Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-09-28 · Civilinė byla Nr. 2S-830-273/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-09-28
Bylos Nr.
2S-830-273/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-21470-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Neringa Venckienė, Galina Blaževič
Skolininkas
G. O.
Advokatai
Kornelijus Pivoriūnas
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-830-273/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-21470-2010-7
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė
Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3; 129.4; 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio R. V. ir skolininko G. O. atskiruosius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio R. V. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas antstolis R. V. 2010-12-22 pareiškimu (b. l. 2-3) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 763,30 Lt vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko G. O.. Nurodė, kad antstolio kontoroje buvo gautas ir pradėtas vykdyti Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2010-02-12 Nutarimas Nr. 952996 dėl skolos išieškojimo iš G. O. Kauno apskrities VMI naudai. Skolininkas iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti neįvykdė su išieškojimu susijusios rezoliucinės sprendimo dalies, todėl antstolis atliko vykdymo veiksmus, už kuriuos turi būti atlyginta.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi (b. l. 7-9) pareiškimą patenkino iš dalies, priteisė iš skolininko G. O. 277,28 Lt vykdymo išlaidų antstolio R. V. naudai. Teismas vadovavosi vykdomosios bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos detalizuojamos 2010-12-15 vykdymo išlaidų apskaičiavimu (vykdomoji byla 0147/10/04225 b.l. 11). Teismas nustatė, kad būtinos vykdymo išlaidos sudaro 79,92 Lt, papildomas vykdymo išlaidos sudaro 395,38 Lt ir 21,60 Lt pašto (kurjerių) išlaidos, atlyginimas antstoliui 266,40 Lt. Antstolis šias išlaidas apskaičiavo neteisingai paimdamas išieškotinos sumos poziciją t. y. 1 lentelėje pasirinkdamas sumą „nuo 200 iki 1 000 Lt“, o turi būti imama pozicija „nuo 50 iki 200 Lt“, nes bauda yra lygiai 200 Lt, o antstolio pasirinkta pozicija naudotina išieškotinai sumai nuo 200,01 Lt. Dėl būtinų vykdymo išlaidų teismas nurodė, kad instrukcijos 38 p. 1 lentelėje yra aiškiai reglamentuota, kad būtinos vykdymo išlaidos, išieškojimuose nuo 50 Lt iki 200 Lt sudaro 50 Lt, o sutinkamai su Instrukcijos 37 p. matyti, kad į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, raginimo ar siūlymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas parengimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Papildomos vykdymo išlaidos už šių dokumentų parengimą ir nurodytų veiksmų atlikimą neskaičiuojamos. Todėl antstoliui yra pagrindas priteisti 1 lentelėje aiškiai reglamentuotų 50 Lt būtinųjų išlaidų, o kitų būtinųjų išlaidų nėra pagrindo priteisti, nes bus pažeistas 1 lentelėje numatytas reglamentavimas. Dėl papildomų vykdymo išlaidų teismas nurodė, kad instrukcijos 34.1 punktu numatyta, jog atsižvelgiant į išieškomą sumą, papildomos vykdymo išlaidos negali viršyti 50 litų. Tai imperatyvi norma, ir privalu atsižvelgti į 34.1 p. esantį ribojimą pagal išieškomos skolos dydį. Todėl yra pagrindas priteisti tik 50 Lt papildomų vykdymo išlaidų. Antstolis vykdymo išlaidų detalizuotame paskaičiavime paskaičiuota 21,60 Lt pašto išlaidų, kurias prašo priteisti iš skolininko G. O.. Šiuo atveju galioja civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas ir antstolis privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius siuntimo faktą ir tam patirtas išlaidas. Antstolis pateikė teismui tik du dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad 2010-12-17 ir 2010-12-21 buvo registruotu paštu išsiųsti du laiškai. Daugiau jokių įrodymų apie vykdomojoje byloje priimtų dokumentų siuntimą paštu, nepateikė, todėl teismas priteisė tik tos pašto išlaidas, apie kurias antstolis pateikė įrodymus, t. y. 2 x 5,44 Lt už siuntimą registruotu paštu per centrinį paštą (vykdomoji byla 0147/10/04225 b. l. 24, 25). Dėl atlyginimo antstoliui teismas nurodė, kad atlyginimas antstoliui priteisiamas pagal 34.2 p. ir 38 p. 1 lentelės reikalavimus, kur nurodoma, kad esant išieškotinai sumai nuo 50 Lt iki 200 Lt, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 100 Lt (100 Lt atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksą 33,2).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolis R. V. (b. l. 14-16) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, pareiškėjo prašymą patenkinti. Apeliantas nurodo, kad vykdymo išlaidų dydį reglamentuoja ((duomenys neskelbtini) str. d.) Sprendimų vykdymo instrukcija ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.), patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352. 1 lentelė nurodo kaip kinta vykdymo išlaidų didumas priklausomai nuo išieškotinos sumos dydžio. Lentelės pirmojoje grafoje įvardintos išieškotinos sumos, skirstomos vadovaujantis intervalo principu „nuo... iki.“ Prielinksnis „nuo“ lietuvių kalbos gramatikoje vartojamas, reiškiant vietą, nuo kurios kas nors daroma, laiko pradžią, - Lietuvių kalbos žodynas. Tuo tarpu prielinksnis „iki“ su kilmininku reiškia galutinę ribą vietos - iki kur einama, iki kur skaičiuojama ir taip toliau. Kaip nurodo Lietuvių kalbos žodynas, naudojant šį prielinksnį yra pavojus, susijęs su tam tikru dviprasmiškumu, ypač reiškiant kiekio ir laiko ribą, kai neaišku, ar galutinis ribos taškas yra apimamas, ar neapimamas. Šiuo atveju Lietuvių kalbos žodynas nurodo, kad vartojant prielinksni „iki“ ir siekiant nurodyti galutinį ribos tašką, įskaitytiną į atitinkamą intervalą, būtina vartoti žodi „imtinai“ - priešingu atveju, galutiniu tašku tampa iki nurodyto laiko, vietos ribos einantis taškas. Analogiškas aiškinimas taikomas ir skaičiuojant vykdymo išlaidas, vadovaujantis SVI pirmoje lentelėje pateiktomis išieškotinų sumų kategorijomis. Šiuo atveju išieškotina suma yra 200 Lt. SVI instrukcija nurodo kategoriją „nuo 200,00 Lt iki 1000,00 Lt“, taigi į šią kategoriją įeina visi išieškojimai nuo 200 Lt (įskaitytinai 200 Lt, nes kaip minėta pagal Lietuvių kalbos žodyną prielinksnis „nuo“ reiškia atskaitos tašką, nuo ko kas prasideda) iki 1000 Lt (galutine riba, dar įskaitytina suma, vadovaujantis to paties Lietuvių kalbos žodyno išaiškinimais laikant sumą 999,99 Lt (ji šioje kategorijoje yra paskutinė). Automatiškai sekanti kategorija pradedama nuo 1000 Lt išieškojimo ir seka iki 1999,99 Lt imtinai. Tai nėra preziumuotinas ar interpretuotinas prielinksnių vartojimas. Teismas neteisingai interpretuoja įstatymo nurodymus, tai yra SVI pirmąją lentelę, pateikdamas paaiškinimą, dėl 200 Lt baudos neįskaitymo į kategoriją nuo 200 Lt iki 1000 Lt, kas teismui leido padaryti neteisingas išvadas nagrinėjant civilinę bylą. SVI pirmosios lentelės pirmojoje grafoje nurodant išieškotinų sumų kategorijas, pats įsakymo leidėjas pažymėjo, kad kategorijos yra: „nuo 50,00 Lt iki 200,00 Lt“, „nuo 200,00 Lt iki 1000,00 Lt“, „nuo 1000,00 Lt iki 2000,00 Lt“ ir t. t. Taigi savaime aišku, į pirmiau einančią kategoriją paskutinė įskaitytina suma 199,99 Lt, 999,99 Lt ir taip toliau, o skaičiavimas pradedamas nuo 50,00 Lt nuo 200,00 Lt ir taip toliau.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis Teismas 2007-10-24 byloje Nr. 26/07 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad teismai nagrinėdami bylas turi atsižvelgti ne tik kasacine tvarka priimtose Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, bet ir į kitus bendrosios kompetencijos teismų teisės išaiškinimus, tiek aukštesnės instancijos, tiek ir į savo pačių sukurtus precedentus. Per visą antstolio darbo praktiką nėra buvę atvejo, kad priteistinos vykdymo išlaidos būtų mažinamos atsižvelgiant į tą faktą, kad vykdomasis dokumentas antstolio priskirtas netinkamai išieškojimų kategorijai. Visų Lietuvos antstolių praktikoje visi išieškojimai 200,00 Lt sumoje priskiriami tik kategorijai nuo 200,00 Lt iki 1000,00 Lt, kas šiuo atveju ir buvo padaryta skaičiuojant vykdymo išlaidas byloje Nr. 0147/10/04225. Analogiška skaičiavimą naudoja ir teismai. Teismuose galioja praktika, 200,00 Lt skola priskirtina išieškojimų kategorijai nuo 200,00 Lt iki 1000,00 Lt, o pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo aukštesnės ir tos pačios instancijos teismų kuriamos praktikos, kas jam priimant sprendimus buvo privaloma, daro neteisingas išvadas, kuriomis paremta nutartis negali būti teisinga ir teisėta.

Šalies argumentai

Skolininko G. O. atstovas advokato padėjėjas Kornelijus Pivoriūnas atskiruoju skundu (b. l. 22-23) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-05 nutartį panaikinti. Nurodo, kad skolininkas G. O. 2010-01-10 apskundė antstolio R. V. veiksmus. Savo skundą grindė tuo, kad antstolis neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, konkrečiai – savo atlyginimą, iki siūlymo pateikimo savavališkai nurašė lėšas iš apelianto sąskaitų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas antstolis R. V. atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą, prašo skolininko skundo netenkinti. Nurodo, kad skolininkas savo prieštaravimus ir kitus motyvus dėl vykdymo išlaidų privalo reikšti ne pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, o civilinėje byloje pagal antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. (b. l. 35).

Skolininkas G. O. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-05 nutartį (b. l. 45-46). Nurodo, kad Sprendimų vykdymo instrukcija numato lengvesnes pasekmes skolininkui, jam įvykdžius pagrindinę prievolę per antstolio nustatytą terminą išieškojimuose iki 200 Lt. Antstolis nepagrįstai nurodė, jog 200 Lt išieškojimas priskiriamas ne prie išieškojimų iki 200 Lt, bet prie išieškojimų iki 1000 Lt, dėl ko netinkamai vykdė ir patį išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirąjame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str., 338 str.).

Užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnis), taigi sistemiškai aiškinant Sprendimų vykdymo instrukciją, konstatuotina, kad vykdymo išlaidas iš skolininko galima išieškoti tik tada, kai vykdomoji byla yra užbaigta. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį vykdomoji byla laikoma baigta: 1) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą; 2) (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąją dokumentą išieškotojui; 3) nutraukus vykdomąją bylą; 4) persiuntus vykdomąjį dokumentą vykdyti kitam antstoliui; 5) vykdomąjį dokumentą išsiuntus išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt.; 6) persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu būdu vykdomosios bylos užbaigimo momentas nėra siejamas su vykdymo išlaidų išieškojimo momentu. (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. (duomenys neskelbtini) straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte nustatyta, kokios išlaidos priskiriamos prie vykdymo išlaidų. Tai: a) bendrosios vykdymo išlaidos; b) vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; c) atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą.

Vykdomojoje ir civilinėje byloje nustatyta, kad antstoliui R. V. buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto VPK VP EPT 2009 02 12 Nutarimas Nr. 952996 dėl 200 Lt skolos (baudos) išieškojimo iš G. O., trečios eilės išieškotojo Kauno AVMI naudai.

(duomenys neskelbtini) str. nustato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą- ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nutarimas skolininkui G. O. įteiktas 2009 02 12, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį, kuria G. O. skundas nepatenkintas, skolininkui išsiuntė 2010 m. rugsėjo 14 d. Iš vykdomosios bylos Nr. 0147/10/04225 matyti, kad skolininkui gera valia baudos nesumokėjus, 2010 m. gruodžio 2 d. patvarkymu antstolis priėmė ir pradėjo vykdyti vykdomąjį dokumentą Kauno miesto VPK VP EPT 2009 02 12 Nutarimą Nr. 952996. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, kad raginimas skolininkui nesiunčiamas, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis atliko pirminius vykdomuosius veiksmus, užklausė apie skolininko turtą ir pajamas, taikė priverstines vykdymo priemones. Į antstolio depozitinę sąskaitą pateko piniginės lėšos, iš kurių 200 Lt antstolis pervedė išieškotojui, o likusi suma palikta antstolio depozitinėje sąskaitoje iki atskirojo patvarkymo. Skolą išieškojus, 2010 12 22 patvarkymu antstolis užbaigė vykdomąją bylą ir grąžino išieškotojui vykdomąjį dokumentą.

Antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus (2005 10 27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 p.). Vykdomojoje byloje antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos detalizuojamos 2010 12 15 vykdymo išlaidų apskaičiavimu (vykdomoji byla 0147/10/04225 b.l. 11). Antstolio argumentas, kad pagal SVI 5 p. 200 Lt suma nepriskirtina sumai ,,iki 200“ litų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą kolegija daro sistemiškai aiškindama Instrukcijos 5 p. ir 38 p. 1 lentelės, nustatančios vykdymo išlaidų nurodytus dydžius. Instrukcijos 1 lentelėje išieškotinos sumos dydis nurodytas intervalais ,,nuo 50 litų iki 200 litų“ (3 eilutė) ir ,,nuo 200 litų iki 1000 litų“ (ketvirta eilutė). Dėl tokio netikslaus apibrėžimo, 200 litų suma galėtų būti priskirta ir 3, ir 4 eilutei. Tačiau 200 Lt sumos priskyrimas 3 ar 4 eilutėje nurodytam intervalui sukeltų skirtingas pasekmes, nes skiriasi lentelėje nurodytų bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydžiai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei remdamasis loginiu teisės aiškinimu, konstatuoja, kad Instrukcijos 38 p. 1 lentelės 3 eilutėje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai taikytini, kai išieškoma bauda yra iki 200 Lt imtinai, o 4 eilutėje – kai išieškoma bauda viršija 200 Lt, t.y. nuo 200,01 Lt, atitinkamai ir kitose eilutėse. Tokį aiškinimas taikomas ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2010-11-22 nutartis c. b. Nr. 2S-1845-601/2010, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-16 nutartis c.b. nr. 2S-1367-302/2010). Atsižvelgus į minėtą, Instrukcijos 5 p. nurodyta suma ,,iki 200 litų“ laikytina suma iki 200 Lt imtinai. Pripažintina, kad kai kuriose bylose gali pasitaikyti skirtingų Instrukcijos nuostatų aiškinimo ir taikymo, tačiau prie atskirojo skundo pridėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys nebuvo revizuotos aukštesnės instancijos teismo, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja jose atliktu teisės normų aiškinimu ir taikymu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelėje nurodyta pozicija „nuo 200 iki 1000 Lt“ apima sumas nuo 200,01 Lt, todėl antstolis vykdymo išlaidas turėjo skaičiuoti atsižvelgiant į poziciją „nuo 50 iki 200 Lt“, kadangi skolininkui skirtos baudos dydis sudaro 200 Lt. Atmestinas apelianto argumentas, kad pozicijos „nuo 50 iki 200 Lt“ paskutinę sumą sudaro 199,99 Lt, kadangi lentelėje aiškiai nuodyta 200 Lt suma, kuri negali būti traktuojama kaip 199,99 Lt, kadangi tokiu atveju vykdymo instrukcijoje taip ir būtų nurodyta.

Skolininko G. O. atstovas advokato padėjėjas Kornelijus Pivoriūnas atskirajame skunde nurodo, kad skolininkas G. O. 2010-01-10 apskundė teismui antstolio R. V. veiksmus. Savo skundą grindė tuo, kad antstolis neteisingai apskaičiavo vykdymo išlaidas, konkrečiai – savo atlyginimą, iki siūlymo pateikimo savavališkai nurašė lėšas iš apelianto sąskaitų.

Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2S-1700-527/2011 medžiagos, pareiškėjas G. O. (vykdomojoje byloje skolininkas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų (b. l. 3-5), prašydamas teismo panaikinti antstolio 2010-12-15 patvarkymus, kuriais buvo nurašytos 763,30 Lt vykdymo išlaidos nuo bankuose esančių skolininko sąskaitų, ir įpareigoti antstolį šias lėšas grąžinti pareiškėjui. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-01, pareiškėjo reikalavimą dėl antstolio R. V. veiksmų, priimant 2010 m. gruodžio 15 d. patvarkymus dėl pareiškėjo lėšų bankų sąskaitose arešto, atmetė. Pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo antstolį grąžinti į pareiškėjo sąskaitą neteisėtai nurašytą 763,30 Lt vykdymo išlaidų sumą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2011-06-01 teismo nutarties. Kauno apygardos teismas 2011-09-21 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, skolininko atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl antstolio veiksmų, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl naikinti nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, 1 punktu, kolegija,

nutaria:

atskiruosius skundus atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičNeringa Venckienė