- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 1-502-606/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Nukentėjusysis
- G. Š.
- Kaltinamasis
- P. Ž.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. Ž., gimęs 1964 m. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), operatoriumi – transportuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. Ž., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
2012 m. lapkričio 19 d., 10.55 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties Statybininkų pr., kaltinamasis P. Ž., būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto, nustatančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, ir tokiu būdu sukeldamas pavojų saugiam eismui, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, trijų eismo juostų kelyje, važiuodamas antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusios nukentėjusiosios G. Š. ir ją partrenkė, ko psėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai G. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis P. Ž. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. lapkričio 19 d., ryte, Klaipėdos m., važiuojant iš „Eglės“ turgavietės, jis pirmiausia išvažiavęs į visuomeniniam transportui skirtą pirmą eismo juostą, ir turėjęs persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Tuomet iki perėjos dar buvo likę apie 200 metrų. Persirikiuojant atstumas iki perėjos vis mažėjęs, ir galiausiai persirikiavus į antrąją eismo juostą, jis iš tiesų, nors ir stebėjęs eismą, apakintas saulės, nepastebėjo per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios nukentėjusiosios, kurią partrenkė. P. Ž. nurodė labai apgailestaujantis dėl įvykusio eismo įvykio.
Nukentėjusioji G. Š. parodė, jog įvykio aplinkybių dėl eismo įvykio metu sutrenktos galvos ji neprisimenanti. Vienok, nukentėjusioji nurodė, jog dėl P. Ž. veiksmų, sukeliant eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota, ji patyrė moralinę žalą. Nukentėjusioji paaiškino, jog iki įvykio ji buvus visiškai savarankiška, tiek savimi, tiek ir savo aplinka savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų besirūpinantis, aktyvų gyvenimo būdą gyvenantis, sportuojantis asmuo, maža to savarankiškai ir tik savo jėgomis prižiūrintis savo 90 metų mamą. Tuo tarpu dabartiniu metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji nebegalinti pati savarankiškai ne tik susitvarkyti savo aplinkos, susitvarkyti kambarių ir pan., bet negalinti pasirūpinti ir savimi. Nukentėjusioji paaiškino, jog be pagalbos ji negalinti išsimaudyti, išsiplauti netgi galvos, nes negali pakelti dešinės rankos, kuri yra suveržta varžtais, nukritus ramentams, negali pati jų pasikelti. G. Š. nurodė, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji kentė didelius skausmus, net aštuonias dienas gulėjo Klaipėdos ligoninėje, visiškai prikaustyta prie lovos, nes nė vienas gydytojas nesiėmė jos operuoti, ir tik tuomet, kai buvo išvežta į Vilnių, jai buvo atlikta operacija. Paaiškino, jog gulėjimas lovoje su pampersais, kuomet iki įvykio esi sveikas žmogus, žemina žmogaus orumą. Be to, nurodė skausmą jaučianti dar ir dabar, o gydytoja nurodžiusi, jog skausmą pilvo apačioje ir kojoje ji jausianti ir visą likusį gyvenimą. Dėl savo sveikatos būklės ji ne tik nebegalinti prižiūrėti savo mamos, kurios priežiūrai dabar samdomas svetimas žmogus, bet nebegalinti ir savarankiškai, be kitų pagalbos gyventi ir pati. Todėl jos dukra ketina keisti turimą butą į didesnį, kad ji galėtų gyventi kartu su dukters šeima, kuri ją prižiūrėtų. Nukentėjusioji nurodė, jog nusikalstamais P. Ž.veiksmais jai padarytą moralinę žalą ji vertinanti 100 00 Lt.
Liudytojas A. A. parodė, jog matė antra eismo juosta priešais važiuojantį P. Ž. automobilį. Matė ir per perėją einančią nukentėjusiąją, kurią, baigiant pereiti perėją antrąją eismo juostą, partrenkė P. Ž. automobilis. Liudytojas nurodė, jog P. Ž. automobilis judėjęs nedideliu, gal 40-50 km/h, tačiau nukentėjusiąją partrenkęs, jo manymu, dėl to, kad matymui trukdęs automobilio rėmas.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, autoavarijos vietos planu ir vaizdo lentelėmis nustatyta, jog eismo įvykio, vieta – pėsčiųjų perėja, Klaipėdos m., Taikos pr, kryptimi nuo Raudonės g., ties Statybininkų pr., antra eismo juosta; tiksli vieta – gatvė, pėsčiųjų perėja, tiesus ruožas, važiuojamoji dalis paženklinta – linijomis pėsčiųjų perėja, kelio aplinka – atviras lankas, oro sąlygos - apsiniaukę, kelio dangos tipas – asfaltas, kelio dangos būklė – šlapia, matomumas iš vairuotojo kabinos – apie 300 metrų (b. l. 4-8).
Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo aktu nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 19 d. nustatyti automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo požymiai – variklio dangtis. Nustatyta, kad automobilio techninė būklė atitinka reikalavimus (b. l. 9-10).
Specialisto išvada Nr. G 2584/12(03) nustatyta, jog nukentėjusiajai G. Š. diagnozuota - galvos sumušimas, 5 juosmeninio stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės bei šakų lūžimai, simfiziolizė, skeveldrinis kryžkaulio lūžimas iš dešinės, kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas. Nustatyta, kad minėtus sužalojimus G. Š. galėjo įgauti 2012 m. lapkričio 19 d. eismo įvykio metu. Nustatyta, jog dėl dubens kaulų lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą, G. Š. sveikata sutrikdyta sunkiai (b. l. 38-39).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, darytina pagrįsta ir objektyvi išvada – 2012 m. lapkričio 19 d., 10.55 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties Statybininkų pr., kaltinamasis P. Ž., būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 punkto, nustatančio, jog artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, reikalavimus, ir tokiu būdu sukeldamas pavojų saugiam eismui, važiuodamas antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusios nukentėjusiosios G. Š. ir ją partrenkė, ko pasėkoje dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai G. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata.
Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryšys tarp nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusių pasekmių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis, akivaizdus ir neginčytinas. Taigi, kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, todėl pavojingą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis P. Ž., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nukentėjusiosios G. Š. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.
Nukentėjusioji G. Š. baudžiamojoje byloje pareiškė 100 000 Lt vertės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos. Nukentėjusioji G. Š. nurodė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrusi moralinę žalą, kurią ji motyvuoja dvasiniais išgyvenimais dėl patirtų kūno sužalojimų, patirto didelio fizinio skausmo, tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio, patirtais nepatogumais, net ir žeminančiais žmogaus orumą, rūpesčiais ir dvasiniais pergyvenimais, tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl sveikatos būklės ateityje, kilusiais nepatogumais, negalint savarankiškai rūpintis tiek savimi, tiek savo aplinka, esant priklausomai nuo kitų žmonių pagalbos, emocine būsena.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padarusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo P. Ž. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai G. Š. padaryti kūno sužalojimai – galvos sumušimas, 5 juosmeninio stuburo slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, dešinio gaktikaulio viršutinės bei šakų lūžimai, simfiziolizė, skeveldrinis kryžkaulio lūžimas iš dešinės, kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas. Nustatyta, jog konstatuoto kūno sužalojimo - dubens kaulų lūžimų, suardžiusių dubens žiedo vientisumą - pasėkoje nukentėjusiosios sveikata buvus sutrikdyta sunkiai.
Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi didelį fizinį skausmą, ir patyrusi jį tiek eismo įvykio metu, tiek ilgą laiko tarpą po įvykio – kreiptinas dėmesys, jog nukentėjusioji buvus operuota praėjus daugiau nei savaitei laiko po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusiąją tuo laikotarpiu patyrus ir didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, jog dėl eismo įvykio patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji patyrusi neišvengiamai kilusį fizinį skausmą ir po operacijos. Konstatuotina, jog nukentėjusioji patyrusi ir to pasėkoje neišvengiamai kilusius nepatogumus, negalint tam tikrą laiką po operacijos laisvai judėti, esant apribotai judėjimo laisvei, esant visiškai priklausomai nuo kitų asmenų pagalbos, jų priežiūros. Tai neabejotinai suponuoja dvasinius asmens sukrėtimus, neigiamą žeminančią emocinę būseną. Konstatuotina ir tai, jog nukentėjusioji neišvengiamai patyrusi ir logiškai kylančius dvasinius išgyvenimus dėl dabartinės savo sveikatos būklės, kuri ir šiai dienai nėra visiškai atsistačiusi, susirūpinimą dėl sveikatos būklės bei galimų liekamųjų reiškinių ateityje. Konstatuotina, jog nukentėjusioji patyrusi ir logiškai kylantį susirūpinimą, dvasinius rūpesčius dėl savo gyvenimo kokybės ir aplinkos. Nustatyta, jog dėl savo sveikatos būklės, negalint laisvai judėti, nukentėjusioji ir šiai dienai negalinti pati savarankiškai prižiūrėti nei savęs, nei savo aplinkos, jai būtina artimųjų pagalba, tiek rūpinantis savimi, tiek savo aplinka. Akivaizdu, jog nukentėjusiosios gyvenimo kokybė yra sumenkinta – aktyvų ir savarankišką gyvenimą gyvenusi nukentėjusioji dabar yra apribota ir priklausoma nuo artimųjų priežiūros ir pagalbos.
Esant išdėstytam, laikytina, jog nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pakenkimus, kurie objektyviai suponuoja išvadą – nukentėjusioji moralinę žalą dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrusi neabejotinai.
Kiekvieno žmogaus sveikata yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti ir patirtą dvasinį skausmą bei kančią. Todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, kadangi pačios neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinius praradimus. Todėl teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes: žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Vertinant išdėstytą, nustatant neturtinės žalos dydį, imtini domėn visi nukentėjusiosios sveikatos, nukentėjusiosios kaip asmenybės bei gyvenimo aplinkos atžvilgiu kilę padariniai, tačiau vis tik laikytina, jog nukentėjusiosios įvardinta turtinė neturtinės žalos išraiška - 100 000 Lt yra per didelė.
Tokią išvadą pirmiausia suponuoja aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Tai kaltinamojo kaltės žinoma neeliminuoja ir jos nemažina, tačiau, laikytina, sudaro pagrįstą pagrindą, prielaidą mažinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
Vertinant turtinę kaltinamojo padėtį, nustatyta, jog P. Ž. turtinių įsipareigojimų ar išlaikytinių, būtinų jo išlaikymo, neturi. P. Ž. yra ne tik darbingas, bet ir profesiją, išsilavinimą, maža to, pastovų darbą, taigi pastovias ir realias pajamas turintis asmuo. Konstatuotina, jog žalos atlyginimo aspektu dabartinė kaltinamojo turtinė padėtis yra nebloga. Tačiau imtina domėn, jog kaltinamojo gaunamas darbo užmokestis – apie 2500 Lt yra vidutinio dydžio. Ir ši aplinkybė taip pat suponuoja mažinti civilinio ieškinio dydį.
Nustatyta, jog nukentėjusioji, turint omeny nukentėjusiosios amžių, yra esminę, svarbią, ir būtiną gyvenimo patirtį bei jau suformuotą gyvenimo aplinką, tiek siaurąją – asmenine, tiek plačiąją – perspektyvų, prasme turintis asmuo. Laikytina, jog patirti padariniai gyvenimo aplinkos, perspektyvų, kurios iš esmės suformuotos, itin didele apimtimi nepaveiks. Be to, imtina domėn, jog liekamųjų reiškinių neišvengiamumas, juolab jų dydis, nėra objektyviai konstatuotas.
Mažinant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį kreiptinas dėmesys į P. Ž. elgesį – kaltinamasis, pats būdamas streso būsenos dėl įvykusio įvykio, savo kaltę pripažino visiškai ir nuo pat ikiteisminio pradžios, nuoširdžiai gailėjosi, siekė pagal galimybes atlyginti žalą.
Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, imant domėn turtinę kaltinamojo padėtį, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo amžių, tuo pačiu ir nukentėjusiosios amžių, tai sąlygojančius nukentėjusiosios poreikius, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai priteistina 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Nustatyta, jog nukentėjusiajai draudimo kompanija yra išmokėjusi 8 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokiu būdu draudimo bendrovės išmokėtą neturtinės žalos sumą įskaitytina į priteistinos neturtinės žalos dydį.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą.
Kaltinamasis kaltu padarius įstatymui priešingą veiką prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Vertinant šių aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti tikslai šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atžvilgiu efektyviausiai bus pasiekti paskyrus griežčiausią sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę atidedant.
Išvadą skiriant ne turtinio pobūdžio bausmę pagrindžia byloje priteistas pakankamo dydžio civilinis ieškinys. Bausmės vykdymo atidėjimą pagrįstai pagrindžia siekis kuo efektyviau ir operatyviau užtikrinti nukentėjusiųjų interesus atlyginant patirtą žalą. Ši aplinkybė pagrįstai suponuoja ir išvadą P. Ž. neskirti baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas. Siekiant to paties tikslo P. Ž. neskirtinas ir baudžiamojo kodekso 75 straipsnyje numatytas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
P. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant tęsti darbą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
G. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš P. Ž. nukentėjusiajai G. Š. priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Įskaityti draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Viena Insurance Group“ filialo Lietuvoje nukentėjusiajai G. Š. atlygintą 8 500 Lt neturtinę žalą.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikytą P. Ž. turtui - į automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) - palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.