- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-351-768/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-32-3-00042-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Civilinis ieškovas
- L. R.
- Nuteistasis
- L. B.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Manvydas Šivickas, Vytautas Kupcikevičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo ir kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai L. R. turtinę žalą.
Tuo pačiu nuosprendžiu L. R. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir jos naudai iš L. B. priteista 52,07 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir L. R. priteista 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš L. B. nukentėjusiosios L. R. naudai priteista 324,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 8 d., apie 11:00 val., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, atlikdamas smurtinius veiksmus, t.y. prievarta perstumdamas L. R. per sklypus ribojančią tvorą, sukėlė jai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė ir L. R. nemušė. Mano, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį teismas negalėjo remtis nenuosekliais L. R. parodymais. Labai svarbūs šiuo atveju yra nukentėjusiosios marčios J. R. parodymai, susiję su L. R. jubiliejumi. Minėta liudytoja nurodė, kad apie jokį ruošiamą pokylį jubiliejaus proga nežinojo. Šie parodymai prieštarauja liudytojo A. R. ir nukentėjusiosios parodymams. Nepagrįsti ir liudytojo A. R. parodymai, kad jis (nuteistasis) ne kartą grasino nukentėjusiajai. Šiuo atveju turėtų būti remiamasi liudytojo V. D. parodymais, kad gydytojas A. A., apžiūrėjęs atvežtą nukentėjusiąją, jokių sužalojimų nenustatė. Liudytojo A. G. parodymai sutampa su liudytojo V. D. parodymais, susijusias su aplinkybėmis dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiosios kairio žasto priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje 1x0,6 cm nustatytas netaisyklingos formos rusvos spalvos pakilusiu šašu odos nubrozdinimas, prieštarauja tyrėjo V. D. tarnybiniam pranešimui, kur nurodyta, kad L. R. po apžiūros jokių sužalojimų žymių nebuvo matyti. Taigi kyla pagrįstų abejonių, kada, kas ir kokiu būdu nukentėjusiajai padarė minėtus sužalojimus, ir apylinkės teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino šias aplinkybes. Neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad jis, perstumdamas nukentėjusiąją per tvorą, sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymi ir tai, kad L. R. klaidingai nurodė įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), nors konfliktas įvyko ne nukentėjusiosios, o jo namo kieme, ir tokiu būdu klaidina teismą. Apylinkės teismas posėdžio metu šių aplinkybių nevertino ir atsisakė priimti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Taip pat mano, kad nukentėjusioji pareiškė nepagrįstus ieškinius, ir jų nepripažįsta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą L. R. nurodė, kad smurtavimas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad jai buvo suimta už pažastų bei kojos, tada ji buvo perversta per tinklinę tvorą. Tokie veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Šią aplinkybę patvirtina specialisto išvada, be to, tuoj po įvykio buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji L. R. bei jos atstovas advokatas Manvydas Šivickas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo galima daryti išvadą, jog jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su L. R. sukeltu fiziniu skausmu.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį L. B. atžvilgiu, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Pagrindiniai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. L. B. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kuriais savaip interpretuoja buvusį įvykį, iš esmės ginčija apylinkės teismo konstatuotas faktines aplinkybes. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė.
Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad L. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. R.. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė motyvuotą ir įrodymų visuma pagrįstą nuosprendį, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pagrindo abejoti neturi. Nuteistasis L. B. iš esmės ginčija jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., aplinkybes, tai yra jis neigia kaltę kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavęs prieš L. R. ir savo veiksmais sukėlęs jai fizinį skausmą. Kolegija sprendžia, jog tai, kad nuteistasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, byloje nustatyta surinktais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir jais pagrįstomis skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga, pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ROIK: (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios L. R., liudytojų bei iš dalies paties nuteistojo L. B. duoti parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga neabejotinai patvirtina L. B. veiksmuose esant BK 140 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymių nukentėjusiosios atžvilgiu. Nuteistasis bylos nagrinėjimo teisme metu ir apeliaciniame skunde savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laiku nemušė ir jai fizinio skausmo nesukėlė, tačiau pripažino nukentėjusiąją pervertęs per tvorą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji L. R. apie sumušimą papasakojo liudytojams A. R. ir J. R., iš karto po įvykio kreipėsi į policiją ir gydymo įstaigą. Aplinkybę, kad nukentėjusiajai nuteistojo veiksmai perverčiant ją per tvorą sukėlė fizinį skausmą bei stresą, patvirtina ne tik pačios L. R. bei liudytojų parodymai, bet ir objektyvi bylos medžiaga – 2015-07-09 VšĮ Pasvalio ligoninė raštas Nr. R3-389, gydytojo įrašas ir medicinos dokumentų išrašas, iš kurių matyti, kad L. R. buvo atvežta į Pasvalio ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių 2014-09-08 12.55 val.; skundėsi, kad sumušė kaimynas, permetė per tvorą, skauda dešinį šoną, širdį; dreba. Nukentėjusiajai po patirto streso pablogėjo sveikata – išsivystė nemiga, nerimas, širdies plakimas (4, 6, 67 b.l.). Tuo tarpu nuteistojo L. B. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Remiantis įrodymų visetu, teismas turėjo pagrindą apelianto parodymais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nors apeliantas ir neigia smurtavęs, tačiau iš jo paties parodymų matyti, kad jau ilgą laiką su nukentėjusiąja vykdavo konfliktai dėl žemės sklypų ribų. Apelianto versiją, jog jis nukentėjusiosios atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų neatliko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė, kadangi ji prieštarauja byloje esantiems objektyviems duomenims, kurių visetas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, leido daryti pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltumo. Taigi vertinant ar L. B. veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą, kolegija pažymi, kad fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, o skausmo pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (kasacinė byla Nr. 2A-5/2014). Tokio aplinkybės byloje yra nustatytos.
Šių aptartų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą bei padarė pagrįstą išvadą dėl L. B. kaltės, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir apeliantą išteisinti dėl šios veikos nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. B., tinkamai taikė BK 54 str. nuostatas, nurodė išsamius motyvus dėl laisvės apribojimo bausmės skyrimo, su kuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir pakankama pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Civilinių ieškinių dalyje atsižvelgta į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir žalos klausimai taip pat išspręsti tinkamai. Kolegija su apylinkės teismo motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 str.). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje.
Nukentėjusioji L. R. pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 841267, patvirtinantį, kad už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 250 Eur advokatui Manvydui Šivickui. Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryti nusikalstama veika. Sprendžiant nukentėjusios turėtų jos pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, kolegija atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokato veiksmų kiekį bei mastą ir daro išvadą, kad L. R. už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl priteistinas iš apelianto L. B..
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. B. apeliacinį skundą.
Iš nuteistojo L. B. priteisti 250 Eur nukentėjusiajai L. R. proceso išlaidų už advokato paslaugas apeliaciniame procese.