Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. G. atstovo advokato Modesto Švažo skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 17 d. K. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį privataus kaltinimo byloje, kurioje R. G. kaltino K. B. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. padarymu. Privatus kaltintojas R. G., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu ir prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, 2013 m. rugsėjo 6 d. pateikė apeliacinį skundą, kurį Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavęs, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą, ir neatnaujino to termino, nes padarė išvadą, jog terminas praleistas be svarbių priežasčių.

Skunde teigiama, kad svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo aplinkybėmis laikytina tai, jog R. G., tik sužinojęs apie priimtą teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų – neturėdamas teisinių žinių pats surašyti apeliacinį skundą, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Pažymima, kad siunčiamas neįsiteisėjęs teismo nuosprendis R. G. nebuvo įteiktas.

Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis ir privatus kaltintojas R. G. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 102 str. numato, kad praleistas terminas įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo nutartimi atnaujintas. Priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju nustato teismas. Priežastis laikoma svarbia, jei ji nepriklauso nuo suinteresuoto asmens valios ir atima jam galimybę laiku paduoti skundą ar kitą dokumentą. Pažymėtina, kad terminų laikymasis baudžiamajame procese yra būtina sąlyga, neatsiejama nuo pačios baudžiamojo proceso esmės, užtikrinant efektyvų jo įgyvendinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant proceso terminų praleidimo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimus, atsižvelgiama į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, ir piktnaudžiavimas savo teisėmis yra netoleruotinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek privatus kaltintojas R. G., tiek jo atstovas advokatas M. Švažas buvo informuoti apie nuosprendžio privataus kaltinimo byloje paskelbimo dieną ir laiką – 2013 m. liepos 17 d. 16.20 val. (62 b. l.), tačiau, kaip apylinkės teismo posėdyje nurodė R. G., nuosprendžio paskelbimo datą jis pamiršo, savo atstovo advokato nepaklausė apie priimtą sprendimą ir nevyko į teismą pasiteirauti dėl nuosprendžio (76 b. l.). Apylinkės teismas tokias skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes pagrįstai nelaikė objektyviai pateisinančiomis privataus kaltintojo elgesį, kuris pats iniciavęs baudžiamąjį procesą kito asmens atžvilgiu elgėsi neracionaliai ir nerūpestingai. R. G. atstovo advokato skundo argumentai, dėl kurių jo atstovaujamasis praleido BPK 313 str. 3 d. numatytą 20 dienų apeliacinio skundo padavimo terminą, yra tik deklaratyvūs pareiškimai, kurie negali būti laikomi svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atstovas R. G. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyto termino praleidimą teisina tuo, kad jo atstovaujamasis negavo jam siųsto neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio, o kai sužinojo apie priimtą teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Šioje situacijoje svarbu yra ne tai, kokių veiksmų suinteresuotas asmuo, turintis teisę paduoti apeliacinį skundą, ėmėsi po to, kai atitinkamas nuosprendis įsiteisėjo, o tai, kokios objektyvios ir nuo asmens valios nepriklausančios priežastys lėmė, kad apeliacinis skundas nebuvo paduotas per įstatyme numatytą terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. nurodytu adresu neįsiteisėjęs Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendis buvo išsiųstas 2013 m. liepos 24 d. (72 b. l.) ir, paprastai, nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos yra skaičiuojamas terminas apeliaciniam skundui paduoti (BPK 313 str. 5 d.). R. G. nepateikė jokių logiškų paaiškinimų, kodėl jo nurodytu adresu siųsto neįsiteisėjusio nuosprendžio jis negavo, o 2013 m. rugpjūčio 26 d. gavo, kai nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs (72 b. l.). Maža to, R. G. apeliaciniame skunde ir apylinkės teismo posėdyje teigė, jog įsiteisėjusį nuosprendį jis pasiėmė 2013 m. rugpjūčio 14 d. teismo raštinėje (73; 76 b. l.), tačiau net ir po to apeliacinio skundo nepateikė per 20 dienų (apeliacinis skundas teisme gautas tik 2013 m. rugsėjo 6 d.). Atkreipiamas dėmesys, kad privataus kaltintojo atstovas savo skunde teigia, kad jo atstovaujamasis dėl teisinių žinių trūkumo negalėjo pats surašyti apeliacinio skundo, tačiau apeliacinio skundo turinys byloja priešingai – apeliacinis skundas yra pasirašytas R. G. ir jame apie jokį kitą dokumento rengėją neužsimenama (73 b. l.).

Visa tai, kas išdėstyta, niekaip nepateisina nuosprendžio apskundimo termino praleidimo. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. G. prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. nuosprendžio paduoti, priėmė teisingą sprendimą ir naikinti skundžiamą nutartį, skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. G. atstovo advokato Modesto Švažo skundą atmesti ir palikti galioti Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.