- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- A-2051-756/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00076-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio APVK) 2015 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 15-IL-50-00166-e „Dėl leidimo laikytis (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Leidimas) Nr. 841 pareiškėjui buvo išduotas 2008 m., jo galiojimo laikas pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas iki leidimo galiojimo termino pabaigos, prašymo pratęsti jo galiojimo terminą atsakovui nepateikė. Ginčijamu sprendimu 2015 m. vasario 27 d. atsakovas vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu panaikino Leidimą, kadangi pareiškėjas neatitiko GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, t. y. jis nebuvo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Šiuo atveju Leidimas buvo išduotas konkrečiam laiko tarpui, suėjus termino paskutinei dienai, Leidimo galiojimo terminas pasibaigė. Pasibaigusio termino negalima pratęsti, jis gali būti tik atnaujintas arba nustatytas naujas terminas. Taigi, ginčijamo sprendimo priėmimo metu Leidimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, todėl jo panaikinti nebuvo įstatyminio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 12) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teigė, kad 2015 m. vasario 27 d., atlikus patikrinimus Licencijuojamos veiklos posistemyje, buvo nustatyta, jog 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalį, ir pareiškėjui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Pareiškėjas neatitinka GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą) reikalavimų. Todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 47–49) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 15-IL-50-00166-e (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 841, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Leidimas Nr. 841 pareiškėjui buvo išduotas 2008 m. rugpjūčio 24 d., jo galiojimo laikas pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 24 d. Leidimas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu buvo panaikintas vadovaujantis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kadangi pareiškėjas neatitinka GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą) reikalavimų.
GŠKĮ 40 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo ir dėl to gavęs policijos įstaigos įspėjimą į jį nereaguoja. Sprendimą panaikinti leidimą nešiotis leidimą laikyti ginklus arba sprendimą nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas. Sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimą teismui (GŠKĮ 40 straipsnio 6 dalis). Detaliau leidimų laikyti (nešiotis) ginklus perregistravimo B ar C kategorijos ginklams tvarką reglamentuoja Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Taisyklės), X skyrius. Ginklo savininkas, kurio leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas pasibaigė, nedelsdamas turi atiduoti laikinai saugoti ginklą (-us) į teritorinę policijos įstaigą. Jam to nepadarius, ginklą (-us) paima teritorinė policijos įstaiga ir raštu įspėja (išsiunčia raštą arba supažindina su įspėjimu pasirašytinai) dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo (72 punktas). Jei ginklo savininkas per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo įspėtas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pratęsimo, be svarbių priežasčių nepateikia teritorinei policijos įstaigai dokumentų, reikalingų leidimui laikyti (nešiotis) ginklus perregistruoti, vadovaujantis šių taisyklių XIII skyriumi, panaikinamas šis leidimas. Svarbiomis priežastimis laikytinas gydymasis, komandiruotė ir kitos panašios aplinkybės, kurios truko ne mažiau kaip 20 kalendorinių dienų po įspėjimo gavimo, jeigu ginklo savininkas pateikia tai patvirtinančius dokumentus (73 punktas). Svarbiomis priežastimis teismai savo praktikoje pripažįsta tokias priežastis, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo asmens valios ar jo pasirinkto elgesio modelio trukdo atlikti įstatymo numatytus veiksmus ar susilaikyti nuo jų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3135/2011).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas, pasibaigus Leidimo galiojimo laikui, turėjo pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytoms sąlygoms.
GŠKĮ 40 straipsnio 2 dalis, kitos GŠKĮ įstatymo normos, minėtos Taisyklių nuostatos suponuoja, kad asmenys, turintys leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, privalo laiku pratęsti leidimą, o to nepadarę ir dėl to gavę policijos įstaigos įspėjimą, turi reaguoti į gautą įspėjimą. Asmuo, turintis leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, reaguodamas į policijos įstaigų įspėjimą, privalo teikti reikalingus dokumentus policijos įstaigai, sprendžiančiai, ar neturi būti panaikintas leidimas. Jeigu asmuo negali pateikti reikalingų dokumentų dėl svarbių priežasčių, apie tai turi būti informuojama policijos įstaiga. Kaip minėta, Taisyklių 64, 73 punktai įpareigoja ginklo savininką teritorinei policijos įstaigai pateikti dokumentus, reikalingus leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą perregistravimui. Teritorinei policijos įstaigai taip pat turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys svarbių aplinkybių, dėl kurių asmuo negalėjo laiku pateikti policijos įstaigai dokumentų, reikalingų minėto leidimo perregistravimui, buvimą. Šiuo atveju atsakovui dokumentų, reikalingų leidimo perregistravimui, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra jokių duomenų, jog policijos įstaiga pareiškėją raštu įspėjo (siuntė raštą ar supažindino su įspėjimu pasirašytinai) dėl Leidimo galiojimo pratęsimo, todėl darytina išvada, jog atsakovas tinkamai nevykdė GŠKĮ ir Taisyklėse nustatytos pareigos – pareiškėją raštu įspėti dėl Leidimo galiojimo pratęsimo. Tačiau, kolegijos nuomone, šioje ginčo situacijoje šis pažeidimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, kadangi jis neturi ir ateityje neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms bei jų apimčiai. Kaip jau minėta, GŠKĮ 40 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad leidimas nešiotis ar leidimas laikyti ginklus panaikinamas, kai asmuo, turintis leidimą, laiku be svarbių priežasčių nepratęsia leidimo, sprendimą priima leidimą išdavusios policijos įstaigos vadovas, sprendimas turi būti motyvuotas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Vienas iš GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų pagrindų – atsiradus šio įstatymo 18 straipsni straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, o nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą. Šiuo atveju, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, pareiškėjas yra asmuo turintis teistumą, kadangi 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, 225 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams. Taigi, atsakovas pagrįstai ir teisėtai, pasibaigus pareiškėjo Leidimo galiojimo laikui ir pastarajam nepateikus prašymo dėl Leidimo pratęsimo, 2015 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. 15-IL-50-00166-e „Dėl leidimo laikytis (nešiotis) ginklus panaikinimo“, jį motyvuodamas GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas R. S. apeliaciniu skundu (b. l. 52–53) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir atsakovo sprendimą panaikinti. Taip pat pareiškėjas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 29 Eur žyminį mokestį už skundą bei 14,50 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai pažymi tai, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia jo teisę gauti leidimą nešioti ginklus anksčiau laiko, kadangi 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminas pasibaigia anksčiau nei pareiškėjas galėtų gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, galiojant skundžiamam sprendimui (nuo 2016 m. spalio 31 d., pareiškėjo teigimu, jis bus laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu). Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, sprendime dėstė savo samprotavimus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus termino pratęsimo, ginklų paėmimo ir kt. Tačiau aplinkybių dėl ginklo paėmimo ir leidimo pratęsimo pareiškėjas skunde nenurodė. Be to, teismas nesvarstė aplinkybės, kad atsakovui išvis nereikėjo priimti sprendimo panaikinti pareiškėjui išduoto Leidimo, nes jo terminas ir taip jau pasibaigė. Atsakovui buvo žinoma, kad ginklų pareiškėjas nelaiko ir nenešioja nuo 2009 m. birželio 5 d., kai jie iš jo buvo paimti. Pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, atsakovas turėjo apie tai įspėti pareiškėją ir nurodyti, kad jie bus realizuojami GŠKĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad jis sąmoningai neteikė atsakovui prašymo pratęsti Leidimo terminą.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVPK su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 60) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą atsakovas grindžia tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Panevėžio AVPK 2015 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 15-IL-50-00166-e, kuriuo nuspręsta panaikinti R. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 841, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nešiotis ir leidimas laikyti ginklus, šaudmenis panaikinamas atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą) numatytoms sąlygoms. Sprendime nurodyta, kad R. S. neatitinka minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Panevėžio AVPK sprendimo Nr. 15-IL-50-00166-e panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, pasibaigus pareiškėjo Leidimo galiojimo laikui ir pastarajam nepateikus prašymo dėl Leidimo pratęsimo, 2015 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą ,,Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Sprendime teismas nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas yra asmuo, turintis teistumą, kadangi 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 ir 2 dalies, 225 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams.
Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas nesvarstė aplinkybės, jog atsakovui išvis nereikėjo priimti sprendimo panaikinti pareiškėjui išduoto Leidimo, nes jo galiojimo terminas ir taip jau buvo pasibaigęs. Atsakovui buvo žinoma, kad ginklų pareiškėjas nelaiko ir nenešioja nuo 2009 m. birželio 5 d., kai jie iš jo buvo paimti. Pasibaigus Leidimo galiojimo terminui, atsakovas turėjo apie tai įspėti pareiškėją ir nurodyti, kad ginklai bus realizuojami GŠKĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad jis sąmoningai neteikė atsakovui prašymo pratęsti Leidimo terminą, nes jam buvo žinoma Įstatymo nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo asmeniui, norinčiam gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Leidimas Nr. 841 laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui R. S. buvo išduotas 2008 m. rugpjūčio 24 d., jo galiojimo laikas pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 24 d., todėl nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama, ar viešojo administravimo subjektas, pasibaigus Leidimo galiojimo laikui, turėjo pagrindą panaikinti išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytoms sąlygoms.
Iš pareiškėjo prie apeliacinio skundo pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad R. S. terminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Panevėžio AVPK išdavė 2009 m. gegužės 20 d. (todėl teismo sprendime nurodyta 2008 m. rugpjūčio 24 d. data laikytina rašymo apsirikimu), kuris galiojo iki 2013 m. rugpjūčio 24 d. Jame nurodyta, kad leidžiama laikyti šiuos ginklus: 1. SILMA LE 12x70:12x70; Nr. 074930, 1994 m.; 2. CZ 550 LUX; 3006; Nr. C7687, 1998 m.; 3. TOZ 78 04 L; 22 LR; Nr. 600114; 2006 m. (b. l. 55). Aktu Nr. 52 ,,Dėl ginklo (-ų) ir šaudmenų paėmimo“, surašytu 2009 m. birželio 5 d., Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio specialistas V. A., vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktu iš R. S. paėmė ginklus: SILMA LE (ginklo Nr. 074930) su dėklu; TOZ 78 04 L (ginklo Nr. 600114) su dėklu ir 1 šovinių dėtuve (b. l. 54). Apie tai, kad buvo paimtas ir leidime nurodytas ginklas CZ 550 LUX (ginklo Nr. C7687) byloje jokių duomenų nėra.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis gali paimti, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais ginklai, ginklo priedėliai ir šaudmenys, leidimas laikyti, leidimas nešiotis ginklus paimami iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo arba kardomosios priemonės asmeniui panaikinimo įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas ginklų paėmimo aplinkybių bei teisėtumo neginčijo. Iš byloje esančių įrodymų taip pat matyti, kad R. S. 2009 m. gegužės 20 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus paimtas nebuvo.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 8 dalį tvarką, reglamentuojančią ginklų paėmimą, tinkamumo naudoti nustatymą bei tolesnį panaudojimą, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 64 punkte (2012 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 5-V-535 redakcija) nurodyta, kad ne vėliau kaip iki leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo pabaigos asmuo privalo perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir teritorinei policijos įstaigai, kurioje registruotas ginklas (-ai), turi pateikti prašymą bei atitinkamus dokumentus (jei tokie dokumentai reikalingi). Pareigą kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant leidimo galiojimo laikui ginklo, šaudmenų savininkui, valdytojui, naudotojui numato ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 8 punkto nuostatos.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki leidimo galiojimo (2013 m. rugpjūčio 24 d.) pabaigos į teritorinę policijos įstaigą prašymo perregistruoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus neteikė. Pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis sąmoningai neteikė atsakovui prašymo pratęsti Leidimo terminą.
Taisyklių 93 punkte nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Minėta, kas ginčijamas Sprendimas panaikinti R. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 841 priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, t. y. atsiradus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą) numatytoms sąlygoms. Atsakovas sprendime konstatavo, kad R. S. 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už tyčinius nusikaltimus ir jam galutinė bausmės paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Tad jis neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą) reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį – R. S. (b. l. 15-17). Taigi, atsakovas gavęs informaciją apie priimtą įsiteisėjusį teismo nuosprendį, t. y. nustatęs aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinančią medžiagą (leidimo panaikinimo pagrindą), ir priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad leidimo laikyti ginklus ir leidimo nešiotis ginklus sąvokas įstatymų leidėjas yra nustatęs Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnyje. Leidimas laikyti ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad juridinis ar fizinis asmuo turi teisę laikyti jame nurodytus ginklus (2 str. 30 d.), leidimas nešiotis ginklus – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis asmuo turi teisę laikyti ir nešiotis jame nurodytus ginklus (2 str. 31 d.). Tam, kad įgytų teisę laikyti (nešiotis) ginklus asmuo teritorinei policijos įstaigai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą turi pateikti: prašymą, medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a), asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kt., išlaikyti egzaminą. Gavęs visus tinkamai įformintus dokumentus policijos pareigūnas organizuoja patikrinimų atlikimą, siekdamas nustatyti, ar nėra priežasčių, dėl kurių leidimas įsigyti ginklą pareiškėjui galėtų būti neišduodamas (Taisyklių 7-15 p.). Taisyklių 64, 73 punktai įpareigoja ginklo savininką teritorinei policijos įstaigai pateikti dokumentus, reikalingus leidimo laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą perregistravimui. Minėtose teisės nuostatose nustatyta aiški asmens, turinčio leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, pareiga įrodyti, kad jis ir toliau atitinka teisės aktų reikalavimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymų leidėjas numato tik šias leidimo laikyti (nešiotis) ginklus netekimo formas: 1) leidimo panaikinimą; 2) atsisakymą pratęsti leidimą (leidimo nepratęsimą). Gi apie tokiu dokumentu patvirtintos teisės savaiminį netekimą, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, teisės aktuose nepasisakoma, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui nereikėjo panaikinti leidimo, nepagrįstas.
Taigi, sisteminis, loginis ir gramatinis anksčiau minėtų teisės normų aiškinimas duoda pagrindą išvadai, kad pagal šios bylos konkrečias faktines aplinkybes, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 15-IL-50-00166-e yra teisėtas ir pagrįstas.
Tinkami saugiai naudoti ginklai, ginklų priedėliai ar pramoninės gamybos šaudmenys asmens prašymu realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus per 30 kalendorinių dienų nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jie perduodami realizuoti Ginklų fondui (Įstatymo 41 str. 3 d.). Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie R. S. prašymą dėl iš jo paimtų ginklų realizavimo, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas privalėjo jį apie tai įspėti pasibaigus leidimo galiojimo laikui, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakydama į apelianto teiginį, kad pasibaigus Apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės laikui (2016 m. spalio 31 d.) jis vėl bus laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o galiojant atsakovo sprendimui, dėl leidimo gavimo turės teisę kreiptis tik 2018 m. vasario 28 d., teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nagrinėja atsakovo sprendimo Nr. 15-IL-50-00166-e teisėtumą ir pagrįstumą pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir taikytas teisės normas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurios nukreiptos į ateitį, nagrinėjamoje situacijoje nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisiniams santykiams reikšmingas teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.