- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- A2.6.-5570-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-14316-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
vertėjams Ritai Daškevičienei, Irinai Pikčilingienei, Katerinai Chvatovai, Eglei Smailienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. A. 2014 m. lapkričio 21 d., apie 14.39 val., Vilniuje, Antakalnio g. 57, vairuodamas automobilį „Nissan Almera Tino“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais O. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. O. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Taip jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Apklaustas 2015-02-02 vykusiame teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo O. A. paaiškino, kad savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažįsta iš dalies, t.y. prisipažįsta susidūrimo faktą su kitu automobiliu, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad protokole nurodytą dieną jis su žmona atvažiavo į ligoninę lankyti žmonos brolio. Žmona liko ligoninėje, o jis iš ligoninės išėjo greitai, nes turėjo važiuoti į darbą. Einant link išėjimo, prie rūbinės nepažįstama moteris pasakė, kad blogai jaučiasi, todėl jis pasiūlė ją pavežti iki stotelės, nes jai buvo sunku eiti. Jie nuėjo link automobilio aikštelės, kur rado pastatytą aikštelės viduryje automobilį Citroen, kuris trukdė pravažiuoti. Kadangi laukti jis neturėjo laiko, todėl bandė išvažiuoti iš aikštelės nekliudydamas kitų automobilių. Jam važiuojant atbuline eiga jis išgirdo, jog suveikė automobilio signalizacija. Išlipęs iš automobilio jis pažiūrėjo kas atsitiko ir pamatė, kad automobilio Citroen bamperio dažai yra nusilupę, ant jo vairuojamo automobilio bamperio jokių apgadinimų nesimatė, liko tik žymė nuo kontakto. Jis pasiliko vietoje, laukė Citroen savininko. Moteris, ėjusi kartu su juo, sėdėjo automobilyje. Pralaukęs apie 20-25 minutes ir nieko nesulaukęs jis iš dėtuvės paėmė ten buvusį palaidą popieriaus lapuką, parašė ant jo, kad paskambintų tokiu telefonu dėl bamperio, užkišo šį lapelį už galinio lango valytuvo ir išvažiavo, nes skubėjo į darbą. Taip pat jis užsirašė moters, važiavusios kartu su juo, duomenis, kad vėliau galėtų įrodyti, jog jis nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos. Po šio įvykio jis jokių skambučių nesulaukė, todėl manė, kad klausimas yra išspręstas, nes nubyrėjusius dažus galima buvo užtepti teptuku. Tik vėliau jam paskambino iš policijos ir paklausė, ar jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį. Jis iš karto prisipažino vairavęs automobilį, nuvažiavo į policiją jam paskirtu laiku, kur pirmą kartą susitiko su nukentėjusiuoju bei laukė eksperto. Pripažįsta, kad apie automobilių susidūrimo iš karto policijai nepranešė, nes manė, jog tai yra menkniekis, kurį galima išspręsti patiems, be policijos pagalbos. Žala nukentėjusiajam neatlyginta. O. A. teigimu, eismo įvykio metu automobilį vairavo jis, žmonos sūnus A. K. tuo metu buvo darbe ir jis tuo metu negalėjo būti įvykio vietoje. Žmonai apie įvykį jis pranešė ne iš karto, o kitą dieną, kadangi tuo metu ne apie tai galvojo. Niekam įvykio metu neskambino, telefoną su savimi turėjo. Po papildomų tyrimo veiksmų atlikimo O. A. 2015-05-06 vykusiame teismo posėdyje neneigė buvęs protokole nurodytu laiku ir vietoje, tačiau teigė, jog jei liudytojas K. nei jo, nei sūnaus neatpažino, tai gal eismo įvykyje dalyvavo kitas, o ne jo vairuojamas automobilis arba liudytojas juos apkalba.
Nukentėjusysis V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-11-21, apie 12.30 val., jis paliko savo automobilį Citroen automobilių aikštelėje. Apie 15 val. jis ruošėsi išvažiuoti, bet prie jo priėjo keturi pagyvenę žmonės ir pasakė, kad jo automobilį apgadino raudona mašina. Nukentėjusysis pasidomėjo, kaip atrodė vairuotojas, ir jam buvo pasakyta, kad tai buvo apsirengęs tamsiai, tvirto kūno sudėjimo, pusamžis, labai energingas vyras. Šie žmonės aiškino vairuotojui, kad jis neišvažiuotų iš įvykio vietos, bet jis neklausė. Liudyti teisme šie vyrai atsisakė, nenorėjo prisidaryti sau problemų. Priėjęs prie savo automobilio Citroen jis pamatė, kad nuo smūgio yra ne tik deformuotas bamperis, bet apie 40 cm yra pasislinkusi galinė dalis. Tai galėjo būti gan stiprus smūgis, nuo kurio suveikė signalizacija. Paskui prie jo priėjęs K. pasakė, kad užsirašė pasišalinusio automobilio numerį. Nukentėjusysis paklausė, ar jis kalbėjo su pasišalinusiu asmeniu, ir šis atsakė, kad kalbėjo, bet jokio lapelio už valytuvo nebuvo palikta. K jo specialiai laukė, kad pasakytų automobilio numerį, taip pat jis sakė, kad pažintų tą asmenį. Automobilių sustatyme dalyvavo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ir jo sūnus, kuris žinojo visas susidūrimo aplinkybes ir viską aiškino, tėvas apie įvykio aplinkybes nieko nežinojo. Jo įsitikinimu automobilį vairavo sūnus, o tėvas tik sau prisiima atsakomybę. Kai sūnus automobilių sustatymo metu pradėjo aiškinti įvykio aplinkybes, tuomet nukentėjusysis suprato, kad automobilį vairavo būtent sūnus. Be to, sūnus diktavo tėvui ką reikia rašyti paaiškinime. Asmenys, matę eismo įvykį, jokio pašalinio žmogaus jų automobilyje nematė. Liudytojai taip pat matė, kad atsitrenkęs į jo automobilį vyras buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, pasakė, kad neturi laiko ir išvažiavo nepalikęs savo koordinačių, nors buvo prašomas liudytojų tą padaryti. Jokio lapelio už valytuvo jis nebuvo palikęs. Po papildomų tyrimo veiksmų atlikimo nukentėjusysis V. R. 2015-05-06 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad po ankstesnių teismo posėdžių jam buvo daromas spaudimas, prieš jį naudojo operatyvines priemones, gąsdino telefonu pagal IMEI numerį.
Liudytoja M. B. teismo posėdyje parodė, kad jai 2014 m. lapkričio 15-16 dienomis, tikslios datos neatsimena, tarp 13-14 val., būnant Antakalnio ligoninėje pasijuto blogai, susvyravo, kažkoks pro šalį ėjęs vyras ją prilaikė bei pasiūlė pavežti iki autobusų stotelės. Jiems įsėdus į automobilį, vyras užvedė variklį, pradėjo važiuoti atbulas ir kažkas įvyko, nes suveikė gale stovėjusio automobilio signalizacija. Ji pati jokio kontakto nepajuto. Jis išlipo iš automobilio ir pasakė, kad kliudė kitą automobilį. Ji pati iš automobilio išlipusi nebuvo. Palaukęs prie automobilio apie 10-15 minučių vyras vėl įsėdo į savo automobilį, paėmė kažkokią užrašų knygutę iš dėtuvės, išplėšė iš jos languotą lapą, kažką užrašė, vėl išlipo iš savo automobilio. Tada jie išvažiavo. Niekas prie jų nebuvo priėjęs. Jai nežinoma, kodėl administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo išvažiavo iš eismo įvykio vietos, sakė, kad jam reikia skubėti į darbą. Ji taip pat nematė, kad jis kam nors skambintų. Liudytoja paliko vairuotojui savo telefono numerį.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. K. paaiškino, kad jis buvo prie Antakalnio ligoninės, sėdėjo automobilyje stovėjimo aikštelėje ir laukė, kol išrašys iš ligoninės močiutę. Jam besėdint išgirto automobilių susidūrimo garsą. Įvažiavusio automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio. Liudytojas taip pat išlipo iš automobilio, pasakė, kad yra apgadintas stovėjusio automobilio galinis bamperis, todėl reikia laukti šeimininko. Nuėjo į savo automobilį, įsėdo ir tada pamatė, kad tas žmogus nieko nelaukęs išvažiavo. Po to prie apgadinto automobilio priėjo nukentėjusysis, liudytojas priėjo prie jo, pasakė, kad užsirašė jo mašiną apgadinusio automobilio numerį ir padavė jį nukentėjusiajam. Po to buvo nuvažiavęs paimti vaiko ir grįžęs prie ligoninės pamatė jau atvažiavusią policiją. Priėjęs prie pareigūnų jis parašė pareiškimą, nurodydamas apgadinusio ir pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Liudytojo teigimu, nukentėjusiojo automobilio buvo apgadinta galinio bamperio sritis, kaltininko automobilis irgi kontaktavo galu. Liudytojas J. K. taip pat nurodė, kad jis bendravo su kaltininku, tai buvo apie 45 metų amžiaus vyras, trumpai kirptais rudais plaukais, stipraus kūno sudėjimo. Liudytojas kategoriškai patvirtino, kad šio asmens teismo salėje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį jis mato pirmą kartą. Automobilyje taip pat buvo moteris, bet jis gerai jos neįsidėmėjo ir negali pasakyti, kokio amžiaus ji buvo. Liudytojas taip pat kategoriškai patvirtino, kad ant nukentėjusiojo automobilio nebuvo jokio lapelio. Nurodė, kad įvykio kaltininkas nenorėjo bendrauti, į jo pastabą palaukti apgadinto automobilio savininko arba kviesti policiją atsakė, jog pats viską išspręs. Teigia, kad galėtų iš nuotraukų atpažinti pasišalinusį asmenį.
Liudytoja M. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra O. A. žmona. Liudytoja paaiškino, kad ji paties eismo įvykio nematė, nes tuo metu buvo reanimacijoje. Jai iš vyro pasakojimų žinoma, kad jam ligoninėje nusileidus į apačią, kažkokia moteris pasijuto blogai ir jis pasiūlė ją pavežti. Išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės suveikė gale stovėjusio automobilio signalizacija. Vyras išlipo iš automobilio, palaukė kažkiek savininko, jo nesulaukęs paėmė iš dėtuvės lapelį, užrašė telefono numerį, užkišo lapelį už valytuvų ir išvažiavo, nes skubėjo į darbą. Paskambinę jiems policijos pareigūnai ieškojo Aleksandro, jie kalbėjo lietuviškai, todėl ji paskambino sūnui ir pasakė, kad negali suprasti, kas atsitiko. Liudytojos teigimu, sūnus jos į ligoninę nevežė, automobiliu Nissan važinėja tik jos vyras, sūnus turi savo automobilį.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
Motyvuojamoji dalis
O. A. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matę liudytojai M. B. ir J. K.. Liudytoja M. B., duodama parodymus teisme ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog jai sėdint administracinėn atsakomybėn trauktino asmens automobilyje bei atbuline eiga išvažiuojant iš automobilių stovėjimo aikštelės, suveikė gale stovėjusio automobilio signalizacija. Išlipęs iš automobilio O. A. pasakė, kad jis kliudė kitą automobilį. Liudytojas J. K., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taip pat patvirtino teismui matęs, kaip atbuline eiga išvažiuodamas automobilis kliudė aikštelėje stovėjusį automobilį, todėl jis užsirašė to automobilio valstybinius numerius bei vėliau juos davė atėjusiajam apgadinto automobilio savininkui. Tokius pat paaiškinimus J. K. davė į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (b.l. 9). Liudytoja M. K. taipogi patvirtino teismui, kad eismo įvykio dieną ją į ligoninę atvežė būtent jos vyras O. A..
Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi M. B. ir M. K. teismo posėdyje liudytojomis buvo apklaustos O. A. iniciatyva, liudytojas J. K. asmeniškai administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nepažįsta bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi. Nors O. A. 2015-05-06 vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad liudytojas J. K. galimai jį apkalba, tačiau jokių objektyvių priežasčių, kurie leistų teismui abejoti šio liudytojo nešališkumu, nenurodė, todėl teismas nesivadovauja šiais deklaratyviais teiginiais, juo labiau, kad pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 14), tiek 2015-02-02 vykusiame teismo posėdyje (b.l. 35-39) taip pat neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, išvažiuodamas iš automobilių aikštelės atbuline eiga, jis kliudė stovėjusį automobilį.
Be administracinėn atsakomybėn trauktino asmens prisipažinimo, liudytojų M. B., M. K. ir J. K. parodymų, O. A. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. R. paaiškinimai, duoti tiek policijos pareigūnams eismo įvykio dieną, tiek teismo posėdžio metu. Nukentėjusysis nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad palikęs 2014-11-21, 12.30 val. savo automobilį Citroen, v/n (duomenys neskelbtini) aikštelėje prie ligoninės, 13.40-50 val. rado jį apgadintą. Eismo įvykį matęs liudytojas J. K. užsirašė apgadinusio automobilio valstybinius numerius bei perdavė juos nukentėjusiajam (b.l. 8, 35-39).
Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie yra paremti pirmiau minėtų liudytojų, administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y.: BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2014-11-21, 14.39 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad į pranešėjo automobilį CITROEN, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo kitas automobilis. Liudytojai matė, kad tai raudonos spalvos automobilis, kurio v/n (duomenys neskelbtini) kuris pasišalino (b.l. 5). Policijos pareigūno I. M. 2014-11-21 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą, jie rado CITROEN vairuotoją V. R., kuris paaiškino, kad atėjęs į automobilių aikštelę, rado apgadintą savo automobilį. Prie jo priėjo liudytojas J. K., kuris pasakė, kad matė, kaip į jo stovintį automobilį atsitrenkė automobilis Nissan, v/n (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 4). Eismo įvykio vietos schemoje buvo užfiksuota automobilio CITROEN stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 6). Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio CITROEN galinis bamperis (b.l. 7). VĮ „Regitra“ duomenimis, raudonos spalvos automobilis NISSAN, v/n (duomenys neskelbtini) yra registruotas O. A. vardu (b.l. 10). Atlikus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių techninę apžiūrą nustatyta, kad automobilio NISSAN ALMERA, v/n (duomenys neskelbtini) yra nežymiai nubrozdintas galinis bamperis, yra likę raudonos spalvos dažų likučių; automobilio CITROEN XANTIA, v/n (duomenys neskelbtini) - nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje (kampas) (b.l. 15, 16). Kaip matyti iš byloje esančios fotolentelės, atlikus automobilių sugretinimą bei įvertinus abiejų automobilių apgadinimų aukštį, pobūdį, lokalizaciją (b.l. 17), taip pat atsižvelgus administracinėn trauktino asmens ir liudytojo J. K. nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, kad išvažiuojant iš aikštelės atbuline eiga buvo atsitrenktą į stovėjusio automobilio galinį bamperį, galima daryti išvadą, jog O. A. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.
Pažymėtina tai, kad asmens atpažinimas sietinas su subjektyviu gebėjimu, todėl vien ta aplinkybė, kad liudytojas J. K. neatpažino O. A. kaip asmens, vairavusio automobilį Nissan, nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų, kurių pagrindu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, t.y. kad eismo įvykyje dalyvavo būtent automobilis NISSAN, v/n (duomenys neskelbtini) kuris, VĮ „Regitra“ duomenimis yra registruotas O. A. vardu, taip pat paties administracinėn atsakomybėn trauktino asmens, liudytojų M. B. ir M. K. parodymų, patvirtinančių, kad šį automobilį eismo įvykio metu vairavo būtent O. A..
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei O. A. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo O. A. teismo posėdyje neneigė, jog atsitrenkęs į stovintį automobilį nepranešė apie eismo įvykį policijos pareigūnams ir išvažiavo, palikęs už apgadinto automobilio raštelį su savo kontaktais, tačiau byloje esantys įrodymai liudija priešingai.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. K. patvirtino, kaip automobilio NISSAN vairuotojas, atsitrenkęs į stovintį automobilį, išlipo iš jo ir apžiūrėjo padarytus apgadinimus. Liudytojui J. K. paraginus automobilio NISSAN vairuotoją pasilikti eismo įvykio vietoje ir laukti apgadinto automobilio savininko, pastarasis sėdo į automobilį ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Liudytojas J. K., visą laiką būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje nuo susidūrimo momento iki policijos pareigūnų atvykimo, kategoriškai patvirtino teismui, kad joks raštelis su kontaktais už apgadinto automobilio valytuvo paliktas nebuvo. Nukentėjusysis V. R. taip pat patvirtino, kad jam atėjus prie savo automobilio, jokio lapelio už valytuvų palikta nebuvo.
Kaip jau buvo minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo J. K. parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja M. B. nurodė, kad nesulaukęs apgadinto automobilio savininko O. A. įsėdo į automobilį, paėmė kažkokią užrašų knygutę iš dėtuvės, išplėšė iš jos languotą lapą, kažką užrašė, vėl išlipo iš savo automobilio ir tik po to jie išvažiavo. Teismo vertinimu, šios liudytojos nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad raštelis už apgadinto automobilio valytuvo iš tikrųjų buvo paliktas, nes pačios liudytojos teigimu, ji iš automobilio apskritai nebuvo išlipusi ir nematė ką lauke darė O. A.. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos M. B. ir O. A. nurodytos raštelio parašymo aplinkybės nesutampa. Kaip jau buvo minėta, liudytoja M. B. posėdyje nurodė, kad O. A. iš daiktų dėtuvės paėmė kažkokią užrašų knygutę bei išplėšęs iš jos languotą lapą kažką užrašė. Tuo tarpu O. A. teismo posėdyje apie jokią užrašų knygutę nekalbėjo, tik sakė, kad jis paėmė iš daiktų dėtuvės tuščią languotą lapelį, kuris tiesiog ten gulėjo bei užrašė savo kontaktinius duomenis.
Taigi įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog O. A. iš tikrųjų buvo palikęs raštelį už apgadinto automobilio valytuvų. O atsižvelgus į tai, kad O. A. po susidūrimo buvo išlipęs iš savo automobilio bei apžiūrėjo abiejų automobilių padarytus apgadinimus, galima daryti išvadą, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą, tačiau tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.
Dėl nuobaudų skyrimo
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (2014-04-01 LAT nutartis, adm.bylos Nr. 2AT-21-2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad O. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, eismo įvykio metu tik nežymiai buvo apgadintas kitas automobilis. Pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų KET pažeidimų bei geranoriškai bendradarbiavo su policija. Pažymėtina tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo bei jokių jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taigi, įvertinęs padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas O. A. taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei skirti jam mažesnę nuobaudą, nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
O. A. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 400 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 € baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.