- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1732-772/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09867-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Išvadą teikia
- Šiaulių
- Kategorijos
- 2.6.3.4Tėvystės nustatymas
dalyvaujant ieškovui (ei) A. V. ir jos atstovui (ei) adv. G. Striaukienei, Institucijos atstovui (ei) V. P., neatvykus atsakovui (ei) A. D., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) A. V. ieškinį atsakovui (ei) A. D. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. V. priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠRVTAS).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, kreipdamasi į teismą savo nepilnametės dukters K. V. vardu nurodė, kad jos dukra K. V. būdama nepilnametė (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko A. V., kurios tėvas yra atsakovas A. D.. Tėvystės atsakovas po vaiko gimimo nepripažino, todėl vaiko gimimo įraše ir gimimo liudijime kaip tėvas jis ir nebuvo nurodytas. Dukra K. V. su atsakovu A. D. susipažino 2016 metų lapkritį, artimai bendravo, nors kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, dukra santuokos su atsakovu nėra sudariusi. Sužinojusi, kad laukiasi, pranešė apie tai atsakovui. Atsakovas supyko, išvadino ieškovės dukrą K. V. necenzūriniais žodžiais, pareiškė, kad jam to vaiko nereikia, tuo jų bendravimas ir pasibaigė, toliau ryšių su atsakovu ieškovės dukra nebepalaikė.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-10 įsakymu Nr. A-1440 ieškovė yra paskirta savo vaikaitės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore iki ieškovės dukros K. V. pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kadangi atsakovas savo vaiko A. V. gyvenimu niekada nesidomėjo, auklėjime nedalyvavo, vaiku nesirūpino, išlaikymo jam neteikė ir tėvystės gera valia nepripažino, dėl to ieškovė dukros vardu kreipėsi į teismą dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo.
Ieškovė, jos nepilnametė dukra K. V. ir pastarosios vaikas A. V. nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Ieškovė ir jos dukra K. V. pastoviai rūpinasi kūdikiu A. V., ją prižiūri, augina ir auklėja, sudaro jai sveikas bei vystymuisi ir lavinimuisi tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl mano, kad ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina K. V., nes tai geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko interesus bei užtikrina tinkamas jo gyvenimo sąlygas, harmoningą asmenybės vystymąsi. Atsakovas su vaiku nebendrauja, jo gyvenimu visiškai nesidomi, prie vaiko išlaikymo neprisideda, o be to atsakovo moralinės savybės ir vedamas gyvenimo būdas nesudaro prielaidų vaikui A. V. gyventi kartu su atsakovu.
Kūdikio A. V. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 300 eurų suma. Maistui reikia apie 100 eurų per mėnesį, mergaitė maitinama pieno mišiniais, kurio vienos pakuotės kaina yra apie 6 eurus (pakuotės pakanka 3 dienoms). Rūbus (netolimoj ateityje ir avalynę) mergaitei reikia pirkti kiekvienam sezonui, nes labai greit išauga, tad aprangos poreikiui užtikrinti reikia maždaug apie 40 eurų per mėnesį (apie 450 Eur metams). Gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidoms vidutiniškai reikia apie 10 eurų per mėnesį, nes vaikui pagal amžių paskirta vartoti vitaminą D₄, odos priežiūrai taip pat yra reikalingi kremai, kūdikiams skirta pudra. Vaiko higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, asmens higienos priemonėms, drėgnoms servetėlėms ir kt.) reikia maždaug po 15 eurų, sauskelnėms mėnesiui reikalinga suma sudaro apie 30 Eur, buteliukams, čiulptukams reikia apie 10 eurų per mėnesį. Taip pat apie 10 eurų per mėnesį reikalinga kūdikio lavinimui (kol kas žaislų ir žaidimų priemonėms), todėl minėtiems tikslams lėšas irgi būtina numatyti bei įskaityti į išlaikymo sumą. Dovanoms švenčių progomis (gimtadienio, kalėdinei dovanai) piniginių lėšų poreikis yra apie 10 eurų per mėnesį. Lėšų reikia ir būsto išlaikymui (elektra, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą, dujos, būsto šildymas kietu kuru) vaiko dalis sudaro 1/4 visų komunalinių išlaidų - apie 40 Eur mėnesiui, nes savivaldybei priklausančiame būste gyvena 4 asmenys (ieškovė su dviem dukromis ir vaikaite A. V.), vidutiniškai komunalinėms išlaidoms, įskaitant šildymą, išleidžiama apie 150 Eur/mėn.). Transporto išlaidoms reikalinga suma mėnesiui yra apie 10 eurų. Įvertinus tai, kad vaikui augant išlaidos tik didės, o dėl vaiko didėjančių poreikių bei brangstančio pragyvenimo, laikytina, jog vaikui per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 300 eurų.
Šalies argumentai
Ieškovė mano, jog atsakovas kaip vaiko tėvas privalo prisidėti prie dukters A. V. poreikių tenkinimo ir teikti jai išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Atsakovas, kiek ieškovei žinoma, santuokos nėra sudaręs, kitų išlaikytinių neturi, išskyrus A. V., yra sveikas, darbingo amžiaus, tad gali dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui bei prisidėjimui prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, todėl prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma, ieškovės manymu, atitiktų jo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.
Ieškovė vaiko poreikiams pagal savo galimybes skiria taip pat po 150 eurų per mėnesį. Jokio turto ieškovė nėra įgijusi, jos pajamas šiuo metu sudaro tik motinystės išmoka, kuri bus mokama iki jos dukra K. V. taps pilnamete. Nematerialia prasme ieškovės ir jos dukters K. V. indėlis į kūdikio auginimą, ugdymą, priežiūrą ir auklėjimą (vaiko auginimas, lavinimas ir tinkamos psichologinės raidos užtikrinimas, sąlygų tobulėti sudarymas reikalauja daug pastangų ir laiko sąnaudų) atsvers menkas materialines galimybes skirti vaikui daugiau piniginių lėšų, o didesnę materialinę paramą auginant vaiką šiuo metu gali teikti atsakovas, kuris yra laisvas nuo vaiko auginimo rūpesčių.
Kadangi atsakovas vaiko išlaikymui lėšų neskyrė nuo gimimo, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 150,00 eurų už 2 mėnesių laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-11-30, iš viso 300 eurų.
Remiantis ankščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 6.461 str. 2 d., LR CPK 30 str. 4 d., 83 str. 1 d. 14 p., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovė teismo prašė:
1. nustatyti atsakovo A. D. tėvystę nepilnamečio vaiko A. V.. gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;
2. nustatyti nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove ir motina K. V.;
3. priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V. po 150,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-12-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas nuo 2018-02-25 pavedant tvarkyti K. V. uzufrukto teise;
4. priteisti iš atsakovo A. D. išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. V., įsiskolinimą po 150,00 eurų už 2 kalendorinius mėnesius (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017-11-30), viso 300,00 (tris šimtus) eurų;
5. paskirti teismo medicinos DNR ekspertizę tikslu atsakyti į klausimą ar atsakovas A. D. yra nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas;
6. įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie gaunamas (gautas) pajamas ir/arba išreikalauti šiuos duomenis iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos;
7. išreikalauti iš viešųjų registrų duomenis apie atsakovo vardu įregistruotas nuosavybės teises į nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą;
Šalies argumentai
8. nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovui A. D. ieškinyje nurodytu adresu, prašė paskelbti atsakovo paiešką per policiją.
Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė nurodė teismui, kad palaiko ieškinio reikalavimus atsakovui visiškai bei prašė teismo juos tenkinti. Tuo pačiu pripažino, kad atsakovas neteikė savo dukrai paramos ir po to, kada ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovė atskirai nurodė, kad gyvena savivaldybės nuomojamo gyvenamojo socialinio buto dviejuose kambariuose.
Atsiliepimas
Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų atsakovas pateikė teismui į bylą atsiliepimą nurodydamas šiuos motyvus. Pirmiausia, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Iš atsiliepimo seka, jog jis pripažįsta, kad yra A. V. tėvas, todėl neprieštarauja, kad vaiko gimimo akto įraše grafoje „tėvas“ būtų įrašytas būtent jis. Sutinka, kad nepilnametės dukters A. V. išlaikymui iš jo būtų priteista atsakovo nurodyto dydžio periodinių išmokų suma kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės ir vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę būtų paskirta K. V..
Tuo pačiu atsakovas neprieštaravo, kad iš jo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas dukrai A. V..
Atsakovas išreikšdamas sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimais pateikė į bylą ir rašytinių įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išklausęs bylos dalyvių nuomonę dėl pastarojo atsakovo prašymo, nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Institucija pateikė į bylą preliminarią išvadą nurodydama šiuos motyvus.
Išvadoje nurodė, kad K. V., susilaukė dukters A. V., būdama nepilnametė, tėvystė vaikui nebuvo nustatyta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.158 str. 2 ir 3 dalimis, kol nepilnamečiai tėvai sulauks pilnametystės, jų vaikui steigiama globa. Vaiko globėjais tokiu atveju rekomenduojama skirti artimuosius giminaičius, šiuo atveju mažamečio vaiko globėja buvo paskirta senelė A. V. (Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 10 d. įsakymas Nr. A-1440). Vaikas nuo pat gimimo gyvena tik su močiute ir motina, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, močiutė ir motina ja rūpinasi, prižiūri, augina.
Kadangi A. D. tėvystės nepilnamečio vaiko A. V., atžvilgiu nepripažino, vadovaujantis LR CK 3.146 str. 1 d. reikalinga paskirti DNR ekspertizę, nustatyti vaiko biologinį tėvą.
Atsakovas su vaiku nebendrauja, jos gyvenimu visiškai nesidomi, prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsižvelgiant į tai, vaiko interesus geriausiai atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su motina K. V..
Materialinį išlaikymą CK 3.192 str. 1 - 3 d. savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai, nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su vaiku. Su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusios prievolės atsiranda pagal įstatymą, todėl jų vykdymas yra privalomas. Vaiko išlaikymo dydis siejamas su vaiko poreikiais. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, ieškovė nurodo, kad vaiko išlaikymo išlaidos yra 300 eurų kas mėnesį. Atsakovas kaip vaiko tėvas irgi turi prisidėti prie jo išlaikymo, todėl ieškovė prašo priteisti iš tėvo po 150 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo šeiminę padėtį, sveikatos būklę, jo išlaikomų asmenų skaičių. Atsižvelgiant į tai, išsamesnę išvadą dėl išlaikymo dydžio Skyrius pateiks po įrodymų ištyrimo. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė iki vaiko motinos pilnametystės, o šiai sulaukus pilnametystės pati vaiko motina. Skyrius dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, palieką spręsti ieškovei nes ieškovė nepasisakė dėl bendravimo tvarkos.
Be to Skyriaus specialistai nuvyko ieškovės gyvenamosios vietos adresu ir surašė buities sąlygų patikrinimo aktą, kurį pateikė teismui kartu su preliminaria išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad skyriaus nuomonė pateikta išvadoje per bylos nagrinėjimo laikotarpį nepasikeitė, todėl prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Institucijos atstovė teikdama galutinę išvadą byloje pripažino, kad ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai, ne tik atsižvelgiant į vaiko interesus, bet ir atsakovo sutikimą dėl ieškinio reikalavimų.
Ieškovės tenkintinas visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės nepilnametė dukra K. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. V., todėl ieškovė prašė teismo savo nepilnametės dukters vardu nustatyti, jog minėto vaiko tėvas yra atsakovas A. D., pakeičiant įrašo duomenis vaiko gimimo liudijime (įraše) (4 b. l.). CPK 187 str. 1 d. numatyta, kad šalis gali pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. D. atsiliepime į ieškinį neneigė, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo dukra, o jis jos tėvas. Todėl pripažintina, kad vaiko gimimo liudijime grafoje ,,tėvas“, turi būti padarytas įrašas – A. D. (4 b. l.). Dėl paminėto teismas laiko faktą nustatytu, kadangi atsakovo sutikimas (pripažinimas) atitinka byloje nurodytas aplinkybes ir nėra pareikštas šalies dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas A. D. yra nepilnametės A. V. tėvas, o ji jo dukra (CPK 187 str. 2 d.). Šis atsakovo pripažintas faktas laikytinas nustatytu ir toliau neįrodinėtinu (CPK 185 str. 1 d. 5 p.).
Nors atsakovas pripažino iš dalies ir kitus ieškovės ieškinio reikalavimus (CPK 140 str. 2 d.), tačiau teismas žemiau trumpai pasisako dėl kitų ieškovės ieškinio reikalavimų, kadangi jie susiję ne tik su ieškove, bet ir su nepilnamečio vaiko interesais.
Kaip jau minėta iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. yra A. D. ir K. V. dukra. Vaiko tėvai gyvena skyrium, kadangi jie santuokos nėra sudarę (1-3 b. l.). K. V. šiuo metu nedirba, nes mokosi bendrojo lavinimo mokykloje ir gauna tik tikslines išmokas iš valstybės už vaiką A. V., kurios iki vaiko motinos pilnametystės yra mokomos ieškovei (44-45, 62-63 b. l.). Ieškovei ir jos nepilnametės dukros vaikui A. V., atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą bus mokoma papildoma išmoką. Vaiko motina nepilnametė K. V. kol kas mokosi ir dirbti negali (57 b. l.). Atsakovas pastaruoju metu nedirba, kaip ir anksčiau (46 b. l.). Taip pat atsakovui atsižvelgiant į jo socialinę padėtį nėra mokomos kokios nors socialinės išmokos (46, 61 b. l.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl dukrai reikalingo išlaikymo priteisimo, kadangi dabartiniu metu jis dar neturi pakankamai pajamų reikalingų vaiko išlaikymui. Tačiau tiek A. V. teigimu, tiek jos dukters K. V. siekis, kad vaiko tėvas nuolat teiktų dukrai nustatyto dydžio išlaikymą, ko jis kol kas gera valia nedaro. Ieškovė nurodė, kad jai vienai sunku išlaikyti savo nepilnametę dukrą ir atsakovo dukrą, nors dabar jai dar padeda valstybė ir jos draugas. Be to nurodė, kad jos šeimoje dar auga kita nepilnametė dukra N. V. (62 b. l.). Taip pat pripažino, kad šiuo metu ji viena negali sudaryti vaikaitei A. V. reikalingų normalių sąlygų vystymuisi ir ugdymui. O atsakovas kol kas geranoriškai savo dukrai reikalingo išlaikymo neteikė ir neteikia.
Dėl to teismas, atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimą ir atsakovo sutikimą iš dalies, daro išvadą, kad abu tėvai (K. V. ir A. D.) privalo vaiko A. V. išlaikymui teikti jam reikalingą paramą (išlaikymą) kiekvieną mėnesį. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukters išlaikymui skirtų išmokų, privalo taip pat teikti jas tokio dydžio, kad ieškovė ar vaiko motina būtų garantuotos, jog tokia būtina parama (išlaikymas) atsakovo dukrai bus teikiama nuolat.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui) būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,5 Lt (atitikmuo 2,46 Eur) iki 10,9 Lt (atitikmuo 3,16 Eur) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams ir jaunučiams, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 Eur per parą. Analogiškai tokias pat maitinimo išlaidų normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl A. V. skirtų maistui įsigyti išlaidų dydžio (1-3, 56 b. l.).
Akivaizdu, jog esant dabartinėms maisto produktų kainoms, vaikui maistui yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 4,34 eurų per dieną. Tokiu būdu kiekvienam vaikui vien maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 130,33 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į dabartines maisto produktų kainas ir vaiko amžių, tai nėra maksimali suma, tik realiai minimalūs poreikiai.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik maitinimu. Vaiko poreikiai ugdymui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams ugdytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, vėliau užtikrinti vaiko mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į išlaidas, kurios yra būtinos konkretaus vaiko ugdymo išlaidoms padengti. Kiekvieną įgytą prekę ar išleistą eurą šiems vaiko poreikiams yra sudėtinga apskaityti, dėl to tenkintinas ieškovės prašymas dėl A. V. ugdymui reikalingų išlaidų dydžio (1-3, 56 b. l.).
Vaikai nori laisvalaikio pramogų - dauguma renginių yra mokami. Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Atsižvelgiant į šiuos vaiko poreikius, teismas įvertina ir protingas išlaidas jiems patenkinti bei įtraukia jas į apskaičiuojamą bendrą atsakovo dukros išlaikymo sumą (1-3, 56 b. l.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas vaikas turi teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui ne tik gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, bet ir būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Vaikai yra neatsparūs peršalimo ligoms, dažnai serga, todėl yra poreikis pirkti įvairius maisto papildus imunitetui stiprinti, vitaminus. O vaikui susirgus yra perkami gydytojų išrašyti vaistai, antibiotikai. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl išlaidų skirtų vaiko išlaikymui ir šioje dalyje.
Vaikų poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų komunalinius patogumus. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai. Nors ieškovė ir jos nepilnametė dukra K. V. su vaiku A. V. kol kas gyvena vietos savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame name (socialiniame bute), tačiau ir šiuo atveju ji patiria ankščiau nurodytas išlaidas (1-3, 56 b. l.). Todėl šioje dalyje dėl išlaikymo dydžio apskaičiavimo ieškovės prašymas laikytinas pagrįstu ir jis tenkintinas.
Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Pažymėtina, kad rūbai bei avalynė vaikams yra perkami iš suaugusiesiems skirtų parduotuvių. Todėl teismui yra pagrindas irgi tenkinti ieškovės prašymą šioje dalyje.
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas šiuo metu dėl objektyvių priežasčių neteikia dukros A. V. išlaikymui reikalingos net minimalios paramos, tačiau atsiliepime nurodo, kad iš dalies sutinka, jog ji tokia yra būtina (31-32 b. l.). Atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl šio reikalavimo jis pripažino, kad tokiu atveju sutinka iš dalies su ieškovės nurodytu išmokos dydžiu skirtu dukters A. V. išlaikymui po 80,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo poreikius bei šalių (tėvų) turtinę padėtį. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Dėl to atsakovo dukra A. V., kaip ir bet kuris vaikas, turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Tėvams (K. V. ir A. D.) šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis ir ateityje mokytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip nepilnamečio vaiko globėja ne tik pagal išgales materialiai remia savo dukrą K. V., bet ir siekia vaikaitei A. V. sudaryti geras sąlygas jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis kol kas neteikia savo dukrai reikalingo išlaikymo, nors pripažįsta, kad jis yra būtinas. Vertinant tokią padėtį, kuomet atsakovo vaiko globėjos parama skirta vaikaitės išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl realaus išlaikymo dydžio nustatymo. Kaip jau minėta CK 3.194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitaria dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Todėl teismas mano, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui. Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu MMA dydis yra 400 eurų (LRV 2017-10-11 nutarimas Nr. 814).
Teismas sutinka su ŠRVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (pvz., vaiko seneliams), o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vieno šimto šešiolikos eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į jo sutikimą iš dalies (31-32 b.l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas anksčiau turėjo galimybe irgi teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukters išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, vaiko motinai ir kitiems jos artimiesiems ar valstybei. Be to teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, o tuo pačiu atsakovas šia aplinkybe savo sutikime irgi nesirėmė. Pažymėtina, kad nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad ateityje jis dėl sveikatos būklės negalės dirbti. Todėl pripažintina, kad ieškovės prašomas ir teismo nustatytas išlaikymo dydis skirtas atsakovo dukrai, ypač nepablogins atsakovo turtinės padėties, atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę bei nesant jo pareigos teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams. Pirmiausia, ankščiau nurodyto dydžio periodinės mėnesinės išmokos skirtos atsakovo nepilnametei dukrai iš tėvo priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-12-21) (CK 3. 200 str.). Pastebėtina, kad šios išmokos dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, todėl į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2 d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei ar vaiko motinai K. V. visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl kitų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos, bet būtinos (pvz., gydymo, slaugos ir kt.), ir kurios susijusios su vaiko interesais bei kurių atsakovas nesutinka kompensuoti. Dėl to iš atsakovo A. D. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 150 Eur, nuo 2017-12-21 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas atsakovo dukrai, o ne jos įstatyminei atstovei ieškovei ar vaiko motinai K. V., todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tuo pačiu ieškovė ir po to jos pilnametė dukra K. V., kaip nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė yra įpareigojama uzufrukto teise tvarkyti dukters A. V. išlaikymui tėvo A. D. mokomas periodines išmokas (CK 3. 190 str.).
Atskirai pažymėtina, kad A. V. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz., darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksacija taikoma ir išmokoms, kurios priteistos kaip išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo. Indeksacija visada taikoma, kuomet dėl infliacijos vaikui skirtos išmokos nuvertėja, todėl jas gaunantis asmuo neprivalo kiekvieną kartą dėl to vėl kreiptis į teismą. Kiekvienas teisės aktas įpareigojantis teisinių santykių dalyvius paklusti jo nuostatoms, nesudaro teisinio pagrindo teismui priimant sprendimą konkrečioje byloje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis dar kartą nustatyti jų indeksavimą.
Teismas tenkina ir ieškovės prašymą dėl A. V. gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. V., nes vaiko tėvai pradėdami gyventi skyrium dėl to nesitarė (CK 3. 169 str.). Be to tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Atsakovo dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į vaiko dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove (kuri 2018-02-25 sulauks pilnametystės), pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo A. D. priteistinas nepilnamečiam vaikui A. V. ir išlaikymo įsiskolinimas po 150,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2017-12-20 įskaitytinai, iš viso - 420,00 Eur (CK 3. 200 str.). Tačiau teismo sprendimui įsiteisėjus šios nepilnamečiam vaikui priteistos iš atsakovo skolos sumos išieškojimas išdėstytinas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti dukters išlaikymo įsiskolinimą lygiomis dalimis po 140,00 Eur (CPK 271 str.). Tokia teismo išvada siejasi su dabartiniu atsakovo socialiniu statusu ir jo turtine padėtimi.
Taip pat atsižvelgiant į vaiko interesus ir atsakovo teises, sprendime išspręstinas ir klausimas dėl tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Ieškovė teismo posėdžio metu nenurodė, kad prieštaraus atsakovui nekliudomai bendrauti su dukra, tėvui pareiškus tokį pageidavimą. Iš to seka, kad ieškovė ir vaiko motina nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su dukra ir jo dalyvavimo ją auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovės dukra K. V., tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove ir vaiko motina K. V., atsakovas ateityje apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas/laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę ar vaiko motiną. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaikų auklėjime, šalys pirmiausia, turi juos spręsti dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka (CPK 376 str. 3d.).
Ieškovės atstovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad valstybė patyrė išlaidų dėl ieškovei reikalingos ir suteiktos antrinės teisinės pagalbos, dėl to šios ir kitos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 87 str. 2d., 93 str.). Tačiau teismo sprendimui įsiteisėjus šios valstybei priteistos iš atsakovo visos skolos sumos išieškojimas išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti valstybei lygiomis dalimis po 37,05 Eur (CPK 271 str.). Tokia teismo išvada siejasi su dabartiniu atsakovo socialiniu statusu ir jo turtine padėtimi.
Sprendimas dėl išlaikymo skirto A. V. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai.
1. Nustatyti, kad K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir vaiko gimimo liudijimo įraše skiltyje „tėvas“ įrašyti „A. D.“.
2. Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), pradedant mokėti nuo 2017-12-21 iki vaiko pilnametystės.
3. Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 420,00 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2017-12-20 įskaitytinai. Teismo sprendimui įsiteisėjus šios skolos sumos išieškojimas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo išdėstomas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką kiekvieną mėnesį mokėti dukrai išlaikymo įsiskolinimą po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų).
4. Pirmiausia, paskirti ieškovę A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) o vėliau pilnametę K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamas pinigines lėšas.
5. Pirmiausia, nustatyti A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) o vėliau su pilnamete motina K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pastarosios gyvenamojoje vietoje.
6. Nustatyti, kad A. D. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku A. V. bei dalyvauti jos auklėjime.
7. Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 185,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 25 ct) valstybės patirtų išlaidų atlyginimui už ieškovei suteiktas teisines paslaugas. Teismo sprendimui įsiteisėjus šios sumos iš atsakovo išieškojimas valstybei išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką A. D., kiekvieną mėnesį mokėti į biudžetą po 37,05 Eur (trisdešimt septynis eurus 5 ct).
8. Priteisti iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 54,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui priteistas išmokas, 100,00 Eur žyminį mokestį už neturtinio pobūdžio reikalavimą (tėvystės nustatymą), iš viso: 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus). Teismo sprendimui įsiteisėjus šios sumos išieškojimas iš atsakovo valstybei išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant skolininką A. D., kiekvieną mėnesį mokėti į biudžetą po 30,80 Eur (trisdešimt eurų 80 ct).
9. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. V. priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.