminui arba prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą, įpėdinis turi teisę iš paveldimo turto tik: 1) apmokėti palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas; 2) išlaikyti fizinius asmenis, kurie buvo palikėjo išlaikomi; 3) užtikrinti normalų įmonės (ūkio) funkcionavimą; 4) patenkinti reikalavimus, kylančius iš darbo santykių; 5) apsaugoti ir tvarkyti paveldimą turtą. CK 5.67.1 str. nustato, kad paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Aukščiau išdėstytų normų visuma nurodo, kad asmuo, net ketinantis paveldėti turtą pagal testamentą, nors per tris mėnesius ir kreipėsi į notarą, kad priėmė palikimą, bet neturėdamas paveldėjimo teisės liudijimo jis dar neturi nuosavybės teisės, neturi teisės disponuoti tuo turtu, nes įpėdinis nuosavybės teises galės realizuoti tik gavęs paveldėjimo teisės pagal testamentą arba pagal įstatymą liudijimą.

Apeliaciniuose skunduose pagrįstai nurodoma, kad kaltinamieji M. K. ir A. K. žinojo, kad J. K. turi dukrą I. L., kad pagal I. L. pareiškimą jau 2004-11-26 teismo sprendimu J. K. buvo pripažintas neveiksniu. 2005-01-07 teismo nutartimi I. L. buvo paskirta tėvo globėja ir turto administratore, nutartį pavesta vykdyti skubiai, kas ypač svarbu. Ieškovė I. L. dėl sandorio – J. K. testamento pripažinimo negaliojančiu į teismą kreipėsi 2007-02-27, atsakovei M. K. ieškinys ir kiti dokumentai, 2007-03-01 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikti asmeniškai 2007-03-05. Kaltinamasis A. K. parodė, kad su mama M. K. pastoviai bendraudavo ir konsultuodavo teisiniais klausimais, žinojo apie civilines bylas ir ginčus su I. L. dėl J. K. turto. 2007-03-01 teismo nutartimi civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pagal I. L. prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta notarei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei M. K., kol nebus išnagrinėta civilinė byla. 2007-03-01 teismo nutartimi civilinėje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pagal I. L. prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - uždrausta atsakovei M. K. valdyti, naudotis, disponuoti J. K. nekilnojamuoju turtu, nutartis buvo vykdoma skubiai, ir atkreiptinas dėmesys, kad tik 2007-09-26 aukštesnio teismo nutartimi ta nutartis buvo panaikinta, t.y. 2007-05-13 įvykio dieną 2007-03-01 nutartis buvo privaloma vykdymo eigoje.

Nustatant faktines aplinkybes svarbi 2005-01-07 teismo nutartis, kuria I. L. buvo paskirta tėvo J. K. globėja ir turto administratore, nutartis vykdytina skubiai, ir nėra duomenų, kad ši nutartis kada būtų panaikinta aukštesnio teismo (t.1,b.l.141).

Vertinant aplinkybes pažymėtina, kad I. L., sužinojusi ir turėdama teisinį pagrindą, kad tėvas J. K. yra parašęs atitinkamus įgaliojimus kitiems asmenims, 2005-04-06, 2005-04-21 kreipėsi pareiškimais į notarinę kontorą, jog naikina J. K. įgaliojimus, apie tai informuota M. K. (t.1,b.l.101,102).

2007-01-11 notarinėje kontoroje buvo gautas M. K. pareiškimas dėl mirusiojo J. K. palikimo priėmimo pagal testamentą (t.1,b.l.107). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nurodė nesant kitų įpėdinių, tačiau M. K. juk žinojo apie J. K. dukrą I. L. ir šios pastangas tinkamai rūpintis tėvu ir jo turtu.

2007-02-19 notarinėje kontoroje buvo gautas I. L. pareiškimas dėl mirusiojo tėvo J. K. palikimo priėmimo (t.1,b.l.110).

Kauno miesto apylinkės teismo pažyma nurodo, kad ieškovė I. L. dėl sandorio-testamento pripažinimo negaliojančiu į teismą kreipėsi 2007-02-27, atsakovei M. K. ieškinys ir kiti dokumentai bei 2007-03-01 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įteikti asmeniškai 2007-03-05 (t.2,b.l.9).

2007-05-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.7 su fotonuotraukomis (t.1,b.l.27-31, t.3,b.l.152,195), 2007-06-15 įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis (t.1,b.l.32-36) patvirtina, kad iš buto Kapsų g. 59A-7, Kaune išmesti daiktai, baldai yra suniokoti.

2007-05-18 teismo nutartis pažymi, kad patenkintas ieškovės I. L. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausta atsakovei M. K. imtis tam tikrų veiksmų – valdyti, naudotis, disponuoti J. K. nekilnojamuoju turtu, nutartį pavesta vykdyti skubiai (t.1,b.l.143), ši nutartis 2007-09-26 aukštesnio teismo nutartimi panaikinta ir klausimas grąžintas spręsti iš naujo (t.2,b.l.3).

Neatlygintino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis (panaudos) sutartis pažymi, kad 2007-05-16 panaudos davėjas M. K. perduoda neterminuotai panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis butą, esantį Kapsų g. 59A-7, Kaune (t.1,b.l.95).

Liudytojai V. L., E. L., D. R. atitinkamai parodė, kad 2007-05-13 išnešant daiktus į kiemą, buvo A. K., kuris vadovavo ir sumokėjo už darbą, taip pat buvo ir vadovavo M. K., kad jiems buvo leista metalinius daiktus pasiimti tikslu priduoti į metalo supirktuvę, kad taip pat buvo užsakytas autobusiukas išvežti likusius daiktus.

Kaltinamieji M. K. ir A. K. parodė, kad žinojo apie I. L. siekį, ginčus, veiksmus, teismų sprendimus dėl šios rūpinimosi tėvo J. K. turtu, kad kaltinamieji neturėjo paveldėjimo teisės liudijimo. Kaltinamieji parodė, jog bute buvusieji daiktai beverčiai, neketino daiktų išsaugoti. M. K. pripažino sudariusi su D. L. buto panaudos sutartį. Būtent visuma įrodymų pažymi, kad kaltinamieji M. K., A. K. neturėjo teisės disponuoti J. K. bute buvusiu turtu, apspręsti tolesnę turto būklę, neturėjo teisės išnešti iš buto daiktų į kiemą, leisti kitiems asmenims metalinius daiktus priduoti į metalo supirktuvę, baldų nuolaužas išvežti autobusu ar sukūrenti krosnyse, sudaryti sąlygas iš buto išneštiems daiktams neišlikti, t.y. elgtis su bute buvusiu turtu tarsi būtų priklausęs jiems nuosavybės teise. Taip pat ir M. K. sudarydama buto panaudos sutartį dėl buto perdavimo neterminuotai naudotis kitiems asmenims neteisėtai disponavo šiuo turtu. Kaltinamieji veikė tyčia, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavaldžiavo ir padarė didelę žalą nukentėjusiajai.

Nors kaltinamieji M. K. ir A. K. bei liudytojai V. L., E. L., D. R., D. L. parodė, kad buvo iš buto išnešti beverčiai ir seni daiktai, šie parodymai vertintini kaip siekis pateisinti jų veiksmus ir turinčius suinteresuotumą, nes nukentėjusioji I. L., taip pat J. K. kaimynai V. K., A. J., A. J. nuosekliai parodė, jog daiktai nebuvo nauji, bet pakankamos kokybės ir tiko naudojimui, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi šiais parodymais ir juos laiko objektyviai teisingais. Baudž.byloje esančiose fotonuotraukose taip pat užfiksuota, kad bute buvę baldai, kiti daiktai dar tinkami naudojimui, tačiau išnešus į kiemą belikę medienos nuolaužos, atskiros metalinės konstrukcijos. Vėliau atitinkamai tai užfiksuota ir antstolės, kitomis fotonuotraukomis, matyti išmėtyti įvairūs drabužiai. Vertinant daiktus, buvusius bute, svarbu atsižvelgti ne vien į tai, kokia daiktų kaina viešojoje prekyboje, bet ir jų svarbą J. K. dukrai I. L., kuriai brangus tėvo atminimas ir jo meistrauti ar naudoti daiktai. Taip pat atsižvelgtina į daiktų istorinį faktorių, nes antikvariniais pripažįstami kilnojamieji žmogaus veiklos kūriniai ir daiktai sukurti ar pagaminti prieš 50 metų ir anksčiau, nesant svarbu, kokia jų išliekamoji kultūrinė vertė. Visa tai įvertinus, konstatuotina, kad nukentėjusiosios nurodyta daiktų vertė nėra per didelė, išskyrus šaldytuvą.

Kaltinamosios M. K., kaltinamojo A. K. įvykdytas savavaldžiavimas padarė didelę žalą nukentėjusiosios I. L. teisėms ir teisėtiems interesams. Kaltinamieji aktyviais tyčiniais veiksmais nusikalstamai ignoravo civilizuotos visuomenės norminių aktų reikalavimus. Įžvelgtinas kaltinamųjų įžūlus skubėjimas pirmesniems imtis disponuoti jų atžvilgiu buvusio svetimo žmogaus turtu, dėl kurio jau kelerius metu vyko ginčai ir teisminiai procesai. Didelė žala pasireiškė nukentėjusiosios I..L. artimo žmogaus turto niokojimu, išmetimu iš įprastos aplinkos- buto į baldams ir kitiems daiktams netinkamą aplinką- kiemą, ketinimai ir veiksmai neišsaugoti turto, kas buvo sutrukdyta tik atvykus I. L. ir iškviestai policijai. Taip pat ir kaltinamosios M. K. veiksmai, sudarant buto perdavimo (panaudos) sutartį. Nukentėjusioji I. L. išsamiai parodė, ir tai akivaizdu, kad 2007-05-13 išmetus jos tėvo J. K. turtą, tolesniu buto perdavimo sutarties sudarymu, ji patyrė didelį neigiamą emocinį sukrėtimą, buvo morališkai pasityčiota iš jos pastangų rūpintis savo tėvo atmintinais daiktais, neigiamus išgyvenimus bei diskomfortą patiria iki šiol dalyvaudama ikiteisminiame tyrime ir teismų procesuose, buvo sutrikdytas jos dalyvavimas mokslinėje veikloje. Visa tai įvertinus, konstatuotina, kad buvo padaryta 8000 litų neturtinė žala.

Pažymėtina, kad kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios I. L. parodymais, jog kaltinamieji su liudytojų pagalba iš buto išmetė į kiemą daiktus : dvi sofas- lovas, kurių kiekvienos vertė yra po 300 litų, bendra - viso 600 litų vertės, vieną ikikarinį staliuką- 500 litų vertės, vieną pokarinį apie 70 metų senumo bufetą - 500 litų vertės, vieną apie 70 metų senumo spintą- 500 litų vertės, vieną virtuvinę spintelę - 100 litų vertės, vieną dujinę viryklę (baltarusiška) - 300 litų vertės, vieną prieškarinį sieninį laikrodį - 500 litų vertės, tris kėdes, kurių vienos vertė - 50 litų, viso - 150 litų, vertės ikikarinį antikvarinį J. K. portretą - 500 litų vertės, ikikarinius ir pokarinius nuotraukų rinkinius sudėtus į du albumus - 1000 litų vertės, telefono aparatą - 50 litų vertės, didelį dujų balioną - 200 litų vertės, indus (lėkštės, lėkštutės, puodeliai) ir stalo įrankius - viso 500 litų vertės, J. K. rūbus (du paltus, vieną striukę, daugiau kaip dešimt vienetų baltinių, apatinius rūbus, kelnes, švarkus, penkis kostiumus, penkis megztinius) - viso 1000 litų vertės, keturis religinio pobūdžio ir liaudies meistrų tapytus paveikslus - 600 litų vertės, vieną sieninį kryžių apie 70 metų senumo - 200 litų vertės, šaldytuvą „Dnepr“ - 100 litų vertės, viso kaltinamieji padarė 7300 Lt turtinę žalą, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės pažymi ir iš kaltinimo šalintina – dujų balionas 200 Lt, sieninis laikrodis 500 Lt, sieninis kryžius 200 Lt, J. K. portretas 500 Lt, telefono aparatas 50 Lt, viso iš kaltinimo šalintina turto už 1450 litų, kadangi nepakanka įrodymų, kad šis turtas tikrai buvo bute 2007-05-13 prieš išmetant.

Nukentėjusioji I. L. parodė apylinkės teisme nagrinėjant šią bylą, kad tėvo bute vėliausiai lankėsi 2006 m. gruodžio mėn., ir tik tuomet matė visus aukščiau kaltinime išvardintus daiktus. Taip pat parodė, kad kai apžiūrinėjo visus daiktus, dar buvo smetoninės nuotraukos, medinis kryžius namuose, trys nuotraukų albumai, 2007-05-13 išmestą rado tik vieną albumą, taip pat dvi sofos- lovos buvo išmestos, jos sulaužytos, kaip ir ikikarinis staliukas, virtuvinė spintelė. 2007-05-13 po daiktų išmetimo į kiemą neliko dujinės viryklės, sieninio laikrodžio, dujų baliono, telefono. Tarp išmestų daiktų nebuvo paveikslų. Tėvo meistrautas kryžius buvo sulaužytas- viena dalis buvo namuose kita dalis numesta ant žolės (t.2,b.l.121-122). Apeliacinės instancijos teisme parodė iš esmės tapačiai, kad 2007-05-13 po iškraustymo dalies daiktų neliko, bet nežino kada šie prapuolė, bute lankėsi prieš mėnesį iki įvykio, tyrėjai neleido daiktų sunešti atgal į butą.

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, jog iš buto išmetė supelijusią patalynę. Daiktai buvo susenę. Dujinės viryklės, dujų baliono nebuvo. Šaldytuvas buvo labai senas, laikrodžio nematė, sofas - lovas išnešė į kiemą, bute kryžiaus nebuvo (t.2,b.l. 124-125).

Liudytojas D. R. teismo posėdžio metu parodė, kad bute buvo šaldytuvas, kuris neveikė, dujinės viryklės nebuvo, albumo su nuotraukom nematė, spintos į lauką nenešė, sofa-lova buvo sena suplyšusi, dujinės viryklės, dujų baliono, paveikslų, kryžiaus nebuvo, sieninio laikrodžio, paveikslų, portretų taip pat nebuvo (t.2,b.l.125-126).

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad K. baldai, kurie, buvo lauke, jau buvo seni, bet vertę dar turėjo. Tarp daiktų matė šaldytuvą, dujinę plytelę, spintą, dvi sofas, staliuką, šventus paveikslus, patalynę, kuri buvo švari. Iš asmeninių daiktų matė lėkštes, šakutes, albumus, kuriuos jai rodydavo K. Tarp išmestų daiktų matė kryžių, kurį dirbo J. K. (t.2, b.l.135-136 ).

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo iškraustyta staliukas, lovos, spintelės, baldai buvo padėvėti, bet švarūs. Tarp asmeninių daiktų matė lėkštes, puodelius, drabužius. Nematė, knygų, albumų, kryžius buvo lauke. J. K. bute nebuvo, kai dingo dujų balionas, nes jis buvo ligoninėje (t.2,b.l.137-138).

Liudytoja A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad J. K. daiktai gal buvo seni, bet naudoti tinkami. Dalis kryžiaus buvo kambaryje, dalis lauke. Daiktai : sofa-lova, stalas buvo išmesti, jie dar buvo tinkami naudoti (t.2,b.l.138).

Liudytoja D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad patekus į butą pamatė dvi supuvusias sofas, vos stovinčią spintą, krūvas skudurų. Jokio vertingo daikto ten nebuvo. Buvo šaldytuvas su pakabinama spyna, spinta sulūžus, indai surūdiję. Jokių asmeninių daiktų nesimatė, nematė albumų, nuotraukų. Kryžiaus nematė nei viduje nei lauke, jokių paveikslų bute nematė (t.2,b.l.148-149).

Kaltinamoji M. K. teismo posėdyje parodė, jog bute vertingų daiktų nebuvo. Daiktai labai seni, pirkti prieš 70 metų. Daiktus iškraustė ir sudėjo lauke po palangėm (t.3,b.l.107).

Kaltinamasis A. K. parodė, jog 2007-05-13 prieš išnešant iš buto daiktus, jau nebuvo sieninio laikrodžio, portreto J. K., sieninio kryžiaus, paveikslų, albumų, telefono aparato.

Aukščiau nurodytų asmenų parodymai nėra tapatūs, apklaustieji asmenys nurodo buvus skirtingus daiktus, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, esminiais ir objektyviausiais laikytini nesuinteresuotos kaimynės, liudytojos V. K. parodymai, kad 2007-05-13 ji matė kuomet baldai ir kiti daiktai buvo iškraustomi, be kitų baldų ir daiktų dėl kurių nėra prieštaravimų, ji matė dujinę plytelę, šventus paveikslus, indus, fotonuotraukų albumus.

Tikslintina aplinkybė dėl šaldytuvo – J. K. turėjęs bute šaldytuvą „Dnepr“, tai parodė nukentėjusioji I. L., tai užfiksuota antstolės fotonuotraukose (t.3,b.l.152), tačiau dėl nusidėvėjimo vertė mažintina iki 30 Lt.

K. M. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 294 str. 1 d. Kaltinamojo A. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 294 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas.

Skiriant bausmę M. K. jos atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neteista. Pensininkė. Turtinė padėtis nėra sunki. Įvertinus visumą duomenų, kad savavaldžiavo vykdydama ginčijamą tikrą teisę, remiantis BK 54str., skirtina sankcijoje nustatyta švelniausia bausmės rūšis bauda 30 MGL (3900 Lt).

Skiriant bausmę A. K. jo atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neteistas. Dirbantis. Turtinė padėtis nėra sunki. Įvertinus visumą duomenų, aktyvius veiksmus, kad savavaldžiavo vykdydamas ginčijamą savo motinos M. K. tikrą teisę, remiantis BK 54str., skirtina sankcijoje nustatyta švelniausia bausmės rūšis bauda 40 MGL (5200 Lt).

Nukentėjusiosios I. L. civilinis ieškinys 7300 litų dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, pašalinus dalį kaltinime inkriminuoto turto ir sumažinus šaldytuvo vertę, priteistina 5780 litų atlyginti turtinę žalą. Civilinis ieškinys 100000 litų dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, aukščiau nurodytas aplinkybes dėl patirtos moralinės žalos, priteistina 8000 litų atlyginti neturtinę žalą.

Pripažintinos proceso išlaidomis 1000 Lt už atstovavimą (t.3,b.l.105), kurios išieškotinos iš kaltinamųjų solidariai, dėl nukentėjusiosios pakviesto advokato dalyvavimo teisme jai atstovauti, remiantis LR (duomenys neskelbtini).6p., 104 str.2d., 105str.1d.,3d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326str.4d., 329str.2p.,

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą ir nukentėjusiosios I. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

M. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., nubausti bauda 30 MGL (3900 litų).

Baudą sumokėti per du mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nesumokėjus nustatytu laiku, išieškoti priverstinai.

Kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., nubausti bauda 40 MGL (5200 litų).

Baudą sumokėti per du mėnesius į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nesumokėjus nustatytu laiku, išieškoti priverstinai.

Kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti I. L. naudai solidariai iš M. K. ir A. K. 5780 litų atlyginti turtinę žalą, 8000 litų atlyginti neturtinę žalą.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti I. L. naudai solidariai iš M. K. ir A. K. 1000 Lt už advokato atstovavimą teisme.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Emilija AkelienėAlgimantas Smolskas