- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- N1-260-144/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01482-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Nukentėjusysis
- S. K., V. K.
- Kaltinamasis
- E.S.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, mokosi Klaipėdos siuvimo ir paslaugų mokyklos I kurse, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji E. S. pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamoji E. S. 2012 m. spalio 5 d., apie 21.30 val. Klaipėdoje, Gluosnių g. 8, prie irklavimo bazės paėmė iš nepilnametės nukentėjusiosios S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), rankoje turimą nukentėjusiajai V. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 311, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 433 Lt, su SIM kortele, kurios materialiai nukentėjusioji nevertina, ir nebegražino. Tokiu būdu E. S. pagrobė V. K. priklausantį turtą, kurio vertė 433 litų.
Kaltinamoji E. S. kalta prisipažino ir parodė, kad prie irklavimo bazės buvo kartu su Artiomu, J. D., S. K.. Pastaroji jai nebuvo pažįstama. Iš matymo ji buvo pažįstama tik su J. D.. Su Artiomu ji nebuvo susipažinusi, jis buvo Sigitos draugas. Kaltinamoji parodė, kad jie visi nurodytojo vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, ji buvo šiek tiek išgėrusi. Kažkuriuo momentu ji pasiteiravo, ar kas nors iš šalia buvusių turi telefoną paskambinti į „Labas“ tinklą. Nukentėjusioji pati savo noru išsitraukė iš kišenės telefoną ir jį padavė, savavališkai ji neėmė telefono. Kaltinamoji parodė, kad pirmąjį kartą paskambinusi, ji grąžino telefoną. Tiksliai visų aplinkybių kaltinamoji neprisimena, tačiau patikslino, kad nukentėjusiajai telefoną ji grąžino. Kaltinamoji taip pat patikslino, kad gavusi iš Sigitos telefoną, ji nuėjo link Trinyčių tvenkinio paskambinti. Po to jai paskambino Justas, klausė, kur ji. Ji paklausė Justo, ar šis gali prieiti prie jos. Justui priėjus, ji pastarojo paprašė kortelės, nes norėjo pažiūrėti, ar nėra telefone apsaugos kodo. Tada ji pasiūlė Justui kartu pabėgti. Justas nesutiko. Tada ji pabėgo, o Justas bandė ją vytis. Justas buvo išgėręs, todėl jos nepasivijo. Praėjus vienai ar dviems savaitėms, ji atidavė J. D. kortelę ir po to nešė Sigitos mamai telefoną. Bet jos nebuvo namuose, todėl ji paprašė sutiktos kaimynės perduoti telefoną. Kai ji atidavė telefoną, jis nebuvo sugadintas. Tuo metu, kai ji naudojosi telefonu, jį saugojo. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų S. K. ir V. K.. Kaltinamoji parodė, kad yra išlaikoma valstybės, savo pajamų neturi, mokslai sekasi vidutiniškai, šiuo metu yra pirmame kurse, skolų neturi. Šiuo metu ji negauna stipendijos, todėl neturi galimybės atlyginti žalą (b. l. 108).
Įstatyminis kaltinamosios atstovas Klaipėdos vaikų globos namų “Rytas” atstovas A. V. parodė, kad E. S. pajamų neturi. Šiuo metu jai mokslai sekasi neblogai, pirmąjį pusmetį neturėjo neigiamų pažymių. Tačiau kartais kaltinamoji neateina į kai kurias paskaitas. Kovo 26 d. kaltinamajai sukanka 18 metų. Nuo to laiko valstybė kaltinamajai tiesiogiai mokės pašalpą. Įstatyminio atstovo nuomone, alkoholio vartojimas kaltinamajai daro neigiamą įtaką. Pasak įstatyminio atstovo, kaltinamoji bendrauja su buvusia rūpintoja, kartai važiuoja jos aplankyti. Taip pat atstovas nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu globos namai „Rytas“ nebuvo kaltinamosios įstatyminis atstovas, todėl negali subsidiariai atsakyti už nepilnametės kaltinamosios nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 109).
Nukentėjusioji S. K. parodė, kad kaltinamoji paklausė, ar kas nors turi telefoną paskambinti į „Labas“ tinklą. Nukentėjusioji pasakė, kad ji turi telefoną. Kaltinamoji, paėmusi telefoną, kažkur nuėjo. Tuo metu kartu su ja ir kaltinamąją buvo Justas ir Artiomas. Pradžioje jie žaidė Justo telefonu šaškėmis. Pirmą kartą, kai ji davė telefoną, kaltinamoji jį grąžino. Paskui Artiomas sakė, kad Justas su Emilija susipyko. Kaltinamoji sakė, kad eina toliau pasikalbėti su kažkuo telefonu ir dingo. Daugiau ji nebematė kaltinamosios. Nukentėjusioji paaiškino, kad bandė sužinoti kaltinamosios telefono numerį ir paskambinus paprašyti, kad ši grąžintų telefoną. Iš pradžių kaltinamoji jai liepė ateiti iki Topo centro, bet ji pati neatėjo. Vėliau paskyrė susitikimą prie parduotuvės „Norfa“, tačiau ir vėl neatėjo. Galiausiai kaltinamoji telefoną atnešė jos mamai į namus. Telefoną kaltinamoji perdavė kaimynei. Nukentėjusioji parodė, kad telefono vertė yra 400 Lt, telefonas buvo pirktas prieš kokį mėnesį iki šio įvykio. Telefonas buvo tik truputį subraižytas, o kai jį grąžino kaltinamoji, nukentėjusioji pamatė, kad telefonas yra apdeginimas. Dėl pagrobto telefono ji labai jaudinosi, gydėsi ligoninėje. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad ligoninėje gydėsi, nes skaudžiai išgyveno telefono vagystę ir susipykimą su draugu, vardu Saidas. Nukentėjusioji parodė, kad atleidžia nukentėjusiajai (b. l. 109).
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2012 m. spalio 5 d. lietingą vakarą dukra į namus grįžo verkdama, buvo šiek tiek išgėrusi. Dukra bijojo grįžti namo, nes žinojo, kad ji šauks ir pyks dėl pavogto telefono. Ji pati prieš dukrai grįžtant į namus skambino jai telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Dukrai papasakojus, kad iš jos buvo pavogtas telefonas, jos kartu nuvyko į policiją pranešti apie vagystę. Nukentėjusioji parodė, kad sužinojusi Artiomo telefono numerį, jam paskambino ir paprašė susitikti. Su Artiomu ji susitiko kitą dieną ir iš jo sužinojo Justino telefono numerį. Pasak nukentėjusiosios ji pasiskambino Justinui, tačiau jis, būdamas išgėręs, ją iškeikė negražiais žodžiais. Justas jai telefonu pasakė, kad jokios Emilijos jis nepažįsta ir nežino, kur ji gyvena. Po kiek laiko Sigita telefonu kalbėjo su Emilija. Nukentėjusioji parodė, kad ji, paėmusi iš dukters telefono ragelį, pati pasikalbėjo su Emilija, gražiai jos paprašė grąžinti telefoną. Dukra dėl telefono vagystės labai skaudžiai išgyveno, nervinosi. Pirmąjį vakarą ji buvo priversta nuvežti dukrą į ligoninę, esančią Bangų g. 6. Dukrą paguldė į ligoninę, suleido vaistų, o kitą dieną išleido į namus. Tačiau grįžus į namus jos dukra vėl pradėjo isteriškai elgtis, todėl ji vėl buvo priversta vežti savo dukrą į vaikų psichiatrijos ligoninę. Toje ligoninėje dukra gydėsi dvi savaites. Dukrai grįžus iš ligoninės į namus, ji pati jai atidavė naudotis savo telefonu, kad dukra daugiau taip nesinervintų. Nukentėjusioji parodė nežinojusi, kad jos dukra buvo susipykusi su savo draugu. Dukros jos prašė naujo telefono ir ji dukros prašymą išpildė. Pasak nukentėjusiosios, telefoną jai perdavė kaimynė. Nukentėjusioji parodė, kad palaiko civilinį ieškinį. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad jos duktė yra baigusi 10 klasių, šiuo metu mokosi Radviliškyje, technologijų ir verslo mokymo centre, turi neįgalumą, nėra visiškai išsivystęs jos intelektas, jai šiek tiek dreba rankos, turi problemos su nervais. Pasak nukentėjusiosios, ji dirba, yra neįgali. Dėl telefono vagystės ji pati skaudžiai išgyveno, vartojo vaistus (b. l. 109, 110).
Liudytoja E. A. paliudijo, kad ji, eidama koridoriu, pamatė, kaip nuo vienų durų prie kitų vaikšto nepažįstama mergaitė. Liudytoja paliudijo, kad pasiteiravo mergaitės, kokiu klausimu ji atėjo į bendrabutį. Pastaroji jai atsakė, kad nori grąžinti telefoną Vaidai. Tada ji pasakiusi, kad gali priimti telefoną ir jį perduoti kaimynei Vaidai, jei mergaitė skuba ir neturi laiko. Mergaitė jai neprisistatė, tik paminėjusi, kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Liudytoja paliudijo, kad buvo girdėjusi kalbas apie tai, kad iš Sigitos buvo pavogtas telefonas. Liudytoja paliudijo, kad dar tą patį vakarą telefoną perdavė kaimynei Vaidai (b. l. 110, 111).
Šalies argumentai
Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad 2012 m. spalio 6 d. V. K. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmąjį policijos komisariatą, pranešdama, kad iš jos dukters S. K. 2012 m. spalio 5 d. apie 21.30 val. nepažįstama mergina pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 1).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2012 m. spalio 10 d. nukentėjusioji V. K. policijos pareigūnams pateikė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BTL Nr. 60244 (b. l. 23).
PVM sąskaita - faktūra Nr. BTL Nr. 60244 nustatyta, kad V. K. pirkimo sandorio pagrindu 2012 m. rugsėjo 14 d. iš pardavėjo UAB „Bitė Lietuva“ įsigijo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 311“, kurio kaina su PVM – 433 Lt (b. l. 24).
Daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad V. K. pateikė į bylą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 311“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrai (b. l. 25, 26-29).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji E. S. pagrobė svetimą turtą. Kaltinamoji kaltę prisipažino ir parodė, kad paprašiusi nukentėjusiosios S. K. duoti laikinai pasinaudoti savo mobiliojo ryšio telefonu, jį paėmė, tačiau vėliau atsisakė telefoną grąžinti nukentėjusiajai. Nukentėjusioji S. K. parodė, kad kaltinamajai davė pasinaudoti telefonu, tačiau nestebėjo, kaip elgiasi kaltinamoji, pastarajai nuėjus atokiau paskambinti. Tai, kad kaltinamoji pabėgo su telefonu, pastebėjo kitas asmuo ir tik po to pastebėjo pati nukentėjusioji S. K., pasigedusi dingusio telefono. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamosios padaryta veika turi būti kvalifikuota ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviras svetimo turto pagrobimas, bet pagal to paties straipsnio 1 dalį – svetimo turto pagrobimas. Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė tiesiogine tyčia. Ji suvokė, kad svetimą turtą pagrobė prieš nukentėjusiosios valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Sprendžiant kaltinamosios E. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio nuostatos – kaltinamoji, kaip nepilnametė, pirmą kartą padariusi nesunkų nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina. Kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiųjų, nukentėjusiosios jai atleido. Kaltinamoji pripažino savo kaltę, mokosi Klaipėdos siuvimo ir paslaugų mokyklos pirmame kurse. Kaltinamosios atstovo pagal įstatymą paaiškinimu kaltinamoji turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, mokosi, kritiškai vertina savo elgesį, po nusikalstamos veikos padarymo jos elgesys neblogėja. Todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas kaltinamajai šiuo metu prieštarautų teisingumo principui. Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalis). Atleidus E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į kaltinamosios amžių, į jos asmenybę, kaltinamajai skirtinas elgesio apribojimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas (b. l. 22). Nukentėjusioji V. K. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad dėl pagrobto telefono patyrė turtinius nuostolius. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad telefonu S. K. ir toliau naudojasi. Nukentėjusioji V. K. taip pat patvirtino, kad telefono neremontavo. Abi nukentėjusiosios parodė, kad kaltinamosios sugrąžintas telefonas buvo šiek tiek nubraižytas ir apdegintas, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų daikto sugadinimo aplinkybę ir dėl to padarytos turtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą taip pat nėra pagrįstas. Byloje yra duomenų, kad nukentėjusioji S. K. į ligoninę buvo paguldyta ne iš karto po padaryto nusikaltimo, o tik spalio 7 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios S. K. nerviniai sutrikimai atsirado būtent dėl pagrobto telefono. Teisiamojo posėdžio metu pati nukentėjusioji S. K. patvirtino, kad labai nervinosi, nes negalėjo paskambinti savo draugui, su kuriuo tuo metu buvo susipykusi. Darytina išvada, kad nukentėjusiosios išgyvenimai didžiąja dalimi buvo kilę dėl asmeninių nukentėjusiosios problemų su draugu, o ne dėl iš jos pagrobto turto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.
E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
E.S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnyje numatytiems pagrindams, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirti E. S. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešeriems mėnesiams, įpareigojant E. S. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir tęsti mokslą.
Nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.