- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-680-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40087-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- L. P.
- Nukentėjusysis
- E. B., P. L.
- Advokatai
- Marius Navikas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. P. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, atsiprašyti nukentėjusiųjų bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. 22.26 val. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. 15.04 val.
Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista atlyginti nukentėjusiojo naudai 28,13 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos.
Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista atlyginti nukentėjusiojo naudai 200 Eur turtinės žalos
Tenkintas nukentėjusiųjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodyta 1000 Eur suma nukentėjusiųjų E. B. ir E. B. naudai priteista atlyginti iš L. P..
Nukentėjusiojo P. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir nurodyta turtinė 570 Eur žala priteista atlyginti iš L. P..
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 29,18 Eur dydžio tenkintas visiškai ir nurodyta turtinė žala priteista atlyginti iš L. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2016 m. rugpjūčio 23 d. , apie 22.08 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,69 ‰ girtumas) viešoje vietoje - prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra, priėjęs prie P. L. priklausančio automobilio Porsche Cayenne, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) peiliu pradūrė visas keturias padangas, bendros 570 Eur vertės, po ko, priėjęs prie E. B. priklausančio automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie Juodkrantės g. 6-o namo, Vilniuje, pradūrė dešinės pusės dvi padangas, bendros 300 Eur vertės, po ko, kitų asmenų akivaizdoje, nukentėjusiajam E. B. bandant jį sulaikyti, jis dešinėje rankoje laikydamas peilį dūrė pastarajam vieną kartą ir pataikė nukentėjusiajam į kairės rankos dilbį, o nukentėjusiajam E. B. pargriovus jį ant žemės, jis peiliu dūrė ir įpjovė nukentėjusiajam į kairės rankos žastą, tuo pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadą Nr. G2585/2016(01), padarydamas nukentėjusiam E. B. kairio žasto odos nubrozdinimą, kairio žasto žaizdą, kairio dilbio žaizdą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį panaikinti.
1. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis peiliu pradūrė keturias automobilio Porsche Cayenne, priklausančio P. L., padangas.
Nei P. L., nei A. V. nematė ir nepatvirtino, jog automobilio Porsche Cayenne padangas pradūrė būtent L. P.. Tai, kad visos automobilio padangos nuleistos, buvo pastebėta tik vėliau, o kadangi apeliantas su savimi turėjo peilį, pamanė, jog tai padarė būtent jis. A. V. parodė, jog matė, kaip nuo baltos spalvos automobilio nueidinėjo žmogus, kuris buvo panašus į apeliantą, o nusileidęs į apačią pamatė dvi pradurtas E. B. automobilio padangas. Tuo tarpu automobilis Porsche Cayenne yra pilkos spalvos. Be to, A. V. paties padangų pradūrimo įvykio nematė. P. L. taip pat to nematė, todėl iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų negalima daryti išvados, jog šio automobilio padangas pradūrė būtent nuteistasis.
Be to, iš automobilio Porsche Cayenne apžiūros protokolo, jo padangų apžiūros protokolo ir specialisto išvados matyti, jog šio automobilio padangos buvo pažeistos peilio geležte ar kitu panašiu įrankiu, kurio geležtės kontaktavusi dalis yra 10-22 mm pločio. Iš peilio apžiūros protokolo matyti, jog peilio geležtės ilgis yra 137 mm, plotis - iki 26 mm, storis - 2,5 mm. Iš šių dokumentų akivaizdu, jog padangos negalėjo būti pažeistos apelianto turėtu peiliu, nes nesutampa minėto peilio ir daikto, kuriuo buvo pažeistos padangos, geležtės plotis. Be to, specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, jog išvada apie tai, kad automobilio Porsche Cayenne padangos buvo pažeistos tirti pateiktu peiliu negalima, nes tarp tiriamųjų ir eksperimentinių pažeidimų kokių nors sutampančių trasų grupių neaptikta.
Įrodymų hierarchijoje specialisto išvada užima aukštesnę vietą nei liudytojų parodymai. Tuo labiau, kai liudytojo A. V. ar nukentėjusiojo P. L. parodymai nėra išsamūs: nė vienas iš jų paties nusikaltimo padarymo ir tą padariusio asmens nematė, o matė tik kilusias pasekmes. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas turėjo peilį, sudarė pagrindą versijai, jog būtent jis ir yra kaltas dėl nusikaltimo padarymo, tačiau minėta specialisto išvada tokią versiją aiškiai paneigė, pripažino, jog nuteistojo turėtas peilis nėra nusikaltimo padarymo įrankis. Jokių kitų nusikaltimo padarymo įrankių pas apeliantą ar aplink įvykio vietą nebuvo rasta. Taip pat šioje byloje nėra įrodymų, kokiu konkrečiu daiktu ir kas konkrečiai sugadino automobilio Porsche Cayenne padangas. Nepaisant to, teismas pripažino apeliantą kaltu remdamasis prielaidomis ir spėjimais, kad tai galėjo būti tas pats asmuo, nes jis turėjo peilį.
Šalies argumentai
2. Apeliantas teigia, kad teismas taip pat nepagristai konstatavo, jog jis peiliu pradūrė dvi dešinės pusės automobilio VW Passat, priklausančio E. B., padangas.
Nei nukentėjusysis E. B., nei liudytojas A. V. nematė, kas ir kada pradūrė šio automobilio padangas. Jie tik paliudijo aplinkybes apie kilusias pasekmes ir mano, kad minėtas padangas pradurti galėjo apeliantas, nes A. V. iš balkono matė asmenį, panašų į jį, nueinantį nuo baltos spalvos automobilio link miškelio.
Nors specialisto išvados, kokiu daiktu buvo sugadintos automobilio VW Passat padangos nėra, tačiau tiek automobilio Porsche Cayenne, tiek VW Passat padangos pagamintos iš gumos. Specialistas E. J. patvirtino, jog ant peilio apžiūros metu jokių gumos dalelių nerado. Taigi, nors specialisto išvados dėl sugadintų padangų nėra, tačiau remiantis specialisto paaiškinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, jog apelianto turėtu peiliu nebuvo sugadintos ne tik automobilio Porsche Cayenne, bet ir VW Passat padangos, nes priešingu atveju ant minėto peilio būtų rasta gumos dalelių.
Be to, pas apeliantą ar aplink įvykio vietą nebuvo rasta jokių nusikaltimo padarymo įrankių, išskyrus minėtą peilį, kuris, kaip buvo nustatyta, niekaip nesusijęs su padangų sugadinimu, o A. V. parodymai apie asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, vertintini kritiškai, nes yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams. A. V. aiškino matęs asmenį, nueinantį nuo baltos spalvos automobilio link miškelio, tačiau, kad būtent tas asmuo pradūrė padangas nematė. Vien tai, kad asmuo ėjo nuo automobilio dar nereiškia, kad būtent jis padarė nusikalstamą velką. Taip pat A. V. aiškino nuteistąjį atpažinęs pagal ūgį, rūbus, ėjimo stilių. Plačiau nei ūgis, nei ėjimo stilius nebuvo apibūdinti, tačiau buvo paminėta, jog minėtas asmuo avėjo raudonos spalvos batus. Tuo tarpu pats apeliantas, liudytojai L. A., R. A. ir A. D. patvirtino, jog tą dieną L. P. avėjo pilkus kedus. Be to, visiškai nelogiška, kad nusikaltimą padaręs asmuo, nuėjęs link miškelio, už kelių minučių grįžtų atgal į nusikaltimo padarymo vietą, kur jau stovėjo nukentėjusieji bei liudytojas.
Šalies argumentai
3. Apeliantas taip pat mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis dešinėje rankoje laikydamas peilį dūrė E. B. vieną kartą ir pataikė jam į kairės rankos dilbį bei dūrė ir įpjovė į kairės rankos žastą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Ši teismo išvada paremta vien tik nukentėjusiųjų bei liudytojo A. V. parodymais, kurie yra neišsamūs, nenuoseklūs bei prieštaraujantys peilio apžiūros protokolui.
Nei P. L., nei E. B. nematė ir nepaliudijo, kad būtent nuteistasis peiliu dūrė E. B.. Jie apie E. B. sužalojimus paliudijo aplinkybes, kurias jiems pasakojo kiti asmenys, todėl šių nukentėjusiųjų parodymai nėra patikimi ir vertintini kritiškai.
Liudytojas A. V. teigia matęs, kaip nuteistasis dešinėje rankoje laikydamas peilį užsimojo smogti E. B., tačiau peilis buvo išmuštas iš rankos. Taigi, ir A. V. nenurodė matęs kaip apeliantas peiliu dūrė E. B. vieną kartą ir pataikė jam į kairės rankos dilbį bei dūrė ir įpjovė į kairės rankos žastą.
Be to, nukentėjusysis E. B. paaiškino, jog apeliantas, laikydamas dešinėje rankoje peilį, smogė jam du kartus, tačiau nukentėjusiajam pavyko nuo smūgių apsiginti. Vėliau E. B. pamatė perpjautą ranką. Todėl ir paties nukentėjusiojo parodymai yra nenuoseklūs, dėl ko neaišku, kuriuo metu ir kokiu būdu buvo perpjauta jo ranka.
Nors liudytojas A. V. ir nukentėjusysis E. B. teigė matę, kaip apeliantas dešinėje rankoje laikė peilį, tačiau peilio apžiūros protokole nustatyta, kad rankų pėdsakų ant peilio neaptikta. Todėl neįtikinami A. V. ir E. B. parodymai apie apelianto bandymus smogti nukentėjusiajam laikant rankoje peilį bei prieštarauja peilio apžiūros protokolui. Šis dokumentas patvirtina apelianto parodymus apie tai, kad jis tyčia jokių smūgių ir/ar dūrių peiliu neatliko, o susižeisti peiliu grumtynių metu galėjo pats E. B..
Šalies argumentai
4. Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagristą išvadą, jog jis aukščiau aprašytais būdais viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką. Apelianto manymu, šiuo atveju nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog jis sugadino kokį nors turtą, kas galėjo būti pretekstu nukentėjusiems pirmiems užkabinti nuteistąjį. Iš nukentėjusiųjų ir liudytojo A. V. bei nuteistojo parodymų matyti, jog patys nukentėjusieji viešoje vietoje prisikabino prie apelianto reikalaudami ištraukti rankas iš kišenių ir atsakyti, kodėl pradūrė padangas. Byloje nenustatyta, kokius įgaliojimus turėjo šie asmenys reikalauti viešoje vietoje sutiktų asmenų išsitraukti rankas iš kišenių ar atsakyti į jų užduodamus klausimus. Be to, tuo metu buvo vėlus vakaras, prie apelianto pribėgo du suaugę vyrai, reikalaudami ištraukti rankas iš kišenių, todėl natūralu, kad jis išsigando ir pradėjo gintis nuo jį užpuolusių, nežinia ko reikalaujančių asmenų. Nuteistasis nebuvo įžūlių ar vandališkų veiksmų iniciatorius. Byloje nenustatyta, kad jis pradėjo konfliktą ar sudavė smūgius. E. B. ir A. V. pirmi pradėjo konfliktą, pargriovė nuteistąjį ant žemės, dėl to grumtynių metu buvo atsitiktinai sužalotas E. B.. Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad nuteistasis inicijavo konfliktą ir tokiu būdu turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams.
Be to, apelianto veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad konfliktą pradėjo E. B. ir A. V., kurie pargriovė nuteistąjį ant žemės, o jis gindamasis negalėjo numatyti, kad sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ar demonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų sugadinęs kokį nors turtą, kas galėtų sudaryti BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį. Pažymi, kad E. B. ir A. V. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms.
Byloje nustatyta, kad E. B. sužalojimai buvo padaryti peiliu, tačiau nors nuteistasis kišenėje turėjo peilį, tačiau jo nedemonstravo ir grumtynių metu jo nenaudojo, todėl tai savaime nesuponuoja viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Rankų pėdsakų nebuvimas, nustatytas peilio apžiūros protokole, patvirtina šiuos nuteistojo parodymus ir paneigia E. B. bei A. V. parodymus apie bandymą smogti E. B. minėtu peiliu. Todėl akivaizdu, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
5. Be to, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai priteisė E. B. naudai 500 Eur neturtinę žalą. Teismas nevertino paties E. B. provokuojančių veiksmų, o vertino tik jo sužalojimo faktą. Tačiau E. B. buvo vienas iš konflikto iniciatorių, pirmas užsipuolė nuteistąjį, dėl ko vėliau patyrė sužalojimų. Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apelianto tyčią sužaloti E. B.. Teigia, kad jam nepagristai pritaikyta atsakomybė už tai, jog grumtynių metu E. B. susižalojo atsitiktinai, tačiau tai įvyko ne dėl apelianto kaltės, o dėl paties nukentėjusiojo neatsargių veiksmų.
6. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagristai priteisė E. B. naudai 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pažymi, kad E. B. nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio padangų įsigijimo išlaidas. Nors nukentėjusysis teigia pirkęs panaudotas padangas, tačiau jis turėjo teisę reikalauti pardavėjo išduoti jam pirkimo-pardavimo kvitą ar grynųjų pinigų priėmimo kvitą, ar tiesiog reikalauti pardavėjo pasirašyti pakvitavimą, jog šis gavo minėtą sumą, tačiau to nepadarė, dėl to nėra pagrindo tikėti, kad buvo patirta tokio dydžio turtinė žala.
7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų, todėl teismas nepagrįstai priteisė P. L. naudai 570 Eur, E. B. naudai 28,13 Eur, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 29,18 Eur turtinės žalos atlyginimui bei E. B. ir E. B. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Be to, teismas nepagrįstai L. P. nuteisė laisvės atėmimu 1 metams. Už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, apeliantas už tokio pobūdžio nusikaltimą nebuvo teistas. Nors praeityje jis buvo teisiamas, tačiau teistumai yra išnykę, todėl nebuvo kliūčių paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Be to, teismas savo sprendimo skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę nemotyvavo, todėl pažeidė BK įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles. Taip pat teismas pažeidė proporcingumo principą. Bausmės tikslai šiuo atveju būtų visiškai pasiekti apeliantui paskiriant švelnesnio pobūdžio bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis L. P. prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti arba pakeisti. Nuteistojo gynėjas advokatas Marius Navikas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti, sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistos žalos atlyginimo sumas. Prokurorė Audronė Šukienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, betarpiškai teisiamajame posėdyje ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų.
Apeliacinio skundo argumentai buvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jie bylos nagrinėjimo metu buvo išnagrinėti ir iš esmės į visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta.
Kad automobilio padangas pradūrė būtent nuteistasis L. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje paliudijo liudytojas A. V., kuris, būdamas namuose, išgirdo garsą, panašų į sprogimą, išbėgo į stiklinį balkoną ir pastebėjo, kaip nuo vieno baltos spalvos automobilio nueina žmogus, kuris dairėsi į visas puses. Jis ėjo į miškelio pusę ir stebėjo aplinką. Liudytojas palaukė, kol šis vyras pasieks daugiau apšviestą vietą ir jį įsidėmėjo. Liudytojas nusileido į apačią ir pastebėjo, kad kaimynų automobilio nuleisti du ratai. Paskambino kaimynui E. B. ir paprašė, kad nusileistų į apačią. E. B. nusileido kartu su sūnumi, kartu apžiūrėjo jų automobilį. Pokalbio metu pastebėjo, kad iš nugaros pusės ateina žmogus, kuris buvo labai panašus į tą asmenį, kurį matė nueinantį iš įvykio vietos. To žmogaus priekyje ėjo vaikas. Šio žmogaus paprašė sustoti. E. B. dar paklausė, ar jis įsitikinęs, kad tai būtent tas žmogus. Jis atsakė teigiamai. Tas žmogus stovėjo rankas laikydamas kišenėse, jo buvo paprašyta dėl viso pikto ištraukti rankas. Nuteistasis, traukdamas rankas iš kišenių, liudytojui smogė į petį, po smūgio liudytojas atsirėmė į automobilį, nuteistasis puolė bėgti, o B. ir liudytojas jį visosi. Kai pribėgo, tas žmogus užsimojo peiliu, kuris buvo jo dešinėje rankoje. A. V. griuvo ant nuteistojo, pagaudamas tą ranką, besidaužant į bordiūrą pavyko peilį išmušti ir numesti prie namo kampo. Visi buvo šoko būsenoje, iš namo išėjo žmonės, buvo iškviesti greitoji pagalba ir policija. Teisiamajame posėdyje A. V. kategoriškai tvirtino, kad tai buvo tas žmogus, kurį jis pastebėjo ir įsidėmėjo žiūrėdamas iš savo buto pro langą.
Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklausti nukentėjusieji P. L., E. B., E. B. ir liudytojas A. V. nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, kaip buvo sužaloti žmonės. Nukentėjusysis P. L., kurio automobilio visos keturios padangos buvo pradurtos, paklausė ant žemės gulinčio nuteistojo, kodėl jis pradūrė padangas, nuteistasis nieko neatsakė, tik nusijuokė. Liudytojas A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad negali tvirtinti, jog batai buvo raudonos spalvos, bet pagal ūgį, kūno sudėjimą ir gaubtą ant galvos buvo būtent tas žmogus, kurį jis stebėjo pro langą.
Ant automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės priekinės padangos yra du įpjovimai ir galinėje padangoje keturi įpjovimai (t. 1, b. l. 18-22). Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Porsche Cayenne, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilis pilkos spalvos, keturių ratų visureigis. Automobilio kairėje ir dešinėje pusėse pradurtos visos keturios padangos (t. 1, b. l. 23-26). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad vienos padangos šone yra keturi įpjovimai-dūriai (1,8 cm, 1,6 cm, 1,7 cm, 1,9 cm), kitos padangos šone yra du įpjovimai-įdūrimai (1,2 ir 1,5 cm dydžio), trečioje padangoje yra keturi įpjovimai-įdūrimai (1,2 cm, 2,1 cm, 1,9 cm ir 1,5 cm), ketvirtoje padangoje yra du įpjovimai (1,1 cm ir 2,3 cm dydžio) (t. 1, b. l. 81-83). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų automobilių padangos buvo pradurtos tuo pačiu būdu ir jų sugadinimo mechanizmas tas pats, padarytas vieno asmens ir tuo pačiu įrankiu – peiliu.
Apeliantas teigia, kad specialistas padarė išvadą, jog tyrimui pateiktu peiliu padangos negalėjo būti pradurtos. Su šiuo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, nes specialisto išvadoje Nr. 140 (45/3) ISI-593 nurodyta, kad nustatyti, ar pateiktu peiliu buvo padaryti pažeidimai ant pateiktų tirti automobilio Porsche Cayenne padangų šoninių paviršių negalima, nes tarp tiriamųjų ir eksperimentinių (padarytų pateiktu peiliu) pažeidimų kokių nors sutampančių trasų grupių neaptikta (t. 1, b. l. 34-38). Specialisto išvadoje nurodyta, kad peilio geležtės ilgis 137 mm, plotis iki 25 mm ir storis iki 3 mm (t. 1, b. l. 34). Pateiktų tirti keturių padangų pažeidimai ir pėdsakai jų paviršiuose išsidėstymas bei forma rodo, kad jos buvo pažeistos peilio geležte ar kitu panašiu įrankiu, kurio geležtės kontaktavusi dalis yra 10-20 mm pločio (t. 1, b. l. 36). Specialistas neteigė, kad šiuo peiliu negalima buvo pradurti padangų, o tik neužsifiksavo jokie individualūs peilio požymiai, kurių apžiūros metu nenustatyta. Teisėjų kolegija daro priešingą, nei teigiama apeliaciniame skunde, išvadą, kad tirti pateiktu peiliu galėjo būti pradurtos padangos (padangų įpjovų-įdūrimų plotis yra nuo 10 iki 20 mm, o peilio geležtės – iki 25 mm). Nebūtina padangų sugadinimo metu peilio geležtę durti iki pat rankenos (plačiausios peilio geležtės vietos).
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nepavyko nustatyti padangų sugadinimo motyvų. Nukentėjusysis P. L. aiškino, kad tas vyras jau ne kartą yra grasinęs jo sūnui ir kaimyno sūnui. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė vyriškio, kodėl jis nesiaiškina su vaikų tėvais, o lenda prie vaikų. Jis pagrasino sakydamas „geriau žiūrėk savo sūnų“ (t. 1, b. l. 71). Nuteistasis neigia tai padaręs. Vien svetimo turto sugadinimas be jokios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, pasižymi įžūliu elgesiu ir vandališkumu. O vien tokių veiksmų pakanka nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 248 straipsnio 1 dalį. Tačiau L. P. prieš nukentėjusiuosius panaudojo ir peilį, padarydamas E. B. ir E. B. nežymius sveikatos sutrikdymus. Atmetama apelianto versija, kad jis buvo kaimynų užpultas ir privalėjo gintis. Šie jo nusikalstami veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl jo veiksmais sukelto triukšmo buvo sutrikdytas gyvenamųjų namų gyventojų poilsis, susirinko daug žmonių, atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Prieš nukentėjusiuosius buvo panaudotas tas pats peilis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindinė šio nusikaltimo priežastis – nuteistojo vidutinis girtumas (1,69 promilės), kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Nusikalstama veika padaryta 2016 m. rugpjūčio 23 d., todėl nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. sausio 1 d. galioja nauja šio straipsnio redakcija).
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nuosprendyje pasisakyta išsamiai ir argumentuotai.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys sumoje 29,18 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų patvirtintas dokumentais (t. 1, b. l. 53-54).
Nukentėjusysis P. L. pateikė ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo pradūrus keturias padangas. P. L. 2016 m. rugpjūčio 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko keturias padangas (540 Eur vertės), už jų montavimą sumokėjo 30 Eur. Išlaidos patvirtintos dokumentais (t. 1, b. l. 76-78). Supjaustytas padangas nukentėjusysis atsiimti atsisakė. P. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 570 Eur patenkintas pagrįstai.
Taip pat teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo E. B. 28,13 Eur patirtų gydymo išlaidų, kurios patvirtintos dokumentais. Be to, E. B. dvi pradurtas padangas restauravo, tačiau naudojimui jos netinkamos ir teko pirkti komplektą padangų, už kurį jis sumokėjo 200 Eur (po 50 Eur už padangą). Tokios priteistos išlaidos atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. E. B. neturtinę žalą įvertino 1000 Eur, tačiau teismas pagrįstai šioje dalyje ieškinio netenkino, nes buvo sužalotas ne jis pats, o jo pilnametis sūnus E. B., kuris neturtinę žalą įvertino 5000 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, teismų formuojamą praktiką, pagrįstai neturtinės žalos dydį nustatė sumoje 500 Eur ir ją priteisė iš nuteistojo, dar daugiau mažinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Išlaidos advokato paslaugoms apmokėti sumoje 1000 Eur yra patirtos, sumokėtos, todėl pagrįstai priteistos iš nuteistojo L. P..
Apeliantas prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, o nuteistasis už tokio pobūdžio nusikaltimą nėra teistas, ankstesni teistumai yra išnykę. Teismas, apelianto teigimu, savo sprendimo skirti laisvės atėmimo bausmę niekaip nemotyvavo. Teisėjų kolegija šioje dalyje su apeliaciniu skundu sutinka. Už BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. L. P. ankstesni teistumai išnykę,, skiriant bausmę į juos neatsižvelgiama. Nuteistasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl negalima skirti kitų alternatyvių bausmių, o reikia skirti būtent griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Tokia teismo pozicija prieštarauja formuojamai teismų praktikai (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgus į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 48 straipsnis).
Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį dalyje dėl laisvės atėmimo vieneriems metams bausmės paskyrimo ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jos vykdymo atidėjimo vieneriems metams šešiems mėnesiams, pakeisti: L. P. paskirti laisvės apribojimą vieniems metams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti turtinę žalą bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.