Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-31 · Byla Nr. PK-237-409/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-31
Bylos Nr.
PK-237-409/2014
Teisminio proceso Nr.
1-70-3-00083-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
J. G.
Advokatai
Valdas Kairys, Rimvydas Butis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-237-409/2014Teisminio proceso Nr. 1-70-3-00083-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2; (S) 2.1.3.1; 2.3.6.4.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam R. M.,privataus kaltintojo atstovui advokatui Rimvydui Bučiui,kaltinamajam J. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. kaltina J. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį tuo, jog J. G. 2012 m. lapkričio 14 d. apie 12.40 val. „(duomenys neskelbtini)“ centre, esančiame (duomenys neskelbtini), paprašius sumokėti teisėtai priklausantį atlyginimą, du kartus kumščiu smogė jam į veidą ir krūtinę, ko pasėkoje sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2012 m. lapkričio 14 d. apie 12 val. pakvietė buvusį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją R. M. atvykti į „(duomenys neskelbtini)“ centrą išsiaiškinti dėl R. M. vairuoto automobilio apgadinimo. Šiam atvykus pasiūlė arba pačiam suremontuoti apgadintą automobilį arba atlyginti automobilio remonto išlaidas. R. M. tai daryti atsisakė ir įniršęs pradėjo eiti link jo pakėlęs abi rankas. Bijodamas būti sumuštas, pastūmė R. M. ir jis į kažką atsitrenkė. Po to iš centro išvažiavo. Smūgių nei į veidą, nei į krūtinę R. M. nesudavė. Su R. M. kalbos apie darbo užmokestį nebuvo. Nusikaltimo, kuriuo kaltinamas nepadarė, gynėsi nuo nukentėjusiojo R. M., jis susižalojo atsitrenkdamas į stovėjusią puspriekabę ar šaldytuvą.

Nukentėjusysis R. M. teisiamajame posėdyje parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra kaltinamasis J. G.. 2012 m. lapkričio 14 d. direktoriaus J. G. nurodymu nuvažiavo į bendrovės buhalteriją pasirašyti dokumentų dėl atlyginimo. Iš buhalterijoje pateiktų dokumentų pamatė, kad yra atskaitoma 700 litų. Jis paskambino J. G., norėdamas išsiaiškinti, dėl ko atskaitoma, o šis liepė atvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ centrą pasikalbėti. Atvažiavus į „(duomenys neskelbtini)“ centrą ten buvo J. G. bei du darbuotojai – V. A. ir V. Č., kurie remontavo automobilį. Pradėjus aiškintis su J. G. dėl atlyginimo, J. G. pradėjo jį įžeidinėti, po to trenkė jam kumščiu į veidą ir išvažiavo. Įvykį matė abu automobilį remontavę asmenys. Jis paskambino į policiją, atvyko trys policijos pareigūnai, kurie sužinoję, kad kaltininkas pasišalino, nuvežė į policijos komisariatą. Tuo metu aiškiai matėsi, kad yra sužalotas – buvo prakirsta nosis. Policijos pareigūnai pasiūlė jam kreiptis į teismo medicinos ekspertą, ką jis ir padarė. Jam buvo nustatyta nosies kirstinė žaizda. Į gydymo įstaigas nesikreipė, gydėsi namuose, vartojo raminamuosius vaistus. Prašo nubausti J. G. ir priteisti iš jo 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas V. A. teisiamajame posėdyje parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2012 m. lapkričio 14 d. buvo garaže, remontavo automobilį. Į garažą atėjęs nukentėjusysis R. M. susiginčijo su direktoriumi J. G. dėl automobilio apgadinimo. Prisimena, kad direktorius sakė, jog jeigu R. M. nesuremontuos mašinos, remonto kainą išskaičiuos iš atlyginimo. Po to pamatė, kad nukentėjusysis pakėlęs rankas žengė didelį žingsnį link direktoriaus. Kas toliau buvo nebematė, nes dirbo savo darbą, be to vaizdą užstojo stovinti mašina. Po to direktorius išvažiavo, o R. M. liko stovėti. Prie R. M. arti prėjęs nebuvo, sužalojimų nematė. Iš garažo išvažiavo, o grįžęs pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus. Policininkai su juo nebendravo, nieko neklausė.

Liudytojas V. Č. parodė, jog 2012 m. lapkričio 14 d. kartu su V. A. „(duomenys neskelbtini)“ centre remontavo automobilį. Į centrą buvo atvykęs bendrovės direktorius J. G. ir nukentėjusysis R. M.. Jie apie kažką kalbėjosi. Kas vyko tarp jų nematė, nes dirbo prie automobilio, kuris užstojo kaltinamąjį J. G. ir nukentėjusįjį R. M.. Triukšmo, smūgių garsų negirdėjo.

Liudytojas V. L. parodė, jog apie 2012 m. lapkričio 14 d. įvykį „(duomenys neskelbtini)“ centre nieko neprisimena, nes praėjo daug laiko, tenka vykti į labai daug įvykių. Nukentėjusiojo R. M. visiškai neprisimena.

Liudytojas V. R. parodė, jog apie 2012 m. lapkričio 14 d. įvykį „(duomenys neskelbtini)“ centre nieko neprisimena, nukentėjusiojo R. M. taip pat neprisimena.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1894/12(04) nurodyta, jog 2012-11-15 apžiūros metu nustatyta, kad R. M. nosies nugarėlės vidurinėje dalyje padarytas juostos formos nubrozdinimas 0,3 cm x 0,8 cm rausvu dugnu, nubrozdinimo aplinkoje violetinė kraujosruva 2 cm x 0,5 cm. Nosies nugarėlės ašinė linija tiesi, apčiuopiant kaulų paslankumo ir traškėjimo nėra. Krūtinės viršutinėje dalyje, ties kairio raktikaulio apatiniu kraštu, nukentėjusiojo nurodytose vietose, sužalojimo žymių nėra. R. M. nubrozdinimas ir kraujosruva nosies nugarėlėje padaryti buku kietu daiktu apytikriai prieš 1 – 1,5 paros iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (3 b. l.).

Teismo medicinos ekspertas J. S. teisiamajame posėdyje patvirtino specialisto tyrimo išvadas ir paaiškino, jog tyrimas buvo atliktas praėjus beveik parai po įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai rasti atsikišusioje kūno vietoje, tai yra, nosies nugarėlės vidurinėje dalyje, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant tiesioginį smūgį kietu buku daiktu į veidą, tiek griuviminės traumos metu. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės įvardinti, kokiu konkrečiai kietu buku daiktu buvo suduota – ar tai buvo smūgis kumščiu ar atsitrenkimas. Nubrozdinimo plotas mažas – 0,3 cm x 0,8 cm, bendro sužalojimo plotas yra truputį didesnis, nubrozdinimo buvimas rodo, kad sužalojęs įrankis galėjo turėti buką briauną - jeigu ant rankos piršto buvo žiedas ir smogiant kumščiu pataikyta su žiedu. Kontaktavęs plotas buvo nedidelis. Teismo medicininio apžiūrėjimo metu kraujo krešulių nosyje nebuvo. Dar tiriamasis skundėsi, kad buvo sužalota krūtinės sritis, tačiau apžiūrint nukentėjusiojo nurodytą vietą, sužalojimo žymių nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog nėra įrodyta kaltinamojo J. G. kaltė dėl sužalojimo nukentėjusiajam R. M. padarymo.

Kaltinamasis J. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad smūgių nukentėjusiajam R. M. nesudavė, tik gindamasis pastūmė nukentėjusįjį ir šis atsitrenkęs į šaldytuvą ar puspriekabę susižalojo.

Šiuos parodymus teisme iš dalies patvirtino liudytojas V. A., kuris teigė matęs, kaip nukentėjusysis pakėlęs rankas žengė link kaltinamojo J. G., o kas vyko toliau nematė, nes užstojo automobilis. Ši liudytojas, paneigdamas nukentėjusiojo R. M. parodymus, nurodė, jog kalbos apie atlyginimo išmokėjimą nebuvo, buvo kalbama tik apie R. M. apgadinto automobilio remontavimą. Liudytojas V. Č. taip pat parodė, jog įvykio metu kartu su V. A. remontavo automobilį ir kas vyko tarp kaltinamojo J. G. ir nukentėjusiojo R. M. nematė, šis liudytojas taip pat nurodė, jog smūgio garso negirdėjo.

Tai, jog buvo nukentėjusiajam R. M. sužalota nosies nugarėlė, patvirtinama specialisto išvada, tačiau teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas J. S. paaiškino, jog sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio smūgio metu, tiek ir griūnant ir atsitrenkiant į ribotą paviršių. Ekspertas taip pat nurodė, jog sužalojimas yra mažo ploto, smogiant kumščiu turėjo būti kontaktas su riboto paviršiaus buku kietu daiktu, galimai ant rankos užmautu žiedu. Kaltinamasis J. G. teisme paaiškino, jog jis žiedų nenešioja, nes jo rankų oda yra nudegusi, jautri, žiedų nešioti negali. Taigi, specialisto išvada besąlygiškai nepatvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimas padarytas tiesioginio smūgio metu.

Į įvykio vietą 2012-11-14 buvo kviesti policijos pareigūnai, iš pateiktų duomenų matyti, jog vyko patruliai V. R. ir V. L. (61 b. l.), tačiau apklausti teisme liudytojais jie nieko apie įvykį bei nukentėjusiojo sužalojimą paaiškinti negalėjo.

Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis R. M. buvo sužalotas kaltinamajam J. G. smogiant kumščiu į veidą ir krūtinę teismui pateikta nebuvo, nors privataus kaltinimo byloje įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui. Be to, ir pats nukentėjusysis R. M. į teismą su privataus kaltinimo skundu kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po įvykio, kas sąlygojo tai, jog galimi nesuinteresuoti bylos baigtimi liudytojai – policijos pareigūnai įvykio aplinkybių nebeprisiminė.

Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog nesant nekeliančių abejonių įrodymų, kad dėl J. G. tyčinių neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė sužalojimą, kaltinamasis J. G. išteisintinas, nesant veikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Kadangi kaltinamasis J. G. išteisinamas, nukentėjusiojo R. M. pareikštas civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, paliktinas nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 6 dalies nuostatomis kaltinamojo J. G. turėtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš privataus kaltintojo ir nukentėjusiojo R. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

J. G. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, R. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, kaltinamojo J. G. turėtas išlaidas gynėjo pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. M. 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) J. G. atlyginti patirtoms proceso išlaidoms.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė