Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. M. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis M. K. įmonėje vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. M. 2020 m. birželio 6 d. apie 23.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, mušė savo šeimos narį sugyventinę S. J. – ne mažiau du kartus rankos kumščiu sudavė į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2020 m. birželio 6 d. smurtavo prieš sugyventinę S. J., būdamas girtas sudavė smūgius neblaiviai sugyventinei S. J.. Smulkiai įvykio detalių papasakoti negali, nes tiesiog neatsimena dėl girtumo. Prisimena tik, kad girta S. J. jam pradėjo grasinti peiliu, tai jis jai sudavė smūgius kumščiu į galvą. Su sugyventine S. J. susitaikė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo surašant baudžiamąjį įsakymą ir jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (b. l. 89).

3. Nukentėjusioji S. J. parodė, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame sugyventiniui M. M. priklausančiame sodo namelyje jie dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek vėliau, ruošiantis eiti miegoti, sugyventinis be jokios aiškios priežasties sudavė jai ne mažiau penkis smūgius kumščiu į galvą, dėl to ji jautė fizinį skausmą, išbėgo į lauką ir paskambino 112. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje jai buvo nustatytas galvos sumušimas, ligoninėje ji pasiliko per naktį. Su sugyventiniu kartu gyvena apie pusę metų, anksčiau jos atžvilgiu jis nėra smurtavęs (b. l. 23-36).

4. 2020 m. birželio 6 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusiosios S. J. informaciją apie jos sumušimą – ši pasitvirtino, tarp jos ir sugyventinio (kaltinamojo) kilusio asmeninio konflikto metu M. M. sudavė S. J. ne mažiau du smūgius į galvą, tiek smurtu įtariamas asmuo, tiek nukentėjusioji, akivaizdžiai neblaivūs (b. l. 9-12).

5. 2020 m. birželio 7 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame sodų namelyje. Teritorija nėra aptverta, nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Sodo namelis vieno aukšto, sujungtas iš dviejų dalių, viena jų metalinė, su užrašu „Spauda“. Į namelį patenkama iš gatvės pusės, užlipus betoniniais laiptais, pro medines duris, koridoriuje matoma įvairūs namų apyvokos daiktai, kairėje pusėje matoma įstiklinta patalpa, dešinėje – miegamojo kambario patalpa, kurioje stovi dvigulė lova su patalyne, komoda, stalas, kėdės, sodo namelio patalpos yra netvarkingos. (b. l. 13-21).

6. 2020 m. birželio 11 d. Specialisto išvada Nr. G 285/2020 (09) klinikiniais duomenimis (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) nukentėjusiajai S. J. konstatuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas neparemtas jokiais objektyviais požymiais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Pagal turimus duomenis, kur nukentėjusiajai 2020 m. birželio 6 d. buvo suduota kumščiu į galvos sritį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 53-54).

7. 2020 m. birželio 11 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktoje pokalbio garso įrašo stenogramoje Nr. 1 užfiksuota, kad į centrą paskambinusi S. J. pranešė, kad ją sumušė sugyventinis M. M., dėl to ji nori iškviesti policiją (b. l. 56-61).

8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARKB – 0286, kaltinamajam M. M. 2020 m. birželio 6 d. 23.40 val. nustatytas 3,63 promilių girtumas (b. l. 63-64).

9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia rankos kumščiu suduodamas smūgius į galvą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei S. J.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į galvą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, smūgis rankos kumščiu į galvą, sukėlęs nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek kaltinamojo paaiškinimais, tiek policijos pareigūno iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis jo vietoje. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, sodo namelio kambaryje, kitų pašalinių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje gyvena maždaug pusmetį, visą šį laiką veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi vadą smurtui davė grynai asmenio pobūdžio konfliktas, smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius nebuvo didelis (du), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nepadaryta). Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis neteistas (ankstesni teistumai išnykę) (b. l. 100-102), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 97), jis yra visiškai darbingas, dirba, gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, įskaitant susitaikymą su nukentėjusiąja (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki itin sunkaus girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant apylygiai, kartu konstatavus daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 13) yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 25 valandas, viso 150 valandų. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui, viso – 100 valandų (BK 46 straipsnio 2 ir 3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam M. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 7 d. – už 6 valandas skiriamos jam viešųjų darbų bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam M. M. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 150 valandų.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę M. M. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui, viso – 100 (vieną šimtą) valandų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 6 (šešias) valandas skiriamų jam viešųjų darbų bausmės.

Skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.