Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-02-05 · Byla Nr. 2SA-76-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
2SA-76-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
Kreditorius
AB SEB bankas
Civilinė byla Nr. 2SA-76-623/2010
Procesinių sprendimų klasifikatorius 129.;129.18.;122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Marijonas Greičius (pranešėjas),

kolegijos teisėjai Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo AB SEB bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria tenkintas skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkas UAB „DARAMIS SV“ padavė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuriuo prašė įpareigoti antstolę Virginiją Meškauskienę atlikti procesinį veiksmą – skirti žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę bei sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0015/09/01991 vykdymo veiksmus iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas. Skolininkas nurodė, kad 2009-06-08 antstolė, vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-05-14 vykdomąjį dokumentą Nr. 18V/2009 priverstinai parduoti iš varžytinių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, priėmė patvarkymą, kuriuo žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizė pavesta atlikti UAB „Krivita“. Pastaroji nustatė, kad viso žemės sklypų rinkos vertė yra 6 030 000 Lt. Skolininkas 2009-08-26 pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti, tačiau antstolė 2009-08-31 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė skirti pakartotinę žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjo užsakymu 2009-09-08 UAB „Tikslo siekis“ atliktas žemės sklypų vertės rinkos nustatymas, pagal kurį minėtų žemės sklypų rinkos vertė nustatyta 2 104 000 Lt (b.l. 1-4).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi skolininko UAB „DARAMIS SV“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkino ir įpareigojo antstolę Virginiją Meškauskienę skirti pakartotinę 1,28 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,53 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,25 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., turto vertės nustatymo ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos LR CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būtų įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. LR CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Todėl darė išvadą, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga ir šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-211/2007; Nr. 3K-3-604/2008; Nr. 3K-3-218/2009).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, turėdamas savo žinioje Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, gavęs pareiškėjo rinkos vertės nustatymo ataskaitą bei skelbimus, turėjo įvertinti visų turimų duomenų visumą. Atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, antstolė, teismo nuomone, turėjo skirti pakartotinę ekspertizę realiai žemės sklypų vertei nustatyti, nes turto vertės įkainojimas beveik triguba kaina bei nekilnojamojo turto kainų mažėjimo tendencijos 2009 m. negalėjo nesukelti antstolei abejonių dėl žemės sklypų įkainojimo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Apeliantas AB SEB bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo UAB „DARAMIS SV“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog antstolės veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjas nenurodė, kuo ir kaip pasireiškia jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Todėl teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą, nenustatęs pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmos instancijos teismas savo sprendimais (nutartimis) nuosekliai atliko veiksmus, kuriais pažeidžiami Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, nes teismas varžytines ir apskritai išieškojimo veiksmus sustabdė 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi. Tokie veiksmai davė priešingą rezultatą: 1) sutrukdė parduoti turtą už didesnę rinkos kainą, 2) užtęsė turto realizavimo procedūras ir tuo sudarė prielaidas tam, kad, nesant rinkos kainų stabilumo, iš tikro gali sumažėti realizuojamų sklypų kainos.

Be to, apelianto teigimu, papildoma turto vertės nustatymo ekspertizė pareikalautų papildomų vykdymo veiksmų laiko sąnaudų ir išlaidų, kurios padidintų skolininko skolos naštą ir apsunkintų kreditoriaus galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pareiškėjas, apelianto nuomone, turėtų būti suinteresuotas, kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai atitiktų ne tik kreditoriaus, bet ir paties pareiškėjo interesus. Todėl protingiausia būtų pasiremti ne vienokiomis ar kitokiomis prielaidomis pagrįstais samprotavimais (antra ekspertizė gali netenkinti kreditoriaus - taip ginčas dar labiau užsitęstų), o sudaryti galimybę kainą patikrinti praktikoje.

Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Tačiau praktikoje pripažinta, jog kasacinio teismo išaiškinimais (ratione materiale) žemesniųjų instancijų teismai turi vadovautis ne a priori, o tais atvejais, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos ir teismo nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-122/98, 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-827/2000 ir kt.). Kaip taisyklė, visose pirmos instancijos teismo nurodytose nagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose civilinėse bylose (3K-3-211/2007, 3K-3-604/2008, 3K-3-218/2009) antstolis nustatė ir pardavinėjo turtą už ženkliai mažesnę kainą negu nurodė skolininkas, t.y. skolininkas įrodinėjo, kad turtas turėjo būti pardavinėjamas už ženkliai didesnę kainą. Šioje byloje skolininkas, kai reikėjo gauti kreditą, teigė ir sutiko, kad įkeičiamo turto vertė viršija 11 milijonų litų, o kai reikia įvykdyti savo 7.173.154,84 Lt prievolę iš įkeisto turto vertės, jis įrodinėja, kad turtas nėra vertas nė tų 6 milijonų, kuriuos nurodo UAB „Krivita“. Taigi, kasacinės instancijos teismo ir pirmos instancijos teismo bylų aplinkybės yra skirtingos.

Šalies argumentai

Apeliantas mano jog reikėtų vadovautis tais prioritetais, kad antstolis įgyvendina teismo sprendimu kreditoriaus pažeistų teisių gynybos priemones, todėl, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 16d. nutartyje (civ. byla Nr.3K-604/2008), vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Atsiliepimas

Skolininkas UAB „DARAMIS SV“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjo teisių pažeidimo faktą, nes žemės sklypai nebuvo įvertinti rinkos kaina. Pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius galimai visiškai kitokią, nei UAB „Krivita“ ekspertizės išvadoje nurodytą žemės sklypų kainą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad turi būti imamasi visų procesinių priemonių tikrajai žemės sklypų rinkos kainai nustatyti. Tuo labiau, kad nustačius per didelę kainą yra pažeidžiami būtent pareiškėjo interesai, nes, akivaizdu, kad žemės sklypai nebus parduoti per pirmąsias varžytines, žemės sklypų realizavimas užsitęs, o per tą laiką žemės sklypų kainos dar labiau sumažės. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad antstolei pateikti įrodymai turėjo sukelti abejonių dėl žemės sklypų įkainojimo pagrįstumo.

Skolininkas pažymėjo, kad vykdymo procese įtvirtintas principas dėl turto įkainojimo rinkos kainomis negali būti suprantamas tik tokiu būdu, kad turi būti nustatyta galimai didžiausia turto rinkos kaina. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Todėl, žemės sklypų rinkos vertė, atlikus abejotino teisingumo ekspertizę ir antstolei neatsižvelgus į pareiškėjo motyvuotus prieštaravimus bei nepaskyrus pakartotinės ekspertizės, išliko visiškai neaiški, dėl ko buvo būtina ir tikslinga atlikti pakartotinę žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizę (LR CPK 682 str. 2 d.).

Skolininkas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas antstolę atlikti pakartotinę ekspertizę, nepažeidė jokių LR CK principų, o, priešingai, laikėsi visų LR CPK principų vykdymo procese, nes vykdymo procese yra įtvirtintas principas dėl turto įkainojimo rinkos kainomis. Be to, antstolė vykdymo procese privalo būti aktyvi ir kilus bent abejonei, kad turtas galėjo būti įvertintas netinkamai, imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti tiek išieškotojo, tiek skolininko įstatymu saugomus interesus (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas teismui pateiktame motyvuotame skunde nurodė pagrįstus argumentus, kodėl 2009-08-11 UAB „Krivita“ ekspertizės išvadoje nurodyta žemės sklypų rinkos vertė jokiu būdu neatspindi tikrosios žemės sklypų vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad antstolis, turėdamas savo žinioje Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, gavęs pareiškėjo rinkos vertės nustatymo ataskaitą bei skelbimus, turėjo įvertinti visų turimų duomenų visumą.

UAB „DARAMIS SV“ mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuota teismų praktika ir nuo jos nenukrypo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė 2009-06-04 priėmė vykdyti išieškotojo AB „SEB bankas“ 2009-06-04 pateiktą antstolei vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-05-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 18V/2009 (v.b.l. 1-3). 2009-06-08 antstolė priėmė patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto skolininko turto vertei nustatyti, kuriuo žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizė pavesta atlikti UAB „Krivita“ (v.b.l. 18). Pastaroji nustatė, kad viso žemės sklypų rinkos vertė yra 6 030 000 Lt (v.b.l. 28, Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 09-I-121). Pareiškėjas 2009-08-26 pateikė antstolei prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti (v.b.l. 40-41). Antstolė 2009-08-31 patvarkymu atsisakė skirti pakartotinę žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizę (v.b.l. 47). Pareiškėjo užsakymu 2009-09-08 UAB „Tikslo siekis“ atliktas žemės sklypų vertės rinkos nustatymas, pagal kurį minėtų žemės sklypų rinkos vertė nustatyta 2 104 000 Lt (Rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 09-09-Ž-003).

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Butkuvienė ir kt. v. antstolė B. Palavinskienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. Gudeika ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).

CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. AB „Lithun“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).

Nagrinėjamoje byloje kolegija daro išvadą, kad esant tokiems skirtingiems parduodamų žemės sklypų įvertinimams: UAB „Krivita“ ekspertizės akte nurodytai 6 030 000 Lt žemės sklypų vertei ir beveik tuo pačiu metu UAB „Tikslo siekis“ nustatytai tų pačių žemės sklypų vertei - 2 104 000 Lt, antstolei buvo pagrindas abejoti vykdymo procese atliktos ekspertizės pagrįstumu, todėl buvo pagrindas tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo (CPK 219 str. 2 d., 682 str. 2 d.).

Kolegija taip pat mano, kad antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus ir nesutinka su apelianto argumentais, kad nepagrįstai aukštas parduodamo turto įvertinimas negali pažeisti išieškotojo interesų. Kolegijos nuomone, nepagrįstai aukšta pradinė parduodamo turto kaina prieštarautų turto pardavimo iš varžytinių proceso prasmei, sąlygotų pirkėjų nedalyvavimą varžytinėse bei galėtų nulemti turto perdavimą išieškotojui.

Kolegija taip pat mano, kad būtinumas nustatyti teisingą parduodamo turto vertę pateisina tiek laiko sąnaudas pakartotinei ekspertizei atlikti, tiek bylinėjimosi išlaidas, todėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, paskyrus pakartotinę ekspertizę, nebus pažeisti (CPK 7 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininko UAB „DARAMIS SV“ skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų tenkino ir įpareigojo antstolę Virginiją Meškauskienę skirti pakartotinę 1,28 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,53 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,25 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., turto vertės nustatymo ekspertizę, todėl skundžaimą nutartį panaikinti nėra pagrindo (CPK 78 str., 315 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjai Dalia VišinskienėPetras Jaržemskis