- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-04
- Bylos Nr.
- 2-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Uneta“
- Kategorijos
- 127.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje Nr. B2-3548-601/2009 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Uneta“ direktorės Banguolės Lavrukaitienės ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Uneta“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Uneta“ direktorė kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Uneta“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir restruktūrizavimo administratoriumi restruktūrizavimo plano parengimo laikotarpiui skirti UAB „Valnetas“.
Nurodė, kad bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, kurie trukdo jai sėkmingai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Bendrovė turi pradelstų finansinių įsipareigojimų, yra paėmusi paskolas iš AB SEB banko ir UAB „Medicinos bankas“, kurių reikalavimų užtikrinimui ji yra įkeitusi turtą. Iškėlus restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir įvykdyti likusius įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas dirbantiesiems bei išvengti bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė UAB „Uneta“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Valnetas“, taip pat nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Uneta“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos sustabdyti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus iš UAB „Uneta“ turto ar lėšų, tarp jų iš UAB „Uneta“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, sąskaitų, esančių bankuose, turto ar lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, uždrausti turto, kuris priklauso nuosavybės teise ir yra įkeistas už bendrovės prievoles, išieškojimą iš trečiųjų asmenų,
Teismas nutartyje nurodė, kad iš 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, jog UAB „Uneta“ turto balansinė vertė yra 76 410 751 Lt, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 20 079 772 Lt. 2009 m. lapkričio 23 d. duomenimis UAB „Uneta“ įsiskolinimai kreditoriams sudarė 19 599 998 Lt, dalis atsakovo mokėjimų kreditoriams yra pradelsta, tačiau, nepaisant šių sunkumų, bendrovė yra nenutraukusi ūkinės-komercinės veiklos. 2009 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė patyrė 447 881 Lt nuostolių. Teismas nurodė, kad yra visos ĮRĮ 3 straipsnyje numatytos restruktūrizavimo proceso taikymo sąlygos. UAB „Uneta“ 2009 m. lapkričio 13 d. visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nutarta pritarti bendrovės restruktūrizavimui, pateiktiems plano matmenims bei siūlomai administratoriaus kandidatūrai. 2009 m. lapkričio 23 d. įvyko UAB „Uneta“ pagrindinių kreditorių susirinkimas (kuris laikytinas ir pirmuoju kreditorių susirinkimu). Šiame susirinkime dalyvavo UAB „Uneta“ kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 13 702 190 Lt, kas sudaro 69,91 proc. nuo bendros, pagal įmonės apskaitą nustatytos kreditorių reikalavimų sumos (19 599 998 Lt), 57,08 proc. (skaičiuojant nuo visų bendrovės įsipareigojimų sumos) pritarė restruktūrizavimo plano metmenims. Teismas nurodė, kad yra ĮRĮ 4 straipsnyje numatytos sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Uneta“ turi laikinų finansinių sunkumų (ĮRĮ 2 str. 1 d.), todėl, siekiant išvengti įmonės bankroto ir turint tikslą atkurti jos mokumą, UAB „Uneta“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 str. 1 d.). Teismas taip pat nurodė, kad dėl UAB „Valnetas“ kandidatūros yra teigiamas visuotinio akcininkų susirinkimo ir kreditorių susirinkimo nutarimas, UAB „Valnetas“ turi teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu A. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti.
1. Apeliantas yra atsakovo kreditorius, kuriam atsakovas yra skolingas 842 000 litų.
Šalies argumentai
2. Apeliantas nesutinka su atsakovo restruktūrizavimu, kadangi tokiu atveju yra stabdomas atsakovo finansinių prievolių vykdymas, pažeidžiamas teisėtas apelianto interesas gauti savo reikalavimo patenkinimą iš atsakovo turimo turto. Apeliantas iki restruktūrizavimo bylos pabaigos ar restruktūrizavimo plane nurodytos datos netenka galimybės patenkinti savo turimą reikalavimą. Apeliantas pats turi vykdyti prievoles tretiesiems asmenims, jam už prievolių įvykdymo terminų pažeidimą yra taikoma įstatymuose ir sutartyse nustatytos sankcijos. Apeliantas, kaip fizinis asmuo, neturi galimybės nei restruktūrizuotis, nei bankrutuoti, taip pat jo prievolių vykdymas negali būti sustabdytas.
3. Atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą, apeliantas yra diskriminuojamas, jis negali atgauti savo skolos ir pan., todėl jis praras savo turtą.
4. Teismas netinkamai aiškino ĮRĮ 3 straipsnį. Šio straipsnio nuostata turi būti aiškinama taip, kad įmonei gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jei įmonė neturi kreditorių – fizinių asmenų (Konstitucijos 29 str., CK 1.2 str. 1 d., CPK 6 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Restruktūrizavimas įmonėje atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės skolas ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas; 2) įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos; 3) įmonei neiškelta bankroto byla ar nepradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka (ĮRĮ 3 str.).
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos siūlymo restruktūrizuoti įmonę iniciatyvos teisę suteikia įmonės kreditoriams, su kuriais įmonė neatsiskaito daugiau kaip tris mėnesius po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) raštiško reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, taip pat jos vadovui (ĮRĮ 3 str. 1 p., 4 str. 1 ir 3 d.). Jeigu restruktūrizavimo procesą inicijuoja įmonės vadovas, turi būti priimtas ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo (ĮRĮ 4 str. 2 ir 3 d.). Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 dalį įmonės vadovas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) siūlymą ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų sušaukia pagrindinių kreditorių susirinkimą ir jam pateikia įmonės restruktūrizavimo plano metmenis. Jei pagrindiniai kreditoriai šiame susirinkime atstovauja ne mažiau kaip pusei visų kreditorių bendros reikalavimų sumos, jie gali priimti nutarimą šį kreditorių susirinkimą laikyti pirmuoju; pagal šio straipsnio 3 dalį siūlymą restruktūrizuoti įmonę pagrindiniams kreditoriams raštu gali pateikti įmonės vadovas, jei dėl šio siūlymo yra priimtas įmonės dalyvių susirinkimo sprendimas, prie siūlymo pridedami įmonės restruktūrizavimo plano metmenys; pagal šio straipsnio 7 dalį, pirmajam kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą restruktūrizuoti įmonę, įmonės vadovas per 5 kalendorines dienas pateikia pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. ĮRĮ7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas iškelia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra šio įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nurodytos sąlygos.
Pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti atsakovui UAB „Uneta“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad UAB „Uneta“ turi laikinų finansinių sunkumų ir kad yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti.
Apeliantas A. S. atskirajame skunde nurodo, kad atsakovui UAB „Uneta“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, jis yra diskriminuojamas, jis negali atgauti savo skolos, taip pat kad teismas neteisingai aiškino ĮRĮ 3 straipsnio nuostatą, nes restruktūrizavimo byla įmonei turėtų būti keliama tik tuo atveju, jei ji neturi kreditorių – fizinių asmenų. Tačiau su tokiu apelianto teiginiu negalima sutikti. Vien ta aplinkybė, kad bendrovės, turinčios laikinų finansinių sunkumų, kreditorius ar kreditoriai yra fiziniai asmenys, nepaneigia būtinybės, esant pareikštiems atitinkamiems prašymams ir įstatyme numatytoms sąlygoms, taikyti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas.
Remiantis ĮRĮ 2 straipsnio 5 dalimi, įmonės kreditoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Ši nuostata, pagal kurią įmonės kreditoriais laikomi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, patvirtina, kad įstatymo leidėjas nenumatė bei nesiekė nustatyti išimčių, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo, t.y. atsižvelgti į bendrovės kreditorius – fizinius asmenis. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir į tai, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.), negalima teigti, kad įmonei neturėtų būti keliama restruktūrizavimo byla, jei įmonė turi kreditorių – fizinių asmenų.
Nors A. S. ir nesutinka, kad atsakovui būtų iškelta restruktūrizavimo byla, ir balsavo prieš tokios bylos iškėlimą, tačiau pagrindiniai kreditoriai nusprendė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Uneta“ iškėlimo, išvengti UAB „Uneta“ bankroto bylos ir taip ateityje patenkinti savo reikalavimus (b.l. 19-21). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, esant ĮRĮ nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, bendrovei nutarė iškelti restruktūrizavimo bylą.
Apeliantas savo atskirajame skunde iš esmės nenurodo kitų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino restruktūrizavimo bylos atsakovui UAB „Uneta“ iškėlimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti restruktūrizavimo bylą. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą.