Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą D. P., o būtent: 2024 m. spalio 3 d., apie 19.20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarpduryje, tyčia kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių kartų D. P. į krūtinės sritį bei, sučiupęs už dešinės rankos, stipriai ją suspaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. P. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos pirmo piršto srityje, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos pirmo piršto srityje.

Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir parodė, kad jie su D. yra kaimynai, D. gyvena antrame aukšte, o jis trečiame. Nei bendravo, nei draugavo, nei pykosi. Kaltinime nurodytą dieną jis išgirdo iš D. namų sklindantį triukšmą. Nuėjo pas D., šis atidarė duris, jie apsižodžiavo ir apsistumdė. Jis D. lyg ir už rankos buvo suėmęs. Labai greitai viskas vyko, daug ko neatsimena. Buvo stipriai išgėręs, nes gėrė labai stiprų alkoholį. Galimai įžeidė. Yra kaltas dėl visko, kas yra surašyta kaltinime. Dėl visko nuoširdžiai gailisi. Ir už rankos galėjo suimti, ir į krūtinę suduoti smūgius, bet tiksliai neprisimena. Savo veiksmus suprato, nukentėjusiojo atsiprašė ir daugiau nebesmurtaus. Savo veiksmus vertina blogai, supranta, ką padarė. Dėl išgerto alkoholio kiekio galimai neatsimena visų aplinkybių. Blaivus galbūt nebūtų ėjęs. Alkoholis turėjo įtakos. Alkoholiui priklausomybės neturi.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes G. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, G. P. kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo D. P. parodymais, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., apie 19.20 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kaip kaimynas, gyvenantis virš jo buto, trypia į grindis. Kadangi buvo didelis triukšmas, jis kelis kartus pabeldė į lubas, jog nustotų trypti. Po kiek laiko išgirdo, jog skambina į duris. Pažiūrėjus pro durų akutę, pamatė, jog laiptinėje stovi kaimynas, gyvenantis virš jo buto – (duomenys neskelbtini) bute. Kaimyno nei vardo, nei pavardės nežino. Jam atidarius buto duris, kaimynas čiupo už durų, jas atvėrė plačiai, kumščiu sudavė jam į krūtinę, kiek smūgių sudavė, pasakyti negali. Po to, griebė jį už rūbų ir norėjo ištempti iš buto. Jam išsivadavus, kaimynas liko stovėti buto koridoriuje. Kaimynas kažką kalbėjo, tačiau ką, jis nelabai atsimena iš streso. Kaimynas konfliktavo toliau, ėjo link jo. Jis pasiėmė ant grindų buvusį 3 kg svarmenį ir, kaimynui priėjus, trenkė juo kaimynui į galvos sritį. Kaimynas iš karto nesusigaudė, kas įvyko, čiupo jam už rūbų bei vėl norėjo ištemti iš buto. Grumtynių metu suspaudė jam dešinę ranką. Grumtynių metu kaimynas atsidūrė bendro naudojimo laiptinėje ir jis, išsivadavęs iš kaimyno, uždarė buto duris ir užsirakino. Pažiūrėjus pro durų akutę, kaimyno nebuvo. Po kiek laiko kaimynas dar bandė skambinti į duris, bet jis durų neatidarė. Nematė, kad grumtinių metu kaimynui iš galvos bėgtų kraujas. Po įvykio paskambino pagalbos telefonu. Atvykus policijai nurodė visas aplinkybes. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų sistemoje, nuo 1 iki 10, vertina 3 balais. Su kaimynu nėra niekada susipykęs. Su juo susidūrė pirmą kartą (b. l. 9-13).

D. P. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugsėjo 3 d., apie 19.20 val., jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip kaimynas, gyvenantis virš jo buto, trypia į grindis. Jis kelis kartus pabeldė į lubas, jog nustotų trypti. Kaimynui atėjus pas jį į butą kilo konfliktas, kuriuo metu kaimynas trenkė kumščiu jam į krūtinę. Kiek kartų trenkė, pasakyti negali, po to atsitraukė ir toliau konfliktavo. Kaimynui einant link jo, jis pasiėmė 3 kg svarmenį ir trenkė kaimynui į galvą. Po jo suduoto smūgio, kaimynas dar jį puolė, bandė sugriebti už rūbų, sugriebė už dešinės rankos ir stipriai suspaudė. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį 10 balų sistemoje vertina 3 balais. Prašo kaimyną nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jam išaiškinta (b. l. 9-3).

2024 m. spalio 3 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad jame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (b. l. 26-32)

2024 m. spalio 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos I. V. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik kaimynas, atidarius buto duris, griebė už rūbų, trenkė pranešėjui (b. l. 33-34).

2024 m. spalio 4 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiojo tyrėjo A. J. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas iš ligoninės dėl 2024 m. spalio 3 d. 19.58 val. GPM pristatyto neblaivaus (1,75 prom.) G. P. dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, sumušė kaimynas, gydosi ambulatoriškai (b. l. 35).

2024 m. spalio 4 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrint nukentėjusiojo D. P. dešinę ranką, matoma, jog yra patinęs bei kraujosruva ant dešinės rankos nykščio pagalvėlės. Daugiau sužalojimų ant kūno, kur nedengia rūbai, nestebima (b. l. 51-56).

2024 m. spalio 4 d. – 2024 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1100/2024(04) iš kurios matyti, jog D. P. nustatyti sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės plaštakos pirmo piršto srityje, odos nubrozdinimas dešinės plaštakos pirmo piršto srityje; D. P. nustatyti sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 61).

2024 m. spalio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėti du policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai bei garso įrašas bendrajam pagalbos centrui (b. l. 62-65).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenų bazės išrašais iš kurių matyti policijos įstaigoje registruotų įvykių duomenys (b. l. 66-81).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo G. P. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 140 straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo G. P. visiškas prisipažinimas teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo D. P. duoti parodymai apie G. P. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, kurie patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis: pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos, asmens apžiūros, kitų objektų apžiūros protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. G. P. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį D. P. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. P. ir nukentėjusysis D. P. pateikė teismui nukentėjusiojo ir kaltinamojo susitaikymo protokolą (b. l. 183). Kaltinamojo gynėja, minėto susitaikymo protokolo pagrindu, prašė kaltinamąjį G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir esant šioms išvardintoms sąlygoms, nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, negali būti atleistas asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai (BK 38 straipsnio 2 dalis,).

Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (b. l. 83-87), matyti, kad G. P. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kadangi nuo minėtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties įsiteisėjimo dienos iki naujos G. P. nusikalstamos veikos padarymo (2024 m. spalio 3 d.) praėjo mažiau negu treji metai, todėl kaltinamasis G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, negali būti atleistas, ir ši baudžiamoji byla jo atžvilgiu negali būti nutraukta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs keturias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam G. P. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

G. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, nusikalto būdamas neteistas (b. l. 83-87), baustas administracine tvarka (b. l. 88-100), nedirbantis (b. l. 101-103), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 104). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. P. straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kuri padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatytinas (mažesnis nei vidurkis), vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, įvertinus nustatytą vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimu (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai bei 5 dalies 4 punktu), kurie padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

G. P. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 126-129), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmena, 1 vnt., su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašais, bei garso įrašu bendrajam pagalbos centrui, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD-R laikmeną, 1 vnt., su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašais, bei garso įrašu bendrajam pagalbos centrui, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.