Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-518-56/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-17
Bylos Nr.
2S-518-56/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
Atsakovas
J. P.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-518-56/2011

Teisėja L. Valentukonytė Proc. sprendimo kategorijos: 110.1;

121.14;121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsakovui J. P. taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei J. P. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės J. P. 5409,84 Lt žemės nuomos mokesčio įsiskolinimą su delspinigiais už naudojimąsi valstybine žeme 2003-2006 metų laikotarpiu; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą 5409,84 Lt sumai.

Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio ant valstybinės žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas skypas atsakovei buvo suteiktas panaudos pagrindu, kurio 01958 ha atsakovė įsigijo 2007 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau iki nurodytos sutarties sudarymo, tarp ginčo šalių buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai, o atsakovei kilo pareiga nustatyta tvarka ir terminais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovė nustatyto mokesčio nemokėjo, todėl ieškovas 2009 metais išsiuntęs jai priminimą ir atsakovei mokesčio nesumokėjus per nustatytą terminą, kreipėsi į teismą prašydamas susidariusią skolą priteisti už 2003-2006 metų laikotarpį. Ieškovas suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė yra fizinis asmuo, o prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovė nereagavo į ieškovo priminimus dėl skolos sumokėjimo, todėl ieškovas teigė, kad atsakovė savo tyčiniais veiksmais vengia vykdyti prievolę ir teismo sprendimo vykdymui galėjo kilti pagrįstas pavojus, nes atsakovė galėjo stengtis sumažinti savo lėšų likutį sąskaitose ir tokiu būdu padaryti teismo sprendimą neįvykdomu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymas patenkintas. Ieškovo naudai areštuotos atsakovės piniginės lėšos ir nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas 5409,84 Lt sumai. Iš areštuotų piniginių lėšų atsakovei leista atsiskaityti su ieškovu. Kadangi teismui nebuvo žinoma kokio ir kiek turto turi atsakovė turtą surasti ir aprašyti buvo pavesta antstoliui.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinis, reiškiamas dėl prievolės kuri nevykdoma daugiau nei keturis metus, todėl įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė yra fizinis asmuo ir prievolės nevykdo ilgą laiką teismas padarė išvadą, kad ieškinio suma laikytina didele, bei sprendė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atsižvelgęs į taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, jos taikytos apie tai nepranešus atsakovei (CPK 144, 145 str. 1 d. 1 p., 148 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė J. P. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti.

Nurodo, kad ieškovo argumentas, jog ieškinio suma yra didelė nepagrįstas, nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika didele suma pripažįstama 7000 Lt suma ir turi būti kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą patvirtinančios aplinkybės. Atsakovė yra dirbantis asmuo ir gaunantis apie 4 000 Lt pajamas per mėnesį, todėl 5409,84 Lt ieškinio sumą teismas nepagrįstai pripažino didele. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai ieškovo prašymą nagrinėjo nepranešęs atsakovei, nes įstatymas numato, kad toks prašymas gali būti nagrinėjamas nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, todėl nepagrįstai buvo apribotos atsakovės galimybės gintis. Be to skundžiama nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principams, nes dėl nedidelės pinigų sumos taikytos laikinosios apsaugos priemonės sąlygoja papildomas išlaidas rengiant procesinius dokumentus, nors suma nėatsakovei nėra didelė ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai.

Atsiliepimas

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad šiuo atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atskovės elgesys ir vengimas mokėti nustatytą žemės mokestį, todėl teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybe, jog byloje yra viešojo intereso požymių, nes mokestis nemokamas už naudojimąsi valstybine žeme, todėl turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei (CPK 148 str.). Priimdamas atsakovės skundžiamą nutartį teismas nepažeidė proporcingumo princpo ir taikė tokias laikinąsias apsaugos priemones ir tokio pobūdžio kurios užtiktina teismo sprendimo įvykdymą ir nepagrįstai nesuvaržo atsakovės teisių.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo ė atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. P. 5409,84 Lt mokesčio mokėtino už atsakovės naudojimąsi valstybine žeme 2003-2006 metų laikotarpiu.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas turi teisę, esant motyvuotam ieškovės prašymui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, t.y. siekiama užtikrinti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, taip pat jei tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 str. 1 d., 2 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurių pagrindas yra valstybinės žemės nuomos santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti teismo sprendimo dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę, t.y. mokesčių valstybei, sumokėjimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla turi viešo intereso elementų, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos taip pat ir apsaugant viešą interesą.

Nesutikdama su skundžiama Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovė atskirajame skunde remiasi aplinkybe, jog jos atlyginimas UAB ,,Sirowa“ sudaro apie 4000 Lt, todėl pagrindo abejoti, kad atsakovė įvykdys teismo sprendimą nėra pagrindo. Taip pat remiasi tuo, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepranešdamas apie tai atsakovei teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai apribojo atsakovės teisę į gynybą. Atsakovės manymu teismo nutartis prieštarauja teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principams. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog atsakovei esant fiziniam asmeniui prašoma priteisti 5409,84 Lt suma laikytina didele suma atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str., 185) kurie pagrįstu atsakovės argumentą, kad jos atlyginimas UAB ,,Sirowa“ sudaro apie 4000 Lt, todėl pagrindo paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios ir tokia apimtimi, kad nebūtų nepagrįstai suteiktas pranašumas kitai ginčo šaliai ir per daug nebūtų suvaržytos atsakovės teisės. Kaip seka iš pirmos instancijos teismo nutarties, teismas įvertino aplinkybę, jog vien tik piniginių lėšų areštas gali neproporcingai suvaržyti atsakovės teises, todėl pagrįstai sprendė, kad iš pradžių turi būti areštuojamas kilnojamasis ir nekilnojamasis atsakovės turtas, o tik kraštutiniu atveju piniginės lėšos ieškinio sumai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistas ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principai nėra pagrindo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovė ginčija ir tuo pagrindu, kad jai nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovei suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Tokią savo teisę atsakovė realizavo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 328 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Motyvuojamoji dalis

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7003-608/2010 palikti nepakeistą, o atsakovės J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėDalia Kačinskienė