- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-19
- Bylos Nr.
- 2A-1447-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13172-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- J. Č.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4636-800/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ ieškinį atsakovui J. Č., tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 2-4) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovo 6 324,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad ji ir atsakovas sudarė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 547159, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovui šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, už ieškovės suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio neatsiskaitė, todėl susidarė 6 324,16 Lt dydžio skola. Ieškovė, turėdama teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti už suteiktas paslaugas, ragino atsakovą atsiskaityti, tačiau visi bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu (b.l. 67-70) ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovo J. Č. 6 324,16 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 199 Lt žyminio mokesčio bei 350,90 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra sudarę Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 547159, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 1992 m. lapkričio 24 d., o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio ieškovei nesumokėjo už suteiktas paslaugas, sprendė atsakovą pažeidus sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl ieškovės naudai priteisė iš atsakovo susidariusią skolą - 6 324,16 Lt. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, jog jis sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdo dėl to, jog nei Kauno rajono savivaldybės administracija, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakovui neskyrė socialinės paramos – kompensacijos už tiekiamą šilumą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra sutartiniai šalių santykiai pagal jų sudarytą sutartį bei susidariusi skola už ieškovės suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas, o ne kompensacijos skyrimo ar atsisakymo ją skirti teisėtumas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pasinaudojęs teise skųsti savivaldybių institucijų priimtus sprendimus (ar atsisakymą priimti spendimus) dėl socialinės paramos skyrimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 79-80) atsakovas J. Č. prašo pakeisti 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą – sumažinti iš atsakovo J. Č. priteistos 6 324,16 Lt skolos sumą bei panaikinti sprendimo dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
Apeliantas yra neįgalus, jo darbingumas siekia 20 procentų, savimi pasirūpinti negali, todėl nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini), kur jį prižiūri A. G.. Atsakovo pajamos yra neįgalumo pensija. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neatsižvelgė į apelianto neįgalumą ir sunkią jo turtinę padėtį, į tai, kad apeliantui priklauso kompensacija komunalinių paslaugų mokesčiui, tačiau dėl spragų, esančių Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme, ji jam nebuvo paskirta.Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ketina įrodinėti liudytojos A. G. parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 84-85) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantas iš esmės neginčija skolos dydžio, tik skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti priteistos skolos sumą, tačiau nenurodo kokia suma ir kokiu pagrindu skolos suma turėtų būti mažintina.Apeliantas apeliuoja į savo neįgalumą, nedarbingumą, į tai, kad jis gyvena tik iš neįgalumo pensijos, tačiau nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme, dėl ko nėra pagrindo jų iš naujo įrodinėti ir dėl to bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Tarp šalių buvo sudaryta Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 547159, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovui tiekti šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Ieškovės teismui pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina aplinkybę, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 6 324,16 Lt už suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas.Ieškovė patyrė pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis bei išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kitos būtinos išlaidos, kurias ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolių tinkamo neįvykdymo teisines pasekmes, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje keliamas teismo sprendimo, kuriuo priteista skola už suteiktas šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, apeliantui teigiant, jog teismas, neįvertinęs aplinkybės, jog apeliantui turėtų būti suteikta piniginė socialinė parama kompensuojant būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Apeliantas civilinę bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes įrodinės liudytojos parodymais, kas sudaro pagrindą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas, kadangi, kaip pagrįstai yra nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliaciniame skunde yra nurodytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamame sprendime. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas apeliaciniame skunde nėra nurodęs, todėl nėra pagrindo jas iš naujo įrodinėti, be kita ko joms esant pagrįstoms byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantą tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir rengiant apeliacinį skundą atstovauja kvalifikuoti teisininkai, kadangi jam yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, visi argumentai dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra nurodyti apeliaciniame skunde, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 14-15) nustatyta, kad atsakovui J. Č. nuosavybės teise nuo 1992 m. lapkričio 24 d. priklauso 2 kambarių, 45.02 kv.m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė (buvusi Klaipėdos šilumos tinklų įmonė (taip nurodyta sutartyje)) ir atsakovas yra sudarę Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 547159 (b.l. 16-17), pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos (b.l. 18-19) patvirtina, kad 2012 m. balandžio 24 d. duomenimis atsakovas už per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio ieškovės suteiktas paslaugas yra skolingas 6 324,16 Lt. Pažymėtina, kad apeliantas ieškovės paskaičiuotos skolos sumos neginčija, tačiau manydamas, kad jam turėtų būti suteikta kompensacija už tiekiamą šilumą, teigia, jog jo mokėtina ieškovei suma, atsižvelgiant į suteiktos kompensacijos dydį, turėtų būti mažesnė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantui laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2019 m. sausio 14 d. nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, apeliantas yra nedarbingas (b.l. 35), gyvenamąją vietą nuo 2006 m. rugpjūčio 1d. deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 34), ir yra kreipęsis dėl piniginės socialinės paramos gavimo (b.l. 37-38), tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius pateiktą prašymą persiuntė nagrinėti Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, o Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė negalintis skirti J. Č., turinčiam butą Klaipėdos mieste, kompensacijos už būsto šildymą, šaltą ir karštą vandenį, kadangi tokia galimybė nenumatyta Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme. Nurodytos aplinkybės, taip pat kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 36) patvirtina, kad apeliantas ėmėsi veiksmų siekdamas sumažinti susidariusį įsiskolinimą ar skolos mokėjimą išdėstyti, tačiau to padaryti nepavyko.
Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas iš esmės neginčija ieškovei iš jo priteistinos skolos dydžio, tačiau manydamas, kad teismas neatsižvelgė į apelianto neįgalumą ir sunkią jo turtinę padėtį, į tai, kad apeliantui priklauso kompensacija komunalinių paslaugų mokesčiui, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašo priteistą skolos sumą sumažinti. Nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, leidžia spręsti, jog apeliantas neneigia ir netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kas nagrinėjamu atveju ir buvo pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei taikyti. Apeliantas, neneigdamas fakto, jog jis tinkamai ir laiku nemokėjo už ieškovės patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį jam nuosavybės teise priklausančiam butui, pripažino netinkamą savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, dėl ko spręsti, kad teismas nepagrįstai taikė prievolių neįvykdymo teisinius padarinius, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
CK 6.383 straipsnio 1 dalyje, kurioje pateikta energijos pirkimo - pardavimo sutarties samprata, nurodyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo - pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Taigi viena iš pagrindinių abonento (vartotojo) pareigų, įtvirtintų CK 6.383 straipsnyje, yra pareiga sumokėti už patiektą energiją. Remiantis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tuo atveju, jei abonentas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, jis turi teisę naudoti tiek energijos, kiek jam reikia. (CK 6.385 straipsnio 3 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu šalių sudarytoje sutartyje nėra sumatyta ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra ginčijamas suvartotos energijos kiekis, t. y. ieškovės patiektos šilumos energijos ir karšto vandens kiekis, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės patirtų nuostolių apeliantui tinkamai nevykdant pareigos sumokėti už patiektą šilumos energiją, dydį. Taigi apeliantui tinkamai ir laiku nevykdant pareigos sumokėti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apeliantą pažeidus sutartinę prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už patiektą šilumos energiją, dėl ko pagrįstai priteisė ieškovei iš apelianto prašomo dydžio įsiskolinimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog apeliantas yra neįgalus, nedarbingas, jam nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, duomenys apie jo sunkią turtinę padėtį ar tas faktas, jog jam remiantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) jam gali ar galėjo būti suteikta piniginė socialinė parama kompensuojant būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidas, nesudaro pagrindo mažinti iš apelianto ieškovei priteistinos skolos dydį. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie tai, jog skolos susidarymo laikotarpiu buvo priimtas sprendimas teikti apeliantui piniginę socialinę paramą nėra, todėl negali būti mažintinas ir priteistinos skolos dydis. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jam piniginė socialinė parama remiantis pirmiau nurodyto įstatymo nuostatomis nebuvo suteikta dėl minėtame įstatyme esančių spragų, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti teismo sprendimą esant neteisėtą ar nepagrįstą, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo apeliantui netinkamai vykdant sutartines prievoles klausimas, o ne kompensacijos pagal pirmiau paminėtą įstatymą skyrimo ar neskyrimo klausimas. Apeliantas, manydamas, kad jam nepagrįstai buvo atsisakyta skirti piniginę socialinę paramą, tokį sprendimą galėjo skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmeniui yra teikiama piniginė socialinė parama kompensuojant būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidas, subjektui, kuris teikia nurodytas šildymo, geriamojo ir karšto vandens paslaugas, yra sumokama visa už suteiktas paslaugas mokėtina suma, kadangi dalį mokėtinos sumos vartotojui kompensuoja savivaldybė iš tam skirtų lėšų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas ir būtų sumažinta iš apelianto ieškovei priteistina suma, ieškovė nepagrįstai netektų dalies jai pagrįstai ir teisėtai priklausančio užmokesčio už suteiktas paslaugas, kadangi suma, kuria būtų sumažintinas priteistos skolos dydis, jai nebūtų kompensuota. Apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei netaikyti ar atitinkamai sumažinti, kadangi apeliantui netinkamai vykdant savo sutartines pareigas ir nesiėmus visų įmanomų priemonių tinkamai ir laiku realizuoti savo teisę gauti piniginę socialinę paramą, apeliantas prisiėmė neigiamą savo veiksmų riziką ir galimas pasekmes, ir jas perkelti tinkamai savo įsipareigojimus vykdančiai sutarties šaliai nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovės, kaip juridinio asmens veiklos tikslas, yra pelno siekimas, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo ir priteisdamas ieškovės patirtas išlaidas tiekiant apeliantui šilumos energiją ir karštą vandenį, negali nesant objektyvių pagrindų, savo iniciatyva mažinti priteistinos skolos dydžio, kadangi toks teismo elgesys būtų nepateisinamas sąžiningai besielgiančios šalies atžvilgiu.
Analogiškai argumentai taikytini ir pasisakant dėl apeliacinio skundo prašymo panaikinti sprendimo dalį dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, jog procesinių palūkanų, o kartu ir bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuoja teisės aktai, vadovaudamasis kuriais pirmosios instancijos teismas ir priėmė skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad sunki apelianto turtinė padėtis, jo neįgalumas ir liga remiantis tiek CK, tiek ir CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis atitinkamai procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimą nėra laikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą nepriteisti pagal įstatymą numatytų procesinių palūkanų ar jas sumažinti, kas taip pat pasakytina ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėtina, kad CPK 96 straipsnyje, reglamentuojančiame bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą, yra numatyta galimybė, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, tačiau tokia galimybė sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims nenumatyta (CPK 93 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijamas ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, neteigiama, jog priteistos išlaidos yra pernelyg didelės ar nepagrįstos, dėl to apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nepasisako. Kadangi remiantis apeliacinio skundo argumentais dėl apelianto turtinės padėties nėra pagrindo naikinti ir teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai pripažinti ginčijamą sprendimą esant pagrįstą, teisėtą, priimtą tinkamai ištyrus bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus, remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, dėl ko apeliacinis skundas remiantis pirmiau nurodytais motyvais ir argumentais atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.