Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Jurgita Grigonienė Baudž. byla Nr. 1A–620-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.4.; 1.1.8.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n utartis

2010 m. gruodžio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų O. R., V. G., kuris kartu yra ir nukentėjusiojo M. G. atstovas, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir tęsti mokslą, siekiant įgyti specialybę.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, taikyta G. K. baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš dalies patenkintas V. G. civilinis ieškinys ir priteista iš G. K. 30 547, 20 Lt M. G. ir 20 000 Lt V. G. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista V. G. iš G. K. 1 200 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

Iš dalies patenkintas O. R. civilinis ieškinys ir priteista jai iš G. K. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta.

A. E. Raukčio civilinis ieškinys.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi 100 Quattro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Juralvis“ automobilių saugojimo aikštelėje, bei padangas ir batus, saugomus Klaipėdos rajono PK sandėlyje (kvito Nr. 007937), – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkui G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, būtent:

G. K. 2008-03-09, apie 05.05 val., Klaipėdos r., Priekulės m., Žalgirio g. ties 2 namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,29 promilės etilo alkoholio) ir vairuodamas automobilį AUDI 100 QUATTRO, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2006-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 51, 53, 64, 68, 172, 173, 174, 240 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino kitų asmenų saugumo, nesiėmė priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, važiavo transporto priemone, kurioje įrengti saugos diržai, jų neužsisegus, nepasirinko saugaus greičio, gyvenvietėje važiuodamas didesniu nei leistinu 50 km/val. greičiu, posūkyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužaloti keleiviai R. Š., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. G., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat R. T., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Minėta, kad asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, tai yra savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs pavojingų gyvybei sunkių kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks visiškai pašalinti darant operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo turi būti vertinamas kaip reali neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas M. G. sveikatos sužalojimo masto, pasekmių, gydymo ir kitų išvardytų aplinkybių visiškai nevertino.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes M. G. priteistina 40 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau minėtą sumą sumažino draudiko išmokėta suma bei 6 000 Lt suma, kurią, pasak teismo, G. K. sumokėjo kaip dalį neturtinės žalos atlyginimo M. G.. Tačiau tokia teismo išvada yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta. Minėta, kad G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sumokėjo turtinės žalos atlyginimui 6 000 Lt (tai užfiksuota teismo posėdžio protokole). V. G. teigia, jog jis taip pat nurodė, jog sutinka, kad šia suma būtų sumažinta turtinė žala. Todėl lieka neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad tai yra neturtinės žalos atlyginimas.

Be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti didesnę sumą neturtinės žalos atlyginimui, tačiau teismas priteisė žymiai mažesnes sumas.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau BPK) teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turi nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie išlaidas, sumokėtas advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas, šias išlaidas buvo prašoma priteisti iš nuteistojo. Tačiau teismas priteisė tik nedidelę dalį šių išlaidų, nors jos pagrįstos tinkamais dokumentais, atitinka protingą dydį, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinto rekomenduojamo jų dydžio, todėl turėjo būti priteistos iš G. K..

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistajam G. K. paskirtos bausmės dydžio

Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltės klausimo apeliantai neginčija, tačiau nesutinka su nuteistajam G. K. paskirtos bausmės dydžiu.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Apylinkės teismo paskirta bausmė G. K. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus.

G. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas tinkamai nurodė, kad G. K. teisiamas pirmą kartą, tačiau per vienerius metus laiko iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatytos G. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino visą padarytą žalą nukentėjusiajam R. Š. ir dalį žalos M. G.. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog G. K. yra jauno amžiaus, dirba ir mokosi, darbe ir mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas G. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo padaręs išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentais, kad G. K. padarytas nusikaltimas sukėlė ypatingai sunkias pasekmes, nes autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta M. G. sveikata, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų, tai yra dėl kaklo slankstelio lūžio ir nugaros smegenų pažeidimo išsivystė abiejų rankų ir kojų paralyžius ir mažojo dubens organų sutrikimas, dėl to M. G. prarado didelę dalį darbingumo – 95 procentus, yra neįgalus, negali judėti, neabejotinai padaryta žala ir įvykyje nedalyvavusiems nukentėjusiojo M. G. tėvams – V. G. ir O. R., kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kokius G. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos pagrįstai įvertino kaip šiurkščius. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. G. K. neatsargų nusikaltimą padarė nakties metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neįvertino visų saugiam eismui būtinų atsargumo priemonių ir viršydamas maksimalų leistiną greitį posūkyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl to atsirado BK 281 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytos pavojingos pasekmės.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, kurias prisiminė, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes, susipažinęs su bylos medžiaga neprieštaravo, jog jis autoįvykio metu vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, to anksčiau neatsiminė dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ir neblaivumo. Priešingai apeliantų teiginiui, byloje nėra duomenų, jog G. K. po įvykio elgėsi netinkamai – tampė nukentėjusįjį M. G., bandydamas pasodinti jį už vairo, bei klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Aplinkybė, jog G. K. tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, priešingai nei teigia apeliantai, negali būti vertinama kaip pastarojo siekimas suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, siekiant kaltę tyčia perkelti nukentėjusiajam M. G., nes tokių duomenų byloje nėra. Dėl to apeliantai daro tik prielaidą. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog autoįvykio metu G. K. buvo sutrenktos smegenys, be to, nuteistasis neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus, dėl to jis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę G. K., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Nors apeliantai nurodo, jog apylinkės teismas be pagrindo atsižvelgė į G. K. charakteristiką, nes jo darbdavys yra tėvas, tačiau byloje kartu pateiktos G. K. charakteristikos ir iš mokymo įstaigų, kuriose jis taip pat charakterizuojamas teigiamai: Tauragės profesinio rengimo centro direktoriaus pasirašytoje G. K. charakteristikoje pastarasis apibūdinamas kaip pažangus, jautrus, neišsišokantis, turintis autoritetą moksleivis (t. 2, b. l. 170); Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto dekanė G. K. charakteristikoje pastarąjį apibūdino kaip pažangų, grupės draugų ir dėstytojų teigiamai charakterizuojamą studentą (t. 3, b. l. 40).

Priešingai apeliantų teiginiui, bylos duomenys patvirtina, jog G. K. stengėsi sušvelninti nusikaltimo pasekmes – atsiprašė nukentėjusiųjų, pagal finansines galimybes atlygino žalą, lankė nukentėjusįjį M. G. ligoninėje, tačiau vėliau jo tėvas V. G. savo sūnui uždraudė bendrauti su kaltinamuoju, nenorėjo, kad jį lankytų, bendrautų, tai pripažino pats V. G..

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsiranda tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo sunkiai sutrikdyta M. G. sveikata, R. Š. padarytas nesunkus, R. T. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai taikė G. K. BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygas, privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. K. paskirdamas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejų metų laikotarpiui nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kaip minėta, G. K. anksčiau nebuvo teistas, padarytas neatsargus nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, baustas administracine tvarka, darbovietės ir mokymosi įstaigų charakterizuojamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo atlygino visą žalą nukentėjusiajam R. Š. ir dalį žalos M. G.. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aptartos aplinkybės yra pagrindas manyti, kad G. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymą dvejų metų terminui, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Atidėdamas bausmės vykdymą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad toks teismo sprendimas leis pasiekti bausmės tikslus, atitinkamai bus įgyvendintas teisingumo principas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Nors ši norma nėra imperatyvi, tačiau būtent šios poveikio priemonės ar įpareigojimai leidžia tikėtis teisingo nubaudimo principo realizavimo, tinkamos bausmės individualizacijos. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirti įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir tęsti mokslą, siekiant įgyti specialybę, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo G. K. parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jos dydžiu. BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) iki šešerių metų. Tai reiškia, kad bausmės vidurkis yra 3 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų. Nustatytos G. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, atitinka bausmės paskirtį, nelaikytina aiškiai per švelni, todėl dar labiau griežtinti šios bausmės nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Vadovaujantis LR BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) normomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio – jį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos, (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems M. G., V. G. ir O. R. klausimas, nurodant, jog apylinkės teismas be pagrindo sumažino prašomą priteisti kiekvienam iš minėtų nukentėjusiųjų po 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, apeliantų teigimu, teismas be pagrindo 6 000 Lt sumą išminusavo iš M. G. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, nes šią sumą nuteistasis G. K. sumokėjo M. G. kaip dalį turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. G., kaip autoįvykio metu sunkiai sužaloto sūnaus M. G. tėvas, prašydamas priteisti jam ir sūnui M. G. po 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei M. G. motina O. R., prašydama priteisti jai 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl autoįvykio metu sūnui M. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jie patyrė didelį emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės esant būtinybei skirti ypač daug laiko ir jėgų sūnui slaugyti ir nuolatos matyti jį kenčiantį, jie neteko galimybės susilaukti sūnaus M. G. paramos senatvėje.

Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. G. dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl ilgo gydymo, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ypač pablogėjo jo sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės su aplinka, nes jis iki šiol negali judėti, vaikščioti – visos galūnės paralyžiuotos, jis prarado 95 procentus darbingumo, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo mokėsi.

Nuteistasis G. K. nukentėjusiajam M. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusysis M. G. savo elgesiu, tai yra būdamas neblaivus, sėdo važiuoti į girto nuteistojo G. K. vairuojamą automobilį, taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jis pats buvo neatsargus ir neapdairus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tokia apylinkės teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti bylos aplinkybėms, nes automobilį iš gimtadienio šventės vairavo ne kaltinamasis G. K., o R. T., kuri automobilį vairavo blaivi, ir tik vėliau, kai M. G. nebeturėjo realios galimybės atsisakyti važiuoti automobilyje, jį vairavo girtas G. K.. Nesutikdama su šiuo apeliantų skundo argumentu kolegija visų pirma pažymi, jog pats M. G. 2008-06-09 ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė: „2008-03-08 aš švenčiau G. K. gimtadienį. Gimtadienio metu gėrėme alkoholinius gėrimus. Nakties metu pritrūko alkoholinių gėrimų, kiek pamenu važiavome jų pirkti. ... Žinau, kad aš norėjau važiuoti G. K. automobiliu, tačiau jis man nedavė.“ (t. 1, b. l. 73–74). Taigi pacituoti nukentėjusiojo M. G. parodymai rodo, kad jis, būdamas neblaivus, pats norėjo sėsti už vairo ir važiuoti kartu su draugais pirkti alkoholinius gėrimus, tačiau jam buvo neleista. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog, priešingai nei teigia apeliantai, M. G. galėjo ir turėjo galimybę atsisakyti važiuoti neblaivaus G. K. vairuojamame automobilyje AUDI 100, nes iš liudytojos R. T. 2008-05-10 apklausos protokolo matyti, kad kartu su jais važiavo ir V. J. vairuojamas automobilis ALFA ROMEO (t. 2, b. l. 67–69), todėl M. G., žinodamas, kad G. K. sėda už vairo girtas, turėjo realią galimybę važiuoti V. J. vairuojamame automobilyje. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog nukentėjusysis M. G. įvykio vakarą kartu su kaltinamuoju šventęs gimtadienį, vartojęs alkoholinius gėrimus ir pats buvęs neblaivus, elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, sėsdamas važiuoti į girto kaltinamojo vairuojamą automobilį.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad G. K. mokosi bei dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis, jokio turto jis neturi, charakterizuojamas teigiamai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajam M. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų jis prarado 95 procentus darbingumo, dėl sūnaus sunkaus sveikatos sutrikdymo didelį sukrėtimą patyrė ir pastarojo tėvai, kurie M. G. prižiūri, nes jis dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų negali judėti, teismo sprendimu tėvas paskirtas jo rūpintoju, todėl teismas padarė išvadą, kad neabejotinai nukentėjusysis M. G. ir jo tėvai V. G. ir O. R. dėl sunkaus M. G. sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, o M. G. – ir fizinį skausmą. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltininko G. K. turtinę padėtį bei į tai, kad jis yra jauno amžiaus, mokosi, dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis.

Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo G. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, esant neblaiviam, taip pat šiurkščiai pažeidžiant kitus KET reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė priežastis avarijai įvykti. Nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: nuteistasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio ir dvasinio skausmo – BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiškia, kad jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo turtinę padėtį (mokosi, dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis, jokio turto jis neturi), priteistinos žalos dydį iš draudiko bei į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam M. G. buvo sumokėti 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į visus CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Be to, yra atsižvelgiama ir į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada dėl M. G., V. G. ir O. R. priteisto žalos dydžio pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimą tinkamai motyvavo bei nurodė, jog atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto M. G. kūno sužalojimo mastą bei į tai, kad nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėti 6 000 Lt žalos atlyginimui, todėl įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam M. G. pagrįstai sumažino ir priteisė 30 547,20 Lt iš nuteistojo G. K., atsižvelgdamas į draudiko M. G. kaip neturtinės žalos atlyginimą sumokėtą sumą – 3 452,80 Lt bei G. K. sumokėtą 6 000 Lt sumą, o nukentėjusiojo M. G. tėvams V. G. ir O. R. atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino ir priteisė po 20 000 Lt. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos turinį bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus, mano, kad nustatytas autoįvykio metu nukentėjusiajam M. G. bei jo tėvams V. G. ir O. R. neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl padidinti priteisto neturtinės žalos dydžio nėra pagrįsto pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems M. G., V. G. ir O. R.. Kolegijos nuomone, priteistos sumos, įvertinant tai, kad ir pats nukentėjusysis M. G. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, būdamas neblaivus sėsdamas važiuoti į girto G. K. vairuojamą automobilį, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu jam bei pastarojo tėvams padarytą žalą, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką.

Tačiau, kaip teisingai nurodyta nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas be pagrindo išskaičiavo iš M. G. priteistinos neturtinės žalos sumos 6 000 Lt, kuriuos pirmosios instancijos teismas be pagrindo įvertino kaip dalinį neturtinės žalos atlyginimą. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. patvirtino, kad nukentėjusiajam M. G. atlygino dalį turtinės žalos (t. 3, b. l. 46), todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismas be pagrindo 6 000 Lt sumą, kurią G. K. sumokėjo M. G. kaip dalinį turtinės žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 38), išskaičiavo iš M. G. priteistinos neturtinės žalos. Todėl M. G. priteistos neturtinės žalos suma tikslintina, padidinant ją 6 000 Lt suma.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teisme byloje dalyvavo nukentėjusiųjų atstovas advokatas M. Kepenis, apeliacinės instancijos teisme – advokatas E. Karbauskas. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų (t. 3, b. l. 35, 36) matosi, kad atstovo advokato M. Kepenio paslaugoms apmokėti nukentėjusysis V. G. iš viso sumokėjo 3 000 Lt. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas be pagrindo sumažino prašomų priteisti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, BPK nenumato proceso išlaidų atlyginimo proporcingai patenkintų pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų daliai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas be pagrindo sumažino nukentėjusiojo V. G. turėtas išlaidas advokatui M. Kepeniui. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas ne tik susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau rengė ir procesinius dokumentus, nukentėjusiojo V. G. turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) nustatytus advokatams už teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius, todėl ši nuosprendžio dalis keistina, priteisiant V. G. iš G. K. prašomą sumą – 3 000 Lt.

Be to, apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog advokatui E. Karbauskui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme jis sumokėjo 2 000 Lt. Ši suma taip pat priteistina iš G. K. nukentėjusiajam V. G..

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiųjų O. R., V. G., kuris kartu yra ir nukentėjusiojo M. G. atstovas, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš G. K. 36 547,20 Lt M. G. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. K. V. G. 5 000 Lt išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.