- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-355-125/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05307-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Alona Romanovienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- S. Z.
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
Teisėja Erinija Kazlauskienė Proceso Nr. 2-06-3-05307-2013-2
NUTARTIS
2014 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 395,38 Lt skolos (368,83 Lt už atliktus remonto darbus ir 26,55 Lt delspinigių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigos atsiskaityti už atliktus elektros remonto darbus, todėl susidarė 395,38 Lt dydžio įsiskolinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-10 sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, jog byloje tarp ieškovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, ir atsakovo, kaip daugiabučio namo patalpų savininko, kilo ginčas dėl atsakovo pareigos proporcingai sumokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas, tai yra, elektros instaliacijos remonto išlaidas. Ieškovė 2011 metais atliko bendrojo naudojimo elektros įrenginių instaliacijos remonto darbus. Atsakovas nesutinka, kad turi mokėti už atliktus darbus, kadangi 2006 metais elektros remonto darbus atliko savo lėšomis ir neprivalo mokėti antrą kartą. Ieškovės teigimu, atsakovo užsakyti darbai buvo atlikti jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o atsakovo panaudotų kabelių ir kitų medžiagų nebuvo galimybės panaudoti dėl techninių priežasčių. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad 2006 metais jis atliko tokius pačius darbus, panaudojo medžiagas, kurias galėjo panaudoti ir ieškovė. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 25,35 kv.m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), taigi jam kyla pareiga proporcingai savo turimai daliai išlaikyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus. Aplinkybė, kad atsakovas 2006 metais savo asmeninėms reikmėms atliko elektros remontą, nepašalina įstatyme numatytos savininko pareigos sumokėti išlaidas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, išlaikymą, remontą. Taigi atsakovas nevykdė prievolės sumokėti ieškovei už atliktus elektros remonto darbus, jis laikomas pažeidusiu prievolę, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas.
Šalies argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog proporcingo apmokėjimo principas turėjo būti taikomas ne tik 2011 metais atliktų, bet ir 2006 metais paties atsakovo užsakymu atliktų elektros instaliacijos keitimo darbų atžvilgiu. Atsakovo teigimu, elektros instaliacija jo iniciatyva buvo keičiama ne tik tam, kad padidintų elektros galią, bet ir dėl to, jog instaliacija buvo avarinės būklės. Kadangi instaliacija keista dėl avarinės būklės, jos keitimo išlaidos turi būti traktuojamos kaip išlaidos bendrajam turtui išsaugoti, atnaujinti bei jo būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas netinkamai taikė proporcingo apmokėjimo už bendrojo naudojimo turto išlaikymą ir apsaugojimą principą, nes atsakovas, teismui priėmus sprendimą priteisti ieškovės reikalaujamą sumą, turi antrą kartą mokėti už jau atliktus darbus, be to, jam tenkanti bendra mokėtina suma, sudėjus 2006 metų ir 2011 metų išlaidas, žymiai didesnė negu tenkanti kitiems bendraturčiams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad buvo atlikti bendrojo naudojimo objekto – elektros tinklų – remonto darbai, už kuriuos privalo sumokėti visi butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų ir atsakovas. Atsakovo užsakyti darbai buvo atlikti jo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne bendrojo naudojimo objektams pagerinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608 paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore (b.l. 6-11). Atlikus patikrinimą, 2010-11-25 surašytas avarinės būklės aktas, kuriuo nutarta skubiai atlikti elektros instaliacijos remonto darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi nustatyta, jog esamos būklės namo elektros instaliaciją naudoti nesaugu (b.l. 17). 2011-01-03 ieškovės įsakymu Nr. 1 nutarta atlikti apklausą dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), magistralinių tinklų keitimo pagal leistiną vartoti gyventojams elektros galią, bendro naudojimo patalpų apšvietimo tinklo keitimo, įvadinio namo paskirstymo skydo remonto, įvadinių skydų į gyventojų butus remonto (b.l. 18). UAB „Tobula instaliacija“ atliko elektros instaliacijos remonto darbus ir pateikė 2011-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą TOB Nr. 0409 2621,38 Lt sumai (b.l. 33-34). Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus raštas patvirtina, kad elektros įrenginių nuo pastato įvado iki esamų apskaitų skydų laiptinėse remonto (keitimo) darbai atlikti tinkamai (b.l. 63-64). Fakto, kad darbai atlikti kokybiškai ir tinkamai neginčijo ir pats atsakovas (b.l. 80). Atsakovas už elektros remonto darbus nesumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 368,83 Lt įsiskolinimo ir 26,55 Lt delspinigių už atliktus darbus. Atsakovas ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog 2006 metais jo užsakymu atlikti elektros instaliacijos keitimo darbai, už kuriuos jis sumokėjo ir kurie vertintini kaip būtini tinkamam bendrojo naudojimo objekto naudojimui užtikrinti, todėl nebeprivalo antrą kartą mokėti už elektros instaliacijos remonto darbus. Teismas šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnį daugiabučio namo elektros įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. (CK 4.76, 4.83 straipsniai). Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį elektros energijos vartojimo atžvilgiu. Be elektros vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Apeliantas, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo elektros įrangos bendraturtis ir atsakingas už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Namo elektros įrangos atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl to, kad buvo avarinės būklės, buvo atlikti elektros instaliacijos remonto darbai, kurių išlaidos buvo paskirstytos proporcingai visiems bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams, tarp jų ir atsakovui.
Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Normos analizė leidžia teigti, jog butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo, tik tuo atveju, jei tos išlaidas nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais: jeigu išlaidos yra būtinos, tai savininko sutikimo joms nereikia. Nagrinėjamu atveju elektros instaliacijos remonto darbai buvo atlikti nustačius, jog esamos būklės instaliaciją naudoti nesaugu. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002/2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 4.3 punkto prasmę privalomieji darbai – tai atskiri ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo, reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (Reglamento 5-5.2.2 punktai). Taigi, įvertinus faktines aplinkybes bei atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, teigtina, jog nagrinėjamu atveju elektros instaliacijos remonto išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl namo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovas, privalo proporcingai jų turimai daliai sumokėti už atliktus darbus.
Atsakovas nurodo, jog 2006 metais savo lėšomis atliko elektros instaliacijos remonto darbus, todėl neprivalo antrą kartą mokėti už remontą. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas didino savo buto įvado galią ir įrengė vienfazį kabelį iki jam priklausančios apskaitos bendrame apskaitų skyde. Galia buvo padidinta dėl elektrinės viryklės, ką apeliaciniame skunde nurodo ir pats atsakovas. Atsakovo teigimu, jo atlikti darbai taip pat buvo atlikti dėl to, jog elektros instaliacija buvo avarinės būklės. Kolegija, įvertinusi atsakovo užsakymu atliktų darbų tikslą – padidinti galią dėl elektrinės viryklės, apimtį, tą faktą, jog atsakovo atlikti darbai nebuvo susiję su visos elektros įrangos kaip bendrojo naudojimo objekto pagerinimu, nes ir po darbų atlikimo elektros instaliaciją kaip bendrojo naudojimo objektą naudoti buvo nesaugu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog remontas buvo skirtas asmeniniams atsakovo interesams tenkinti. Tai, kad atsakovas savo lėšomis asmeninėms reikmėms tenkinti užsakė elektros instaliacijos remonto darbus, neatleidžia jo nuo pareigos apmokėti išlaidas, kurios buvo būtinos tinkamam elektros instaliacijos naudojimui užtikrinti.
Atsakovas nurodo, jog jam nebuvo kompensuotos 2006 metais atliktų darbų ir įrangos išlaidos. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip teisiškai nepagrįstą. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovo medžiagos buvo išmontuotos, nes atsakovo užsakymu buvo įrengta vienfazė sistema su trijų gyslų kabeliu, o ieškovės atlikto elektros instaliacijos remonto metu buvo įrengta trifazė sistema su penkių gyslų kabeliu. Atsakovas nereiškė reikalavimo atlyginti dėl to atsiradusių nuostolių, nors tokią teisę pirmosios instancijos teismas jam buvo išaiškinęs. Pirmosios instancijos teismas sprendime papildomai nurodė, jog atsakovas dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis į teismą su ieškiniu įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi įstatymų nustatyta tvarka neįgyvendino teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, atsakovas negali remtis nuostolių atsiradimo faktu, atsisakydamas mokėti už bendrosios nuosavybės teise priklausančios elektros įrangos remontą.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį bei priteisti iš atsakovo skolą ir delspinigius už elektros instaliacijos remonto darbus, todėl naikinti ar keisti sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinio proceso metu patyrė 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas ir, esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovo priteistina 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, įmonės kodas 140337250, iš atsakovo S. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), priteisti 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.