Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties R. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Z. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 26 d., 8.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas lengvas (0,43 promilės) girtumas. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo, kaltės, įrodymų vertinimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas teigiant, kad taikyti minėto ANK straipsnio nuostatas R. Z. atžvilgiu nebuvo pagrindo. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

7. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Institucijos 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu R. Z. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, dar kartą įvertinęs su padarytu nusižengimu ir R. Z. asmenybe susijusius duomenis, konstatuoja, kad Institucija administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Nenustačius administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimo keisti Institucijos priimtą nutarimą taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį nebuvo pagrindo.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10. R. Z. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau manė, kad ryte alkoholio kiekis neviršys leistinos normos. Šios aplinkybės rodo R. Z. neatsakingumą ir atskleidžia abejingą požiūrį į visiems privalomų taisyklių laikymąsi. Pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo leistiną ribą, nelaikytina ypatingai asmens teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe, sudarančią pagrindą asmeniui taikyti švelnesnę, negu numatyta įstatyme, atsakomybę. Ši aplinkybė yra svarbi teisiniam asmens veiksmų vertinimui (kvalifikavimui pagal ANK arba pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą), tačiau nelaikytina turinčia ypatingos reikšmės sprendžiant dėl švelnesnės, negu numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo. R. Z. prisipažinimas, gailėjimasis dėl savo veiksmų yra aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą ANK straipsnio sankcijos ribose. Institucija į šias aplinkybes atsižvelgė, jas tinkami įvertino ir skyrė minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę.

11. Pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą grindė teigiama R. Z. charakteristika taip pat aplinkybe, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ANK straipsnio sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir suvaržo asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. R. Z. dirba, charakterizuojamas teigiamai. Tačiau tai nėra išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Be to, duomenys apie R. Z. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu (baustas už greičio viršijimą, kelio ženklinimo (siauros ištisinės linijos) reikalavimų nesilaikymą), leidžia spręsti, kad jis nėra itin atsakingas vairuotojas. Teismo akcentuojama aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbinėms funkcijoms atlikti teismų praktikoje nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbo funkcijoms vykdyti asmeniui buvo žinoma, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nėra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje.

12. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad administracinio poveikio priemonė Institucijos nutarime buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta ir yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių švelninti R. Z. paskirtą administracinio poveikio priemonę nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis naikinama, kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.